Šiandien Panevėžyje, kaip ir visuose kituose Europos
Sąjungos miestuose, minima Europos vartotojo diena. ES šalyse, kur vartotojų
teisių apsauga formavosi dešimtmečiais, ši diena pirmą kartą buvo paminėta
1983-iaisiais.
Šiemet Lietuvos gyventojai pirmą kartą mini šią datą. Ta proga “Sekundė” pakalbino Loretą Čerauskienę, Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos Panevėžio apskrities skyriaus vedėją. Ji mielai sutiko duoti panevėžiečiams patarimų, kaip apsaugoti savo, vartotojų, teises.
– Kuo remdamiesi savo teises gali ginti mūsų šalies vartotojai?
– Lietuvoje vartotojų teises reglamentuoja Civilinis kodeksas, Vartotojų teisių gynimo įstatymas, kiti teisės aktai. Be to, Civiliniame kodekse vartotojas laikomas silpnesniąja sutarties šalimi, jam suteikiamos papildomos teisės, o pardavėjams nustatomos papildomos pareigos.
– Kaip geriausiai pasinaudoti vartotojams suteiktomis teisėmis ir pareikalauti, kad jos būtų gerbiamos ir ginamos?
– Pirmiausia pačiam vartotojui būtina prisiimti tam tikras pareigas ir atsakomybę. Kad pažeistų teisių atkūrimo procedūrose išvengtų nusivylimų, nuostolių, ginčų, žmonės turi ir patys pasistengti. Vartotojai turi įsidėmėti, kad jiems reikia išsaugoti pirkimo-pardavimo sutarties pagrindinį dokumentą – kasos aparato kvitą arba garantinį dokumentą. Vartotojai turi kritiškai įvertinti pardavėjo ar paslaugos teikėjo valstybine kalba pateiktą išsamią, teisingą ir tikslią informaciją apie prekių ar paslaugų kokybę, saugumą, vartojimo būdą, taip pat kokybės garantijos terminą, pardavimo sąlygas.
Kad išvengtų nemalonių netikėtumų, gyventojai, dar prieš įsigydami prekę, turi ją apžiūrėti, išbandyti, pasimatuoti. Įsigijus prekę, būtina susipažinti su vartojimo instrukcija.
Prieš įsigyjant paslaugas, tokias kaip statybų, telekomunikacijų, turizmo arba finansines, vartotojams patartina pasidomėti šiai paslaugos rūšiai keliamais privalomaisiais reikalavimais. Gyventojai turi susipažinti su paslaugos teikėjo siūloma standartine sutartimi, o kilus neaiškumų reikia su paslaugos teikėju individualiai aptarti sutarties sąlygas ir tik paskui pasirašyti sutartį.
Vartotojai taip pat turėtų prisiminti, jog dar iki sutarties sudarymo jie turi gauti informaciją apie savo teisę atsisakyti sutarties, apie jos nutraukimo pasekmes.
Prieš imdami kreditą arba norėdami pirkti išsimokėtinai gyventojai turi kritiškai įvertinti savo galimybes, atsižvelgti į savo realius poreikius ir atskirti reklamos daromą įtaką savo pasirinkimui. Taigi nors mūsų vartojimo poreikiai nuolat auga, neskubėkime pirkti…
– O ką turime daryti, jeigu įsigijome netinkamos kokybės prekę? Gyventojams dažnai tenka susidurti su šia opia problema.
– Visų pirma reikia kreiptis į pardavėją ir pareikalauti netikusią prekę pakeisti tinkamos kokybės preke arba per realų terminą neatlygintinai pašalinti prekės trūkumus, arba nutraukus pirkimo-pardavimo sutartį grąžinti sumokėtus pinigus.
Pretenzijas dėl naujos prekės galite pareikšti ne vėliau kaip per dvejus metus, naudotos – ne vėliau kaip per vienerius metus nuo įsigijimo datos.
Beje, įrodyti, kad parduota prekė atitiko sutartyje numatytas sąlygas, pirmuosius šešis mėnesius nuo pirkimo privalo ne vartotojas, o pardavėjas. Jei pastarasis nepaiso vartotojo reikalavimų, klientas turi pateikti juos raštu ir pridėti prie reikalavimų kasos aparato kvitą arba garantinio dokumento kopiją. Tuomet pardavėjas, gavęs raštišką pirkėjo kreipimąsi, privalo per tris dienas kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją arba į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl prekės kokybės įvertinimo. Gavęs išvadas iš minėtų institucijų, pardavėjas turi nedelsdamas informuoti pirkėją.
Panevėžiečiai turėtų žinoti – dėl pažeistų teisių visada galima kreiptis į Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos apskrities skyrių, esantį Respublikos g. 62, pirmame aukšte. Vartotojai taip pat gali kreiptis ir į kitą instituciją – teismą.
– Jeigu žmogus nusipirko kokią nors ne maisto prekę, pavyzdžiui, paltą, batus arba kilimą, bet jam nepatinka modelis, dydis ar spalva, ar tokiu atveju galima nenaudotą prekę grąžinti?
– Žinoma, jeigu nepatinkanti prekė nebuvo naudojama arba sugadinta, vartotojas turi teisę grąžinti ją per 14 dienų ir atgauti sumokėtus pinigus arba gauti vietoj jos analogišką prekę, kuri patiks. Tiesa, yra ir išimčių. Ši taisyklė negalioja tam tikroms prekėms – parfumerijai, kosmetikai, fotografijos ir kinematografijos prekėms, audiniams, kiliminei dangai, apatiniam trikotažui, kojinėms, kūdikių drabužėliams, brangakmeniams, tauriesiems metalams bei jų dirbiniams, garso ir vaizdo įrašams, televizoriams ir kai kurioms kitoms prekėms.
– O ką daryti, jeigu žmogus neapgalvotai pasirašė vartojimo sutartį, o vėliau pasirodė, kad ji neteisinga vartotojo atžvilgiu?
– Šiuo atveju reikia atsiminti, kad bet kuri pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo sudaromos sutarties sąlyga, jei nebuvo aptarta individualiai, gali būti nepalanki vartotojui ir gali būti pripažinta nesąžininga jo atžvilgiu. Tai nurodo ir Civilinis kodeksas. Šiuo atveju vartotojas turi teisę kreiptis į Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarybą dėl pažeistų teisių gynimo. Mūsų telefonas Panevėžyje – 46 28 89, mobilusis (8-620) 55141.
Romanas Zinčenka
tel. 511223, roman@sekunde.com
S. Kašino nuotr. L. Čerauskienė pataria gyventojams, jei buvo pažeistos jų, kaip vartotojų, teisės, kreiptis į Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos skyrių Panevėžyje.
