Kunigo Alfonso Lipniūno (1905-1945) 100-osioms gimimo
metinėms skirtų renginių ciklas prasidėjo G.Petkevičaitės-Bitės viešosios
bibliotekos galerijoje “2-asis aukštas” fotografijų bei asmeninių kunigo daiktų
parodos atidarymu.
Iškilmingą renginį pradėjo Panevėžio styginių kvartetas ir, kaip pristatė A.Lipniūno jubiliejui skirtų renginių koordinatorė Albina Saladūnaitė, A.Lipniūno ambasadorius šioje žemėje – monsinjoras Juozapas Antanavičius. Monsinjoras su jauduliu ir ašaromis perskaitė 1989 m. rugpjūčio 27 dieną Pucko (Lenkija) kapinėse prie A.Lipniūno kapo sukurtas savo eiles. “Labai esu mažas ir nevertas prisiliesti prie kunigo A.Lipniūno atminimo ir jo daiktų, bet esu laimingas, kad minint kunigo 100-ąsias gimimo metines J. E. vyskupo Jono Kaunecko dėka pajudėjo jo atminimo įamžinimas”,- sakė J.Antanavičius ir džiaugėsi šiai progai Panevėžio vyskupijos išleistu “Kunigo kankinio Alfonso Lipniūno dienoraščiu”.
“Turime unikalų dalyką – A.Lipniūno dienoraštį, kuriame fiksuotos jo dienos čia, Panevėžyje”,- sakė renginį vedusi A.Saladūnaitė. Ji atkreipė dėmesį, kad tame dienoraštyje daug kartų minima Panevėžio gimnazija, jo mylimi mokytojai bei brangūs žmonės: G.Petkevičaitė-Bitė, Lindė Dobilas, Elzbieta Jodinskaitė, Juozas Zikaras, Mykolas Karka.
Pagarbiai pristatydamas parodoje eksponuojamus išsaugotus kunigo A.Lipniūno asmeninius daiktus, J.Antanavičius pažymėjo, jog tai – patys brangiausi daiktai, kurie buvo parsivežti iš Lenkijos į Panevėžį kartu su A.Lipniūno palaikais. Pasak jo, tuos daiktelius, kuriuos kunigas buvo atsinešęs iš Štuthofo koncentracijos stovyklos į Pucką, kunigui mirus surinko jo lemties draugas ir dabar dar gyvas Mykolas Pečeliūnas. Tai – visą kančių kelią A.Lipniūno išsaugotos mažos Lietuvos ir Latvijos vėliavėlės, parkeris, pieštukas, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai, šukos, kelioninė šakutė, apmegztas Pažaislio Dievo Motinos paveikslėlis, žiedas, kryželis su nuteistojo numeriais, iš atvirukų su Pažaislio bažnyčios vaizdais pasiūta dėžutė, pamokslų konspektai, ištraukos iš knygų, akiniai suskilusiais stiklais. Viskas buvo sudėta į dėželę, ant kurios buvo lietuviškai užrašyta: “Įduoti Panevėžio vyskupui ar Vilniaus seminarijai”. Tačiau ši relikvijų dėžutė turi savo istoriją.
“Pucko bažnyčios klebonui, kuriam buvo perduoti šie daiktai, mirus viskas buvo pamiršta. Ji visai atsitiktinai buvo rasta paskyrus parapijai naują vikarą. Užmirštą dėžutę palėpėje rado ją remontavę statybininkai ir perdavė dabartiniam prelatui, kuris ją ir įteikė monsinjorui. Atskira ir sudaužytų A.Lipniūno akinių istorija, kurią su grauduliu papasakojo J.Antanavičius.
Pristatydamas savo darytų fotografijų parodą monsinjoras priminė, kokius žiaurumus kunigui teko ištverti koncentracijos stovykloje, žavėjosi jo dvasios stiprybe, jo atsidavimu kitiems, visiškai pamirštant save. “Gavęs siuntinį, maistą išdalydavo kaliniams, sau dažnai nepalikdamas nieko. Su likimo draugais vokiečių atvarytas į Pucką, A.Lipniūnas ir čia organizavo labdarą: rinko drabužius ir mainė į duoną, kurią atidavė alkaniems kaliniams, lankė sužeistuosius ligoninėje, laikė šv. Mišias”,- pasakojo monsijoras, fotonuotraukose įamžinęs iki šiol išlikusią bažnyčią, daržinę, kurioje nakvojo suvaryti kaliniai, kambarį, kuriame buvo prisiglaudęs A.Lipniūnas, ligoninę, kurioje kunigas, susirgęs dėmėtąja šiltine ir plaučių uždegimu, mirė. Nuotraukose lyg metraštyje atsispindi ir A.Lipniūno palaikų perlaidojimas iš Pucko į Lietuvą 1989 metais, šv. Mišios arkikatedroje, sutikimas Panevėžyje, laidotuvės katedros šventoriuje, kasmet Štuthofe vykstančios kankinių pagerbimo iškilmės bei daug dėmesio A.Lipniūno atminimui išsaugoti skirianti jo vardu pavadinta mokykla. “Paroda nėra tobula, bet tuo momentu neturėjau geresnių priemonių, todėl dariau, ką galėjau”,- sakė J.Antanavičius ir baigdamas pristatymą linkėjo, kad Dievas padėtų ir kandidatas į palaimintojus greičiau būtų paskelbtas šventuoju.
Kunigo A.Lipniūno jubiliejui skirtą renginį savo apsilankymu pagerbęs J.E. vyskupas Jonas Kauneckas pakvietė gausiai susirinkusiuosius sukalbėti maldą už šį šviesų žmogų, kurio dvasia neužgeso iki šiol. Beje, po parodos atidarymo ekspozicija buvo papildyta labai svarbiu A.Lipniūno veiklos įvertinimu. Kunigo giminaičiai ryžosi amžinam saugojimui perduoti šių metų vasario 16-ąja prezidento Valdo Adamkaus Alfonsui Lipniūnui (po mirties) už antinacinę ir antisovietinę veiklą įteiktą Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžių. Parodą, kuri buvo surengta bibliotekos ir monsinjoro J.Antanavičiaus iniciatyva, remia Panevėžio apskrities viršininko administracija. Ją panevėžiečiai ir miesto svečiai galės apžiūrėti iki balandžio 11 d. Šis renginys tai – pirmasis akcentas iš visų skirtų kunigo A.Lipniūno 100-osioms gimimo metinėms. Šia proga Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje šv. Mišias aukojo J.E. vyskupas J.Kauneckas, Panevėžio vyskupijos kunigai rinkosi į iškilmingą renginį Muzikiniame teatre. Visi norintieji pagerbti A.Lipniūno atminimą buvo kviečiami žygiui į kunigo tėviškę – Talkonių kaimą (Panevėžio r.)
Laima Lapėnienė
