Daugeliui gerai žinoma panevėžietė, buvusi vieno Panevėžio dienraščio redaktorė, o dabar Tile Vakare pasivadinusi kelių knygų autorė Liuda Jonušienė kartu su dukra Indre visai neseniai į Panevėžį grįžo pakylėtos geriausios nuotaikos. Mama ir dukra Vilniaus knygų mugėje turėjo abiem malonių reikalų: Indrė mugėje pristatė ką tik leidyklos “Rosma” išleistą pirmąją savo knygą – erotinį meilės romaną “Rožių sala”, o jos mama į mugę vyko atsiimti netikėtai laimėtos premijos, kuri jai, besivaržiusiai su maždaug 50-ia tradicinio Lietuvos radijuje skelbto radijo pjesių konkurso dalyvių, atiteko už sukurtą pjesę “Raudona lapė skylėtame danguje”. Ši pjesė netrukus turėtų būti inscenizuota.
Pasirodys naujas romanas, o vėliau – ir pjesių knyga
Šios savaitės viduryje, norėdamos pasidalyti savo džiaugsmu su panevėžiečiais, galerijoje “2-asis aukštas” abi rašytojos surengė literatūrinį vakarą “Paralelės ir kontrastai”. Be “Rožių salos” ir radijo pjesės pristatymo, L.Jonušienė vakaro dalyvius supažindino ir su būsimu naujuoju savo romanu “Bimsas”, kuris jau yra atiduotas spausdinti “Vagos” leidyklai ir netrukus turėtų pasirodyti.
“Antrasis romanas bus galutinis mano pabėgimas nuo publicistikos. Galbūt kūrinys kiek mistinis, primenantis trilerį, bet tikru trileriu jo nepavadinsi. Romano herojus – serijinis savižudis maniakas”, – trumpai pristatė naują kūrinį dviejų “Panevėžio albumų” ir romano “Išnara” autorė. Buvusi žurnalistė šių metų pabaigoje sakė ketinanti išleisti dar ir pjesių knygą.
Anot autorės, rašyti pjeses jai labai patiko. Ir apskritai Tilė Vakarė džiaugiasi pagaliau atradusi pačiai labai patinkamą gyvenimo būdą. “Iki šiol manau, kad vis dar atostogauju, ir bijau, kad tos atostogos gali baigtis”, – laikotarpį nuo išėjimo iš pačios įkurtos “Panevėžio ryto” redakcijos iki dabar apibūdina pašnekovė.
Knygos – dovana miestui
Panevėžietė įsitikinusi, kad visi įvykiai jos gyvenime susidėliojo natūraliai savaime, o išėjimas iš įprasto darbo pasitarnavo kūrybinei sėkmei. “Vadovaujamo darbo niekada netroškau – jis per daug “valgė” sielą. Išėjau žinodama, kad rašysiu. Ir štai dabar jau treji metai, kai rašau. Kūryba man yra tai, ko visada ieškojau. Didžiausia vertybė yra žinojimas, kad esi laisvas. Visada norėjosi ką nors padovanoti Panevėžiui, todėl manau: knygos – tai ir yra mano dovana miestui”, – tikina romanų ir pjesių autorė.
Moteris pripažįsta, jog visuose jos kūriniuose yra pakankamai daug mirties ir likimo suvokimo, tačiau kitaip rašyti buvusi žurnalistė sako negalinti. Net ir vaikams parašytoje apysakoje nežinia kodėl ji tvirtina to neišvengusi.
Romanas gimė iš liūdesio
Neretai leidykloms knygas redaguojanti L.Jonušienė redagavo ir savo dukters pirmąją knygą. Nors panašaus pobūdžio romanų ji teigia nemėgstanti skaityti, tačiau lengvo turinio Indrės kūrinys meilės tema visai patikęs: būsimai knygai išleisti tetrūko techninio darbo. Nors dukters knyga, kaip tvirtina mama, gimė spontaniškai, nes anksčiau dailės mokyklą lankiusi Indrė neteikė vilčių, jog bus literatė, be to, pasirinko tarptautinio verslo studijas, kūrybiškumo užuomazgų sako pastebėjusi tada, kai atžala iš užsienio rašydavo namo laiškus.
Pasak Indrės, “Rožių salą” ji parašė per du mėnesius ir tai atsitiko praėjusį rudenį grįžus į Lietuvą iš Graikijos. Mama, anot merginos, visada skatino ją rašyti, bet anksčiau ji to nedarė. Kai pernai rugsėjį grįžo iš Graikijos, kurioje paliko daug draugų, o atsivežė saulėtus prisiminimus, ir jai buvo liūdna, Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos IV kurso studentė pasakoja tėčio dovanotu kompiuteriu naktimis ėmusi rašyti romaną, į kurį sudėjo daug pačios patirtų įspūdžių dirbant ir gyvenant Amerikoje, Graikijoje, Anglijoje. Tose šalyse sutikti žmonės tapo jos romano prototipais.
Ketino rašyti angliškai
Nors tie, kurie jau spėjo perskaityti Indrės Jonušytės kūrinį, įsitikinę, kad pagrindinė romano herojė – pati autorė, jaunoji rašytoja tikina, jog knyga nėra biografinė. “Daugumą herojų aš pažinojau, bet tai nėra visiška mano biografija: Lietuvoje mes dar per drovūs, kad tai būtų galima daryti”, – tvirtina 23 metų studentė, gyvenimiškos patirties įgijusi dirbdama barmene ir administratore užsienio baruose.
Pašnekovė prisipažįsta nė nesitikėjusi savo kūryba ką nors sudominti Lietuvoje, tad buvo maloniai nustebinta, kai leidyklai “Rosma” pasiūliusi rankraštį, sulaukė teigiamo atsakymo. “Iš pradžių savo knygą norėjau rašyti angliškai – nesitikėjau, kad Lietuvoje gali būti žiūrima rimtai į jaunus žmones, kad mūsų šalies leidėjai gali mano kūryba susidomėti. Todėl mes ir bėgame iš Lietuvos, kad jaunimo niekas čia nepalaiko, – atvirai sako panevėžietė. – Šią knygą dabar ketinu išversti į anglų kalbą ir pabandyti propaguoti Londone. Galbūt mano kūryba kai kam atrodys per daug naivi ar graži, bet kad mums, jaunimui, kol kas tokie gražūs ir naivūs dalykai patinka”.
Viršelį įsigijo aukcione
Indrės romano viršelio autorė – irgi panevėžietė. L.Jonušienė prisimena, kad dukrai labai patiko vienas dailininkės Dianos Rudokienės darbas ir jį nusipirko aukcione. Šis darbas vėliau buvo perkeltas būtent į “Rožių salos” viršelį.
I.Jonušytė šiais metais baigs mokslus Vilniaus universitete. Pasilikti gyventi ir dirbti Lietuvoje mergina šiuo metu neketina, bet pažada: antroji, šiek tiek iš inercijos jau pradėta rašyti jos knyga išeis dar mūsų šalyje.
Svajoja apie studijas Atėnuose
Rusų, anglų, graikų ir ispanų kalbas mokanti Indrė vasarą vėl ketina grįžti į Graikiją, o nuo rudens Londone ji planuoja imtis savo verslo. Jos ateities planuose – dar ir meno vadybos studijos Atėnuose. Pasiteiravus, kaip Indrė spėjo ir universitetą baigti, ir pagyventi bei padirbėti užsienio šalyse, panevėžietė paaiškina: mokydamasi ji buvo pasiėmusi akademinių atostogų, be to, vasaras paprastai praleisdavo Graikijoje, žiemas – Londone. Erotinio romano autorė kelių kalbų sako išmokusi todėl, kad, anot jos, pamilus šalį, pamilstama ir jos kalba.
Nors merginos tėtis dar neišdrįso perskaityti dukters kūrinio, pašnekovė tvirtina, jog abu jos tėvai yra šaunuoliai ir ją visada palaiko. Su mama būsimąją verslininkę dar vienija pomėgis keliauti. Pasak jaunosios rašytojos, jos abi yra turėjusios ne vieną mamos-dukters savaitę, per kurią ne tik kartu keliavo, bet ir nuoširdžiai pasikalbėdavo.
Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com
