EKONOMIKA
Politikai jau dvi savaites viešai ginčijasi, kaip reikėtų apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį turtą. Tiek pat laiko gyventojai svarsto, kokiais būdais išvengti naujojo mokesčio. Visuomenės reakcija į planus apmokestinti nekilnojamąjį turtą privertė apsigalvoti ir premjerą Algirdą Brazauską. Vyriausybės vadovas užsiminė, kad po tokios reakcijos apskritai būtų geriausia neįvesti šio mokesčio. Kodėl gyventojai iš anksto nusiteikę vengti šio mokesčio? LR
Valdančiosios koalicijos ir ekonomistų nuomonė dėl mokesčių reformos skiriasi kaip diena ir naktis. Ekonomikos ekspertai ragina nesusitelkti tik į euro įvedimą, nes šalyje yra daug rimtesnių problemų. “Lietuvos rytas” su LLRI prezidentu Ugniumi Trumpa kalbasi apie valdžios sumanytą mokesčių reformą. Interviu “Valdžia norėtų semti iš tuščio kibiro”. LR
Vyriausybėje iki šiol nesutariama, kokią mokesčių reformos sistemą pasirinkti, ar mažinti fizinių asmenų mokestį, ar kitąmet sugrąžinti kelių mokestį, ar įteisinti nekilnojamojo turto mokestį, ar peržiūrėti kitus mokesčius. Norint daryti pakeitimus mokesčių sistemoje nuo Naujųjų metų, visi būtini Vyriausybės ir Seimo sprendimai turi būti priimti iki šių metų liepos 1-osios. KD
Maždaug ketvirtadalį numatytų darbų ministrai ketina atlikti šiemet arba kitų metų pirmoje pusėje. Didesnė dalis jų atidedama tolimesnei perspektyvai. Kai kurie svarbūs darbai, numatyti dabartinio Ministrų kabineto, liks neįgyvendinti, nes tam paprasčiausiai neužteks laiko. KD
Pasvalio ir Biržų miestų bei rajonų žmonės gyvena nuolatinėje baimėje. Po šiltos žiemos rizika, kad jų būstą praris žemė, itin padidėjo. Šio krašto žmonėms skaudu, kad Vyriausybė smegduobių nepripažįsta stichinėmis nelaimėmis, nors karsto reiškiniai, kaip ir žemės drebėjimai, yra neprognozuojami ir pridaro didžiulių nuostolių. R
Nemažai Klaipėdos bedarbių neišmano, kaip reikia ieškoti darbo, ir, užsiregistravę Darbo biržoje, pradeda to mokytis nuo mandagumo abėcėlės. Klaipėdos miesto ir rajono darbo biržos direktorius Andrius Adomaitis sako, kad atsakingai darbo ieškantys iniciatyvūs klaipėdiečiai jį suranda pakankamai greitai. K
Darbo biržos direktorius A. Adomaitis Klaipėdai” teigė, jog daugmaž trečdalis į įstaigą besikreipiančių žmonių nenori dirbti. Daugelį bedarbių tenka mokyti ieškoti darbo. Specialiai tam tikslui įsteigtame darbo biržos Darbo klube” bedarbiai mokosi, kaip pristatyti save, kaip rašyti gyvenimo aprašymą, kaip elgtis per pokalbį, kaip atsakyti į nepatogius” darbdavio klausimus.A.Adomaičio teigimu, net aukštąjį išsilavinimą turintys bedarbiai ir aukštųjų mokyklų absolventai prisipažįsta, kad niekur nesimokė tokių dalykų ir po tokių paskaitų susitikimuose su darbdaviu jaučiasi daug tvirčiau. K
Lietuvos darbo biržos duomenimis, praėjusiais metais buvo įdarbinti 125 tūkst. darbo ieškoję žmonės. Klaipėdos miesto ir rajono darbo birža pernai įdarbino per 10 tūkst. žmonių, o vien per du šių metų mėnesius – 1 388 žmones.Per metus iki šių metų kovo pradžios registruotas nedarbas Lietuvoje sumažėjo 2 procentais, o darbo vietų pasiūla nuolat didėja. Klaipėdos darbo biržoje sausį buvo įregistruotos 752 laisvos darbo vietos, vasarį – 694 darbo pasiūlymai. K
FINANSAI
Nepaisant menkos įmonių akcijų pasiūlos ir baimės dėl “kainų burbulo”, pirmaisiais šių metų mėnesiais biržoje daugėjo prekiautojų. Rinkoje sparčiai daugėjant pervertintų bendrovių, riziką esą pateisina viltis dėl išliksiančios sparčios ekonomikos plėtros. Sparčiai brangstančios akcijos privertė nerimauti finansų analitikus. Tačiau specialistai ramina, kad daugelio menkai įvertintų akcijų prognozuojami ateities rezultatai nėra blogi, todėl logiška, kad rinkos dalyviai investuoja į bendrovių ateitį. LŽ
Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas mano, kad Europos Sąjungos direktyvoms prieštaraujantis kelių mokestis nuo įmonių apyvartos turėtų išlikti. “Šiandien vyksta tik diskusijos, zonduojama visuomenės nuomonė. Diskusijų metu galima pradėti nuo kraštutinių pozicijų ir užbaigti ties centru, dažniausiai taip ir pavyksta”, – svarstė Seimo pirmininkas. VŽ
Koalicijos partijų galvoms toliau stebinant visuomenę neatsakingais pareiškimais dėl mokesčių sistemos pertvarkos, verslininkai prarado amą, o politologai prakalbo apie neperspektyvią Vyriausybę ir bemaž sužlugdytą vieną iš rimčiausių jos darbų. VŽ
ĮMONĖS
Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERBP) neatmeta galimybės investuoti į pelningai dirbančią “Mažeikių naftą”. Tam nesutrukdytų ir pasikeitimai įmonės akcininkų struktūroje, jei partneriai būtų patikimi. “ERPB dar vis domina galimybė investuoti į “Mažeikių naftą”, tačiau jokie derybų terminai nėra numatyti”, – LŽ tvirtino ERPB direktorius Baltijos šalims Salvatore Candido. “Mažeikių nafta” vis dar domina galimus investuotojus. LŽ
Šiaulių pramonininkų asociacija, vienijanti 62 regiono pramonės įmones, metinio susirinkimo metu apdovanojo sparčiausiai augusias ir daugiausiai investavusias bendroves. Apdovanojimai įteikti “Šiaulių tauro televizorių”, “Putokšnio” ir “Verpsto” vadovams. VŽ
Ketvirtadalį Europos kineskopų rinkos valdanti Panevėžio AB “Ekranas” neigia bendrovę ištikus krizę ir tikisi stipraus rinkų pagyvėjimo trečią ir ketvirtą šių metų ketvirčiais. Bendrovė paskelbė gavusi naujų užsakymų iš Vakarų ir NVS šalių, todėl gamybos nestabdys. VŽ
PASLAUGOS
Kauno medicinos universiteto klinikos pacientus į mokymo procesą įtraukia per prievartą. Žmogaus teisių gynėjai neabejoja, jog tik ligoniui sutikus, būsimieji medikai gali stebėti, kaip atliekama apžiūra. Medikai nesuka galvos, kaip jaučiasi žmogus, priverstas paminti orumą ir apsinuoginti prieš studentus. Kauno medikams mokslo siekiai svarbesni už paciento interesus ir gerovę. KD
Jau nuo kovo 19 dienos imti mokesčių iš darbo ieškančių asmenų nebegalėsiančios privačios įdarbinimo agentūros pinigų reikalaus iš darbdavių. Šį mėnesį Lietuvoje įsigalioja Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencija, kurios nuostatos draudžia privačioms agentūros gauti atlygį už tarpininkavimą įdarbinant asmenis Lietuvoje. VE
Pradėjus galioti konvencijai, už jos pažeidimus bus taikomas sankcijos, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos ir lygių galimybių skyriaus vedėjas Albertas Šlekys. Tačiau nubausti klientų apgaudinėjimu įtariamas agentūras bus galima tik tuo atveju, jeigu patys žmonės bus budrūs. VE
PREKYBA
Gamintojai ir prekybininkai nuogąstauja, kad Vartotojų teisių gynimo įstatymo projekte siūlomas 6 mėn. prekių garantinis terminas gali paskatinti vartotojus piktnaudžiauti. Teisininkai tikina, jog nauja nuostata į įstatymą perkeliama dėl ES direktyvų reikalavimų. VŽ
RŪPYBA
Pirmadienį, kovo 7 d., bus pasirašytos pirmosios sutartys su projektų vykdytojais, kuriems skirta parama iš Europos socialinio fondo darbuotojų kvalifikacijai kelti. Apie 40 mln. Lt fondo lėšų šiemet paskirstyti 47 projektams. VŽ
STATYBA
Dygstantys modernūs vadinamieji “A” klasės biurų pastatai ne itin džiugina jų nuomininkus – darbdaviai skundžiasi, jog dėl oro ir drėgmės trūkumo darbuotojai dažniau serga, o tai nuostolinga. Tačiau statybininkai tikina paisą visų reikalavimų ir priekaištus atmeta. Susirasti Lietuvoje biurą, kuriame būtų įranga ir oro drėkinimo arba sausinimo sistema, labai sudėtinga. Visos kondicionavimo sistemos (su oro drėgmės reguliatoriais), specialistų teigimu, nėra įdiegta nė viename sostinės A klasės biure, net ir prestižiniuose “Europa”, “2000”, “Omnitel”, Vilniaus miesto savivaldybės patalpose. VŽ
Kauno miesto taryba pritarė pasiūlymui skelbti konkursą sporto rūmams Nemuno saloje statyti koncesijos pagrindais. Taip pat deramasi su užsienio įmone dėl transporto mazgo prie M.K. Čiurlionio tilto tiesimo koncesijos būdu. Netrukus tokių konkursų gali dar padaugėti. VŽ
TRANSPORTAS
Lietuvos apeliacinis teismas nesutiko atnaujinti “Lietuvos geležinkelių” vykdomo maždaug 100 mln. EUR vertės naujų šilumvežių konkurso, kurį savo ieškiniu įšaldė konkurso nelaimėjusi Prancūzijos bendrovė “Alstom”. VŽ
Nuo praėjusios savaitės Estijos sostinę Taliną iš Klaipėdos jau galima pasiekti ir maršrutiniu autobusu. Tokia kelionė trunka apie dešimt valandų. Šiuo metu Klaipėdos autobusų parkas be naujojo maršruto į Taliną aptarnauja nuolatinius tarptautinius maršrutus į Erfurtą, Kaliningradą, Rygą. VE
Vyksta žvalgytuvės, kur Žuvininkystės departamento Žvejybos kontrolės skyrius galėtų įsigyti tarnybai pritaikytą greitaeigį laivą. Jam pirkti iš ES paramos fondo skirta šimtas tūkstančių eurų. Balandį turėtų būti skelbiamas žvejybos kontrolės laivo pirkimo konkursas. Kol pirkinio neįsigyta, Žvejybos kontrolės skyriaus specialistai į jūrą plauks moksliniu laivu Darius”. K
ŽEMĖ
Pastaruoju metu ant kritikos smaigalio patekusią Europos paramą ūkininkams skirstančią Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) užstoja žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė. Seimo Kaimo reikalų komitete agentūra buvo kaltinta neracionaliu lėšų skirstymu, išpūstu kanceliariniu aparatu ir pan. R
Po V.Miltienio atsistatydinimo komiteto pirmininkas J.Jagminas įpylė dar daugiau žibalo į ugnį – viešai pareiškė, kad NMA vadovas turėjo pasitraukti kur kas anksčiau. “Agentūrą kritikuoju ne tik aš, o jau seniai visi, visur ir visada”,- sakė J.Jagminas. Ministrė perspėja J.Jagminą prikąsti liežuvį. R
Stodama į ES Lietuva stengėsi apsisaugoti nuo galimos užsieniečių invazijos į žemės ūkį – išsiderėjo septynerių metų pereinamąjį laikotarpį, per kurį žemės ir miškų ūkio paskirties nebus parduodama užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims. Bet išradingi užsieniečiai jau sugalvojo, kaip pasisemti iš Lietuvos žemės ūkio naudos. Eurokomisarė Dalia Grybauskaitė interviu “Respublikai” teigia, kad tokių investicijų nereikia bijoti: “Juk bet kuriuo atveju ES lėšos, skirtos Lietuvos žemės ūkiui, bus panaudotos būtent Lietuvoje, neatsižvelgus į jų gavėjo tautybę”. R
Užsieniečiai supirkinėja ne žemes ar tuščias fermas. Iš tiesų jie naikina senąją agrarinę Lietuvos kultūrą, pagrįstą įsitikinimu, jog aš čia, nes stoviu ant savo žemės. Dabar tas įsitikinimas naikinamas. Iškyla klausimas, kas aš esu. Kur mano namai? Kur stoviu? Gal valstybėje? Bet valstybė, mūsų mentaliteto sutapatinama su valdininkija, kol kas nėra saugus namas. Vadinasi, landūs, apsukresni užsieniečiai, be ceremonijų ateinantys į Lietuvą, daliai tautos skatina dvasinę benamystę, – komentuoja “Respublika”.
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LA – “Lietuvos aidas”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
