Baltijos šalių finansų grupei priklausantis “Hansabankas” iki šių metų vasario buvo išplatinęs 508 tūkst. mokėjimo kortelių, kuriose yra įdiegtas lustinis mikroprocesorius.
Lustinės kortelės šiuo metu sudaro apie 60 proc. visų “Hansabanko” išleistų mokėjimo kortelių, pranešė bankas.
“Vakarų Europos šalyse lustinės kortelės paprastai sudaro apie 20-25 proc. visų rinkoje esančių mokėjimo kortelių. Lietuvoje esame daug toliau pažengę šioje srityje”, – sakė “Hansabanko” Mokėjimo kortelių departamento direktorius Vitalijus Rancevas.
“Hansabankas” planuoja, kad iki metų pabaigos 80 proc. jo išduotų mokėjimo kortelių bus lustinės. Visos iki šiol išleistos “Hansabanko” lustinės kortelės priklauso “Visa” sistemai. Pasak V. Rancevo, taip pat tariamasi ir dėl lustinių “Mastercard” bei “Maestro” kortelių išleidimo.
“Hansabankas” diegia ir lustinėms kortelėms aptarnauti pritaikytus elektroninių kortelių skaitytuvus, kurių Lietuvoje dabar yra 1600. Vis dėlto kol kas daugelyje parduotuvių naudojami skaitytuvai (POS terminalai), kurie nuskaito tik magnetines korteles, todėl “Hansabankas” leidžia korteles, kuriose yra įprasta magnetinė juostelė ir lustinis mikroprocesorius.
Šių metų sausio pradžioje visi Lietuvos bankai kartu buvo išdavę apie 2,7 mln. mokėjimo kortelių. “Vilniaus bankui” priklausė 33,1 proc. išduotų kortelių rinkos, “Hansabankui” – 32,2 proc., bankui “Snoras” – 20,1 proc., “Nord/LB Lietuva” – 11,4 procento. Kitų komercinių bankų šios rinkos dalys nesiekė 10 procentų.
ELTA
