Tris mėnesius Panevėžyje dirbusi šešių nepriklausomų
ekspertų iš Kauno grupė vakar miesto švietimo įstaigų vadovams, Savivaldybės
atstovams, politikams pateikė baigto tyrimo “Miesto švietimo įstaigų tinklo
pertvarkos būtinumas ir perspektyvos iki 2012 metų” išvadas. Mokslininkai
palankiai įvertino panevėžiečių parengtą pertvarkos projektą, kuriame
pasirinktas pradinės mokyklos – pagrindinės mokyklos – gimnazijos modelis.
Skaudžiausiai jo įgyvendinimas gali atsiliepti jau dabar dėl išlikimo kovą pradėjusioms darželių-mokyklų bendruomenėms.
Mokslininkai pabrėžė, kad šių švietimo įstaigų reiškiamas nepasitenkinimas tėra savų, o ne vaikų interesų gynimas, ir kvietė nesidangstyti jaukios mažos mokymo įstaigos vizija. Tyrėjų tvirtinimu, norint mieste išsaugoti darželių-mokyklų tipą būtinos pusmilijoninės investicijos, o jas vargu ar būtų tikslinga panaudoti žinant, kad jau po kelerių metų bendrojo lavinimo mokyklose liks tūkstančiai laisvų vietų.
Būtini valingi sprendimai
Pasak ekspertų grupės vadovo habilituoto mokslų daktaro Gedimino Merkio, 1999 m. šalyje pradėta švietimo tinklo pertvarka šalies savivaldybėse ne vienodai pažengusi. “Savaime suprantama, kad šis procesas – skausmingas. Kokiai mokyklai malonu, kai iš vidurinės virsta pagrindine? Nerimą jaučia ir gimnazijos”, – kalbėjo G.Merkys. Mokslininkas pažymėjo, jog Panevėžyje nesiimama ekstremalios pertvarkos priemonės – mokyklų uždarymo: projektas numato sistemingus švietimo srities pokyčius. Vis dėlto, pasak eksperto, prognozuojama, jog 2012 m. miesto švietimo įstaigose liks net 6000 laisvų mokymosi vietų, todėl gali būti, kad ir mūsų mieste nepavyks išvengti kelių mokyklų uždarymo. “Tinklo pertvarkos strategija reguliuojama steigėjo, privalančio apsispręsti, kokie mieste reikalingiausi mokyklų tipai. Iš dalies yra gerai, kai švietimo pertvarką tvarko vietinis steigėjas, tačiau iš dalies tai nėra gerai. Vietiniai politikai glaudžiai susiję su mokyklų bendruomenėmis – renkamam politikui sunku daryti sprendimus, užgaunančius kokios nors socialinės grupės interesus”, – pabrėžė G.Merkys.
Pasak mokslininko, giluminė pertvarkos neišvengiamumą lemianti priežastis – drastiškai blogėjanti demografinė situacija. “Ir nėra jokių požymių, kad ji keisis į gera”, – pažymėjo G.Merkys. Tačiau, jo teigimu, mažėjant vaikų ryškėja paradoksali situacija: vienos perpildytos mokyklos, G.Merkio vadinamieji mokinių kombinatai, dirba dviem pamainomis, kitose kasmet katastrofiškai mažėja moksleivių. Kita, ekspertų grupės vadovo teigimu, priežastis, lemianti pertvarkos būtinumą, finansinės švietimo išlaidos. “Kai kuriose savivaldybėse švietimui tenkančios išlaidos sudaro 60-70 proc. biudžeto. Iš ko finansuoti kitas sritis?” – retoriškai klausė mokslininkas. Pasak jo, padėtį komplikuoja ir Lietuvos geografinė padėtis. “Būtų šilta – galėtų stovėti pustuštės mokyklos, tačiau gyvename šaltoje klimatinėje zonoje, o energijos ištekliai brangsta”, – pateikė dar vieną argumentą už švietimo pertvarką G.Merkys.
Ekspertas pabrėžė, kad optimalus švietimo tinklas gali būti suformuotas tik dėl valingų administracijos sprendimų. “Lietuvoje jau turime atvejų, kai dėl steigėjų neapsisprendimo mokyklos buvo reorganizuotos tris kartus”, – pažymėjo mokslininkas. Apmaudžių klaidų nepavyko išvengti ir Panevėžyje.
Demografinė padėtis -kritiška
Ekspertai apžvelgė pagrindinius Panevėžio švietimo sistemos statistinius duomenis, susijusius su planuojamu mokyklų tinklo optimizavimu, bei palygino su didžiųjų miestų statistiniais duomenimis. Ekspertas Sigitas Balčiūnas pabrėžė: demografinės statistikos duomenys rodo, kad, palyginti su kitais šalies miestais, gimstamumas Panevėžyje yra vienas mažiausių. “Šiauliuose jau antrus metus iš eilės yra gimstamumo augimo tendencija. Panevėžyje, deja, jis linkęs tik stabilizuotis”, – teigė S.Balčiūnas. Statistikos duomenimis, 2003-iaisiais 1000-iui gyventojų Panevėžyje teko 7,6 naujagimio. Alytuje – 9,4, Vilniuje – 8,7, Kaune – 8,2, Klaipėdoje – 7,9, Šiauliuose – 7,7. Nuo paskutinio gyventojų surašymo iki 2004-ųjų mūsų mieste net 12,2 proc. sumažėjo gyventojų iki 15 metų. Pasak S.Balčiūno, ši amžiaus grupė sparčiausiai mažėja visoje šalyje.
Tačiau, ekspertų teigimu, gyventojų tankumo požiūriu Panevėžys – labai kompaktiškas miestas, vienas tankiausių šalyje: vienam kvadratiniam kilometrui miesto teritorijos 2004-aisiais teko 2352 gyventojai. Kituose didžiuosiuose šalies miestuose šis rodiklis daug mažesnis: Vilniuje – 1378, Šiauliuose – 1619, Klaipėdoje – 1940, Kaune – 2349. “Pertvarkant švietimo tinklą dalyje mokyklų tektų atsisakyti iki šiol vykdomų pradinio bei pagrindinio mokymo programų, todėl mokiniams pablogėtų geografinis susisiekiamumas – pailgėtų kelias į mokyklą. Bet matyti, kad Panevėžyje tam situacija yra palanki”, – akcentavo S.Balčiūnas. Ekspertų išvadose teigiama, kad dėl didelio gyventojų tankumo Panevėžyje formaliai egzistuoja palankesnės nei kituose miestuose sąlygos numatomam mokyklų tinklo optimizavimui. Be to, mūsų mieste vieno kvadratinio kilometro teritorijai tenka didžiausias mokyklinio amžiaus vaikų skaičius – 422. Kituose šalies didžiuosiuose miestuose šis skaičius gerokai mažesnis.
Mokyklos tuštėja
Panevėžys taip pat pirmauja mokyklų tinklo tankumu. Tačiau pagal mokinių, besimokančių gimnazijose, dalį mūsų miestas net du kartus atsilieka nuo Kauno, Vilniaus ir yra artimas Šiauliams bei Alytui. Vidurinėse bei pagrindinėse mokyklose besimokančių mokinių yra maždaug tiek pat kaip ir kituose didžiuosiuose miestuose. Tačiau, kaip pabrėžė S.Balčiūnas, Panevėžys šalyje išsiskiria didžiausiu besimokančiųjų darželiuose-mokyklose skaičiumi. Čia mokosi net 17 proc. pradinių klasių moksleivių. Pasak S.Balčiūno, šioje srityje Panevėžį lenkia tik Klaipėda. Tyrėjo teigimu, 2004-2005 mokslo metų duomenimis, miesto bendrojo lavinimo mokyklose, neskaičiuojant darželių-mokyklų, 340 mokinių yra daugiau nei mokymosi vietų. “Tačiau labai greitai situacija keisis – jau kitais metais mokinių bus mažiau, o 2012-aisiais mieste liks net 6000 tuščių mokymosi vietų, tai yra 6-7 tuščios mokyklos.
Tyrėjų išvadose teigiama, jog Panevėžyje, palyginti su kitais didžiaisiais šalies miestais, yra daugiausia aukštą kvalifikacinę kategoriją – metodininko ir eksperto – turinčių mokytojų – 32 proc. O Vilniuje – tik 20 proc. Tačiau išanalizavus aukštos kvalifikacijos mokytojų pasiskirstymą pagal mokyklų tipus matyti, kad beveik pusė jų dirba gimnazijose. Mažiausiai – tik 19 proc. – tokių mokytojų dirba pagrindinėse mokyklose. S.Balčiūnas pažymėjo, kad mūsų mieste palyginti mažai pedagogų, turinčių ne visą etatą. Jie sudaro tik 5 proc. Kituose didžiuosiuose miestuose, išskyrus Alytų, taip dirbančių mokytojų yra apie du kartus daugiau.
Gimstamumą gerins trečiojo pasaulio atvykėliai
Atlikdami pertvarkos projekto tyrimą darbo grupės nariai diskutavo su miesto Švietimo skyriaus atstovais, lankėsi 5-ojoje, 3-iojoje, “Žemynos”, “Ąžuolo” vidurinėse mokyklose bei “Diemedžio” darželyje-mokykloje. “5-osios, “Žemynos”, “Ąžuolo” mokyklos padarė labai gerą įspūdį. Pedagogai puikiai suvokia švietimo tinklo pertvarkos būtinybę. Jie turi savo viziją ir, manau, gebės tvarkytis strategiškai”, – pabrėžė G.Merkys. Jo teigimu, kebli situacija 3-iojoje vidurinėje. “Tačiau ne mokykla kalta – rusakalbių bendruomenė negimdo vaikų, mažėja kitataučių”, – pažymėjo tyrėjas. Pasak jo, jei nesusidaro sąlygos turėti rusakalbių mokyklą, galbūt nunykstant švietimo įstaigai galima ieškoti kitų variantų, kad rusakalbių bendruomenė turėtų kitą infrastruktūros objektą.
“Dėl švietimo reikia susitarti, kaip Lietuva susitarė dėl NATO ar Europos Sąjungos”, – palygino mokslininkas. Pasak jo, tyrėjų organizuota anoniminių vietinių ir kviestinių ekspertų apklausa parodė, kad dabartinė švietimo tinklo būklė Panevėžyje vertinama kaip labai negera ir visi apklaustieji sutiko, jog jo pertvarka yra būtina. “Palyginti su kitomis šalies savivaldybėmis, Panevėžyje pertvarkos planas sustyguotas tikrai gerai. Jame nenumatyta imtis drastiškų priemonių, reforma vyksta evoliuciškai”, – akcentavo G.Merkys. Savo rekomendacijose tyrėjai pažymėjo, kad daugėjant laisvų mokymosi vietų jas būtų galima panaudoti gerinant popamokinės veiklos ir užmokyklinio ugdymo infrastruktūrą. “Jei nieko nedarysite, bus griūtis. Reikia, kad pastatai liktų. Jei po 10 metų pagerės demografinė situacija, mokyklas vėl bus galima atidaryti. Bet kaip mokslininkas galiu teigti, kad vaikų neatsiras. Nebent po 20 metų, kai į Lietuvą pradės plūsti atvykėliai iš trečiojo pasaulio šalių”, – kalbėjo G.Merkys. Tyrėjai sutiko, jog viena skaudžiausių pertvarkos problemų – mokytojų darbo vietų sumažėjimas. “Mažėjant vaikų skaičiui pedagogai praktiškai atsidurs gatvėje, jei nebus pasirūpinta jų profesine karjera. Būtina numatyti naujų darbo vietų kūrimo ir mokytojų perkvalifikavimo būdus”, – akcentavo G.Merkys.
Per brangūs
Tyrėjų išvadose teigiama, kad prielaidos mieste tęsti švietimo tinklo pertvarką pagal pasirinktą pradinės mokyklos – pagrindinės mokyklos – gimnazijos modelį yra palankios. Ekspertai pabrėžė, jog mokyklų bendruomenės supranta jos būtinybę, išskyrus dėl savo išlikimo kovojančius darželių-mokyklų pedagogus. Pasak G.Merkio, šių įstaigų bendruomenė randa iš pirmo žvilgsnio įtaigios argumentacijos dėl savo reikalingumo, tačiau mokslininkų pozicija aiški: mažos jaukios ugdymo įstaigos gali egzistuoti, tačiau tam reikia didžiulių investicijų. “Sovietiniuose pastatuose įrengtiems darželiams-mokykloms reikia dėti didelį klaustuką”, – akcentavo mokslininkas. Pasak G.Merkio, mieste esantys darželių-mokyklų pastatai nepritaikyti ugdymo ir popamokinės veiklos poreikiams: neturi atskirų sporto ir aktų salių, bibliotekų, kompiuterių klasių, stadionų. “Reikia suvokti, kad pradinukas yra kitoks nei darželinukas. Jo motoriniai poreikiai reikalauja erdvės išsidūkti, judėjimo laisvės. Kaip ji gali būti suteikiama siauruose darželių-mokyklų koridoriuose?” – kalbėjo tyrėjas. Jo teigimu, iki 11-os metų vadinamuosiuose darželių boksuose laikomas vaikas ugdomas ne kaip jam reikia, o kaip patogiau tam tikrai interesų grupei. G.Merkys neatmetė galimybės, kad darželius-mokyklas galima išsaugoti, tačiau tam būtinos šimtatūkstantinės lėšos jiems rekonstruoti. “Jei steigėjas nori, o tam tikra interesų grupė jį spaudžia, tegul pinigus tam naudoja, bet nereikia pamiršti, kad jie būtų paimti iš bendrų švietimo lėšų, kai lieka 6000 laisvų mokymosi vietų mokyklose. Tai gal geriau investuoti į mokytojų perkvalifikavimą”, – abejojo darželių-mokyklų rekonstrukcijos nauda mokslininkas. G.Merkys teigė sutinkantis, kad maža mokymo įstaiga turi savo privalumų, tačiau, pasak jo, ribotų išteklių šalyje norint, kad nenukentėtų vaiko interesai, reikia elgtis labai apgalvotai. “Nežinau, ar steigėjas ryšis edukaciniam autoritarizmui, koks yra dabar darželiuose-mokyklose”, – akcentavo profesorius ir siūlė neblefuoti mažos jaukios mokyklos vizija.
G.Merkys pabrėžė, kad tyrėjų grupei “Diemedžio” darželis-mokykla nepadarė gero įspūdžio. “Įstaigos administracijai siūliau apsilankyti Kauno Panemunės pradinėje mokykloje, kad pamatytų, kokiomis sąlygomis turi mokytis pradinukai. Ką pamatėme Panevėžyje – toli net nuo vidutinio tokios ugdymo įstaigos standarto”, – akcentavo mokslininkas. Anot jo, jei vis dėlto bus palikti tokie, kokie dabar yra darželiai-mokyklos, bus pasielgta autoritariškai ir pradinukai pasmerkti gyventi boksuose. “Jei investuosite į jų rekonstrukciją, pagalvokite, ką jūs darysite 2012 m., kai bus 6000 tuščių mokymosi vietų”, – siūlė pamąstyti darželių-mokyklų šalininkams G.Merkys.
Pajuto nuoskaudą
Darželių-mokyklų užtarėjai neslėpė nuoskaudos dėl mokslininko pateiktų argumentų. Miesto Tarybos narė Aldona Marija Mažylienė įsitikinusi, kad šio tipo mokymo įstaigos mieste turi gyvuoti bent kol vidurinėse mokyklose išnyks antroji pamaina. Politikės teigimu, didžiosiose mokyklose besimokantys pradinukai pasibaigus pamokoms atsiduria tiesiog gatvėje, nes dėl didelio mokinių skaičiaus tokiose įstaigose nesudarytos sąlygos jų popamokinei veiklai. Darželiuose-mokyklose veikia pailgintos dienos grupės, kuriose mažieji mokinukai gali būti, kol tėvai grįš iš darbo.
A.M.Mažylienė nesutiko ir su G.Merkio teiginiu esą darželių-mokyklų pastatai nepritaikyti pradinukų poreikiams. “Galbūt “Diemedis” ir yra boksinio tipo, tačiau “Voveraitėje” įrengtas atskiras korpusas pradinei mokyklai su atskiromis sporto ir aktų salėmis, valgykla, kompiuterių ir užsienio kalbos kabinetu, biblioteka su skaitykla. “Voveraitė” pasidarė tokius sporto aikštynus, kokių net ne visos mokyklos turi. Ir visi šie darbai atlikti ne biudžeto, o tėvų lėšomis”, – pažymėjo Tarybos narė. Jos nuomone, “Voveraitės” patalpos tikrai tinkamos darželiui-mokyklai. Be to, pasak A.M.Mažylienės, žinant, jog Skaistakalnio pagrindinė mokykla yra visiškai sukomplektuota, o J.Miltinio vidurinė ruošiasi tapti gimnazija, šioje miesto dalyje “Voveraitės” darželis-mokykla yra tiesiog būtinas.
Tarybos narė teigė jaučianti nuoskaudą ir dėl mažo gimnazijų skaičiaus mieste. “Pagrindinių mokyklų pristeigta, o daugiau nei 100 tūkst. gyventojų turinčiame mieste – tik dvi gimnazijos. Šilutėje, kur 30000 gyventojų, jų net trys”, – išsakė susirūpinimą Tarybos narė.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
