FINANSAI
Praėjusi savaitė Vilniaus vertybinių popierių biržoje buvo kaip niekad aktyvi – vertybiniams popieriams investuotojai išleido 41 mln. litų. Investuotojų dėmesio centre buvo “Lietuvos telekomo” akcijos, kurių centrinėje rinkoje parduota daugiau kaip už 5 mln. litų. Didesne apyvarta išsiskyrė ir “Vilniaus Vingio”, Kėdainių “Lifosos” bei “Žemaitijos pieno” vertybiniai popieriai. Po ilgesnės pertraukos centrinėje rinkoje buvo sudarytas sandoris obligacijomis – šįkart tai buvo ne Vyriausybės vertybiniai popieriai, o Vilniaus banko obligacijos – jų nupirkta už 14 mln. litų. R
Lietuvos valstybei gali tekti grąžinti įmonėms kelių mokestį, sumokėtą po 2004 m. gegužės 1 d., kai šalis įstojo į Europos Sąjungą, nes toks mokestis neatitinka ES teisės aktų nuostatų. Tokius pasiūlymus UAB “Deloitte & Touche” išsiuntinėjo keliems šimtams įmonių. Pasak Rūtos Bilkštytės, UAB “Deloitte & Touche” Mokesčių skyriaus vadovės, “atsižvelgdami į ES teisę ir Europos Teisingumo Teismo bylų praktiką, matome galimybę įmonėms susigrąžinti nuo 2004 m. gegužės 1 d. sumokėtą kelių mokestį”. Kai kurios stambios prekybos įmonės per metus sumoka daugiau kaip 10 mln. litų kelių mokesčio. Antrąjį ir trečiąjį 2004 m. ketvirčiais į valstybės biudžetą surinkta daugiau kaip 200 mln. litų šio mokesčio. VŽ
Lietuvoje taikomas reikalavimas mokėti atskaitymus nuo pajamų Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti neatitinka ES teisės aktų nuostatų. Lietuvos stojimo į ES sutartyje nenumatyta, jog kelių mokesčio galiojimą galima pratęsti ir po 2004 m. gegužės 1 d. Dabartiniai teisės aktai numato, jog šis mokestis galios iki 2005 m. liepos 1 d. Praėjusią savaitę valdančiųjų koalicinė taryba paskelbė planus pratęsti kelių mokesčio galiojimą dar iki 2007 m. sausio 1 d. Ir nors Algirdas Butkevičius, finansų ministras, paneigė, jog šis mokestis bus renkamas iki 2007 m., garantijų, jog taip neatsitiks, nėra. Anot mokesčių ekspertės, ES direktyvoje nedviprasmiškai rašoma, jog gali būti tik šie apyvartos mokesčiai: muitai, akcizai, PVM ir lošimų mokesčiai. VŽ
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) siūlo radikaliai mažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą, o neigiamus padarinius biudžetui kompensuoti atsisakant nebūtinų valstybės išlaidų, planų didinti perskirstymo mastus, naikinant įstatymų lengvatas. Pastarajai priemonei pritaria ir kiti žinomi ekspertai. Pasak Ugniaus Trumpos, LLRI prezidento, šiandien visiškai susimaišę vadinamosios mokesčių reformos tikslai paimti daugiau pinigų ir kartu palengvinti mokesčių naštą verslui ir gyventojams. Jo nuomone, paskelbti planai tėra mokesčių didinimo planai. LLRI pozicija – nuo kitų metų sumažinti gyventojų pajamų mokestį ne 3 proc., o iki 15 proc. Pagal ekspertų pateiktą pavyzdį, Rusijoje, sumažinus gyventojų pajamų mokestį iki 13 proc., jo įplaukos į biudžetą padidėjo “dramatiškai” – 75 proc. LLRI nuomone, nėra reikalo ir žalinga būtų įvesti nekilnojamojo turto mokestį gyventojams, o kelių mokesčio pratęsimas galutinai sugriautų verslo pasitikėjimą valdžia. VŽ
ĮMONĖS
Išskirtinis dėmesys kiekvienam klientui, individualūs sprendimai, garantijos bei papildomos paslaugos padeda šiauliečių valdomai “Ergolain” įmonių grupei sparčiai didinti biuro, viešbučių bei restoranų baldų pardavimus ir apyvartą. “Ergolain” grupės įmonių bendra apyvarta pernai sudarė 11,5 mln. litų – 46 proc. daugiau nei 2003-iaisiais. Šiemet tikimasi augti 30 proc. Per paskutinius 4 m. “Ergolain” grupės apyvarta ūgtelėjo beveik 3 kartus. “Ergolain” grupėje dirba apie 80 žmonių, iš jų 10 aptarnauja klientus, 8 projektuoja baldus. VŽ
Panevėžio moteriškų drabužių siuvimo UAB “Nevėžis” jau kelerius metus išlaiko panašią apyvartą ir džiaugiasi, kad pasikeitusiomis verslo sąlygomis sugeba dirbti stabiliai. Daugiausia užsakymų panevėžiečiai gauna iš Švedijos, domisi patrauklia Anglijos rinka ir ketina stiprinti savo mažmeninės prekybos pozicijas Lietuvoje. Pasak Rūtos Misiūnienės, “Nevėžio” generalinės direktorės, jau keletą metų “Nevėžis” dirba maždaug vienodomis apsukomis – apyvarta siekia apie 5 mln. litų. Didžiausią pardavimo dalį sudaro užsakymai iš Švedijos – apie 60 proc. Dabar įmonėje dirba 188 žmonės. Pernai bendrovė, iki šiol turėjusi firminę parduotuvę Panevėžyje, atidarė dar vieną Klaipėdoje, o šiemet planuojama išbandyti sėkmę Vilniuje arba Kaune. VŽ
Europos Komisija, siekdama sustiprinti tekstilės pramonės konkurencingumą ir išsaugoti jos pozicijas regione bei pasaulyje, finansuoja projektus, skirtus įmonių inovatyvumo lygiui kelti, – diegiant naujausias technologijas tikimasi atsilaikyti prieš didėjantį Azijos gamintojų spaudimą. Projektai vykdomi daugelyje Europos Sąjungos šalių, tarp jų – ir Lietuvoje. Dviem Europos Komisijos finansuojamais projektais Fashion Net ir ITE rūpinasi Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija (LATIA) bei Lietuvos inovacijų centras. Linas Lasiauskas, LATIA generalinio direktoriaus pavaduotojas, paaiškino, kad projektais, be kitko, siekiama skatinti mokslinius tyrimus įmonėse. Mokslo ir technologijų projektuose dalyvauti (MTP) pritraukta 140 smulkių ir vidutinių Europos tekstilės ir aprangos įmonių, iš jų 10 – Lietuvos. Norėdamos dalyvauti projektuose, įmonės turi užsiregistruoti projektų puslapiuose internete – registracija nemokama. Pasak L. Lasiausko, įmonė turėtų nurodyti ir nuosavo indėlio dydį, nes finansuojama ne 100 proc. projektų vertės. VŽ
Vasarį Marijampolės bendrovė “Pakma” pradėjo pakuoti sauso maisto davinius Lietuvos kariuomenei. Marijampoliečiai pernai laimėjo konkursą ir trejus metus bus vieninteliai šios produkcijos tiekėjai mūsų kariuomenei. Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Eduardo Budrevičiaus, maistas, koks naudojamas šiuose daviniuose, tinkamas vartoti 24 mėnesius. LR
PASLAUGOS
Šeštadienį Vilniuje paskelbti geriausi praėjusių metų kirpėjai, jie antrą kartą apdovanoti aukščiausiu profesiniu įvertinimu – “Auksinių žirklių” statulėlėmis. Tarptautinė žiuri pripažino, kad šiemet “Auksinių žirklių 2004” titulo buvo verta “Schwarzkopf professional” technologė Viktorija Amelina, ji taip pat pripažinta geriausio moteriško darbo autore. Geriausio vyriško darbo autoriumi tituluotas Vilniaus “Bomond” salono meistras Olegas Djacenka. LR, R
Gali būti, kad šį vasaros sezoną Klaipėdos Smiltynėje nebeliks arklių traukiamų karietų, arba jų gerokai sumažės. Dar praėjusį rudenį Smiltynėje atsiradę du modernūs autotraukinukai, kuriuos įsigijo AB “Smiltynės perkėla”, arklių savininkus privertė ieškoti alternatyvių verslo formų. Praėjusį vasaros sezoną keturias arkliais traukiamas karietas Smiltynėje turėjęs verslininkas Rimantas Prokopas jau svarsto galimybę panaudoti arklius sergančių žmonių terapijai – taip, kaip jau kurį laiką Jūrų muziejaus darbuotojai taiko neįgaliesiems delfinų terapiją. Jūrų muziejaus atstovės Nikos Puteikienės teigimu, toks sumanymas nesąs konkurencija delfinų terapijai. Pasak N. Puteikienės, “galėtume apjungti jėgas ir padaryti gyvūnų terapijos kompleksą”. VE
PREKYBA
Mažmeninės prekybos tinklas “Iki” tikina, kad valdžios ir Centrinio banko atstovų bei kai kurių ekspertų būgštavimai dėl kainų kilimo prekybos centruose įvedus eurą yra nepagrįsti. Pasak Aido Mackevičiaus, UAB “Palink”, valdančios prekybos tinklą “Iki”, generalinio direktoriaus, nepagrįstas ir teiginys, jog prekybininkai, apvalindami kainas, kai litai bus kaičiami eurais, gali pasinaudoti šia padėtimi. Anksčiau skelbta, kad kainos iš litų į eurus bus keičiamos gyventojų naudai, o jų apvalinimas valiutų kaitos momentu bus reglamentuotas Vyriausybės nustatytais dokumentais ir potvarkiais. “Iki” tikina, kad šių reikalavimų ketina laikytis. “Palink” pranešime spaudai skelbiama, kad kitų ES valstybių patirtis rodo, jog euro įvedimo momentu mažmeninės prekybos tinkluose produktai brango trumpam, vėliau kai kurių kainos sumažėjo. Prekybos tinklas “Iki” prekių kainas litais ir eurais skaičiuoja nuo 2003-iųjų. VŽ
Tuo tarpu Igno Staškevičiaus, UAB “VP Market” valdybos pirmininko, teigimu, kalbantis su tiekėjais kai kurie vylėsi, kad pasikeitus valiutai, pavyzdžiui, 1 litą kainuojanti prekė brangs iki 1 euro. Tačiau I. Staškevičius nemano, kad tai pasitvirtins: “Juk atsiras tiekėjų, kurie tą pačią prekę siūlys ankstesne kaina”. VŽ
RŪPYBA
Po beveik trejus metus trukusio remonto oficialiai atidarytas Klaipėdos miesto socialinės paramos centro filialas. Per trejus metus įstaigos remontui iš Klaipėdos miesto savivaldybės privatizavimo fondo ir valstybės deleguotų funkcijų buvo skirta daugiau nei 0,5 mln. litų. VE
STATYBA
Net 52 architektai ir jų grupės panoro suprojektuoti “Hansa-banko” centrinės būstinės pastatą Vilniuje. Panašus ažiotažas, anot Architektų sąjungos atsakingosios sekretorės Algės Treinienės, buvo kilęs tik dėl architektūrinio konkurso Lietuvos paviljonui parodoje “Expo 2000” Hanoveryje suprojektuoti (tuomet užsiregistravo 51 dalyvis, o vertinimui buvo pateikti 37 projektai). Būsimąjį banko centrinės būstinės 12-18 aukštų pastatą numatoma statyti dešiniajame Neries krante, tarp viešbučio “Reval Hotel Lietuva” ir Lietuvos nacionalinės galerijos. Konkursiniai darbai Lietuvos architektų sąjungai turi būti pateikti iki kovo 7 dienos. LR
TRANSPORTAS
Joniškio UAB “Žiemgalos automobiliai” MAZ markės krovininių automobilių surinkimo centras Vilniuje “MAZ Baltija” pristatė mažos klasės autobusą “MAZ-256”. Šios klasės autobusai Vilniuje bus gaminami Europos rinkai. Kaip jau pranešta, MAZ markės automobilių surinkimo centras Vilniuje atidarytas pernai rugsėjį. Į 2.600 kvadratinių metrų centrą “Žiemgalos automobiliai” investavo apie 5 mln. litų. VŽ
Pasiekti palankesnių krovinių tarifų vežant Rusijos geležinkeliais Klaipėdai skirtus krovinius gali padėti strateginė Europos Komisijos ir Rusijos pozicija remti atitinkamą transporto koridorių. Lietuvai paskelbus apie ketinimą nuo kovo didinti geležinkelio tarifus į Kaliningradą gabenamiems kroviniams, iš Rusijos buvo sulaukta ir grasinimų atsilyginti tuo pačiu, ir pažadų suteikti nuolaidas. Neilgai trukus “Lietuvos geležinkelių” atstovai pranešė mėnesiui atidedantys tarifų didinimą, o neseniai susitikę Lietuvos ir Rusijos susisiekimo ministrai Zigmantas Balčytis ir Igoris Levitinas sutarė artimiausiu metu pradėti derybas, kuriose būtų aptariamas ir naujų tarifų klausimas. Pasak pareigūnų, atsirado viltis atgaivinti prieštaringai pagarsėjusį ir ilgai strigusį projektą 2K, kuris skatintų Klaipėdos ir Kaliningrado uostų bendradarbiavimą. “Klaipėdos viltis – transporto koridorius”. LŽ
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
