Panevėžiečio Jono Žuko nesutarimai su netikrais broliais Juliumi ir Juozu Dantais bei jų visų motina Veronika Dantiene įsižiebė prieš keletą metų. J.Žukas tvirtina, kad po žmonos mirties pardavė keturių kambarių butą, daiktus nuvežė saugoti į motinos sodybą Pašiliuose, Ramygalos seniūnijoje.
Kaip “Sekundei” aiškino ponas Jonas, kartu su motina gyvenantys netikri jo broliai Dantai mikliai “prichvatizavo” jo turtą ir ne tik jį – giminaičius jis kaltina jam priklausiusių 4 tūkst. litų vagyste bei psichologiniu smurtu prieš garbaus amžiaus motiną.
Nors 2004-ųjų birželio mėnesį J.Žuko skundą dėl neteisėto turto pasisavinimo ir valdymo nagrinėjęs Apylinkės teismas baigėsi ne ieškovo naudai, ponas Jonas rankų nenuleidžia ir vėl kyla į kovą su, jo žodžiais tariant, svetimą turtą užgrobusiais giminėmis.
Pasisavintų daiktų vertė siekia tūkstančius
J.Žukas teigia, kad nuvežęs daiktus laikinai pasaugoti artimiausiems giminėms – motinai ir netikriems broliams nė nenujautė, jog po kelerių metų dėl to teks bylinėtis teismuose. “Visas mano turtas – jų rankose. Be to, broliai įkalbėjo motiną sodybą perrašyti jų vardu. Dabar taip išeina – mama gyvena ne savo, o jiems priklausančiuose namuose. Ji, įbauginta aštuoniasdešimtmetė, negali pasipriešinti dviem agresyviems sūnums, o jie tuo ir naudojasi”,- priekaištus giminaičiams žėrė vyriškis.
Pasak pono Jono, su antstoliais į sodybą atvykęs jis buvo jėga išstumtas iš kiemo, priešiškai nusiteikę broliai netgi sulaužė rankos pirštą. “Buvau pametęs pasą, todėl, manydamas, jog pinigus namuose laikyti nesaugu, atidaviau juos Juliui, prašydamas padėti į banką savo vardu. Dabar brolis tai neigia, o visa, kas buvo atvežta pasaugoti, laiko savo nuosavybe”,- sakė J.Žukas.
Neatiduotų daiktų sąrašas, kurį sudarė vyriškis, – pakankamai ilgas. Tarp, anot pono Jono, užgrobtų daiktų – pusantro tūkstančio litų kainuojantis televizorius, dar neišpakuoti 1200 litų kainavę baldai, šviestuvai, buitinė technika, suvirinimo aparatai, žarnos, vielos, staklės, gumos, varžtai, vežimo ratai, statybinės medžiagos. Sąraše – daugybė smulkių namų apyvokos daiktų: įdėklas kiaušiniams, virtuvinis peilis, acetono buteliai, itališki prieškariniai akiniai. Skrupulingai suregistravęs pasisavintus daiktus J.Žukas teigia, kad užgrobto turto vertė – 15699 Lt.
Teismas skundą atmetė
Nebetekęs vilties gražiuoju atsiimti savo daiktus, ponas Jonas giminaičius padavė į teismą. Tiesa, prieš tai jis į netikrą brolį J.Dantą kreipėsi laišku. “Daugiau nebekišk nagų prie žemės – tegul dirvonuoja, negu tokiems “svoločiams” atitenka. Man pažįstamas toks šuniškas kandimas, tai reiškia, kad tėvai jus augindami buvo akli ir be reikalo jūsų nemušė”,- taip į brolį Julių kreipiasi J.Žukas. Laiško sulaukė ir motina V.Dantienė. “Tave mušdavo per naktis, kad tik namą užrašytum. Aš viską žinau. Mama, teisme tave pavertė durnele”,- rašo ponas Jonas.
Teisme J.Žukas prašo iš brolių Danto bei motinos išreikalauti nurodytą turtą. Jis nurodo, kad daiktai buvo pas motiną, o kartu gyvenantys netikri broliai juos pasisavino.
Julius Dantas teisme aiškino, kad namas yra ne motinos, o jo nuosavybė. Jis tvirtino, jog J.Žukas buvo savavališkai atvežęs ir palikęs sodyboje betono maišyklę, tačiau ją jau atsiėmė. Buvusi Jono sugyventinė 2003-iųjų birželį buvo atvežusi jo daiktus. “Liepiau atsiimti, tačiau ieškovas jų nepasiima”,- teismui aiškino J.Dantas.
Apie kitus, J.Žuko sąraše išvardytus daiktus, netikras brolis Julius turi tvirtą nuomonę – šį turtą J.Žukas tik laiko savu – iš tikrųjų visi sąraše paminėti daiktai – J.Danto nuosavybė. Giminaitis neigė iš ieškovo ėmęs 4000 litų. Yra visai kitaip – 3500 litų jam skolingas J.Žukas. “Pareiškime išvardyti laidai, kabeliai, statybinės medžiagos yra mano, nes už pajų žemės ūkio bendrovėje gavau veršidę ir ją išardęs viską laikiau namuose”,- tvirtino ponas Julius ir teismui pateikė tai įrodančius dokumentus.
Teisme kalbėjęs Juozas Dantas sakė, kad daiktai, į kuriuos pretenduoja netikras brolis Jonas, ne jo, o Juliaus ir motinos. “J.Žukas mus šantažuoja, visai nesilanko ir nesirūpina motina”,- teigė Juozas. Besibylinėjančių brolių motina dėl prastos sveikatos teisme nepasirodė.
Teismas J.Žuko ieškinį atmetė – daiktus, kuriuos jis tvirtina palikęs Pašiliuose, giminaičių sodyboje, turėjo pasiimti, kaip pasiėmė betono maišyklę. Nors ieškovas ir įrodinėja turįs teisę į įvardytą turtą, tačiau jokių dokumentų, kad daiktai priklauso būtent jam, nėra.
Pasirengęs teismų maratonui
J.Žuką papiktino ir nuvylė toks teismo sprendimas. “Daug metų teismuose esu buvęs liaudies tarėju, žinau, kaip advokatai prilenda prie teisėjų, kad palenktų šiuos į savo pusę”,- abejojo teismo objektyvumu vyriškis. Jis jau pasirengęs antram etapui – Apylinkės teismo sprendimą Jonas apskundė Apygardos teismui. “Jie naudojosi mano žeme, nesiteikdami už tai atsiskaityti, terorizavo motiną, visaip mane šmeižė, vadindami šunbroliu ir šiukšlyno žmogumi”,- liejo nuoskaudas panevėžietis.
Šį kartą, kad teismo procesas vyktų kuo skaidriau, į posėdį J.Žukas pasikvietė regioninės ir respublikinės žiniasklaidos atstovus, televizijos žurnalistus. Jis prisiekė bet kokia kaina pasiekti savo – neketinantis taip niekšiškai pasielgusiems giminaičiams atleisti už patirtą skriaudą. Susėsti prie bendro stalo ir turtinius ginčus išsiaiškinti gražiuoju, pasak pono Jono, nebėra jokių galimybių – į Pašilius jis nebevažiuojantis ir su giminaičiais susitinkantis tik teisme.
Supyko sužinojęs motinos valią
Turto grobimu apkaltintas negalią turintis ūkininkas Julius Dantas vakar lankėsi Panevėžyje – nors ūkyje darbų netrūksta, vyriškis, viską metęs, varstė advokato kontoros duris. Jis jau gavo šaukimą į teismą ir rengiasi jame dalyvauti. Apie netikrą brolį Joną gero žodžio jis negalėjo pasakyti. Pono Juliaus nuomone, nesantaika tarp jų įsiplieskė, kai brolis sužinojo, jog motina testamentu visą turtą užrašė vaikams iš antrosios santuokos, o ne J.Žukui.
“Jūs patys pamąstykit, kur, gyvendamas daugiabutyje, Jonas galėjo laikyti “zeimerius”, vielas, medžio apdirbimo stakles ir kitus ūkiškus rakandus. Tiesa, turėjo tokį metalinį garažą, tačiau vargu ar tiek turto būtų tilpę”,- kalbėjo J.Dantas. Jis pasakojo, jog, mirus pirmajai žmonai, giminaitis pardavė keturių kambarių butą. Anot ūkininko, neką už jį tegavo, nes butas skendėjo skolose. Išsikraustė pas sugyventinę. “Kai su ja susipyko, moteriškė surinko jo daiktelius, atvežė pas mus į Pašilius ir paliko”,- tvirtino ponas Julius. Tas turtas, pasak vyriškio, iki šiol yra, tačiau J.Žukas nesiteikia pasiimti.
Teismas – tarsi antri namai
Ūkininkas tvirtino, kad bylinėtis netikram jo broliui – ne naujiena. Po teismus jis tąsė ir savo sugyventinę – apkaltino ją pinigų vagyste. “Teismas jam – tarsi antri namai”,- šypsojosi J.Dantas.
Jis neneigė giminaitį vadinęs šiukšlyno žmogumi. “Taip ir yra. Vis gyvena pas kokią nors moteriškę, kol nesusipyksta. Po žmonos mirties gal jau aštuonias turėjo”,- J.Žuko gyvenimo būdu stebėjosi ūkininkas.
J.Dantas neigė, kad su broliu terorizuoja seną sergančią motiną. Anot “Sekundės” pašnekovo, bene daugiausia neigiamų emocijų mama patyrė iš savo sūnaus Jono – prasidėjus rietenoms dėl turto aštuoniasdešimtmetė patyrė insultą. Jis tvirtino, kad J.Žukas mamai skausmo suteikė ją apvaginęs, tiesa, to jis motinai į akis nepasakė, tačiau tokios kalbos Dantus pasiekė per gimines. Vyriškis tvirtino, kad toks žmogus kaip J.Žukas vargu ar galėtų rūpintis nuolatinės priežiūros reikalaujančia motina – jam apribotos tėvystės teisės į jaunėlį sūnų.
Prakalbus apie pinigus, vyriškis dievagojosi, jog iš netikro brolio nė karto nėra gavęs 4 tūkst. litų, tačiau kad jam skolino 3500, prisimena puikiai. “Jis padarė avariją, gulėjo ligoninėje. Negi atsakysi žmogui esant tokiai situacijai”,- apie skolą pasakojo J.Dantas. Jis pažėrė ir daugiau J.Žuko nuodėmių – veltui dirbo jam priklausančią žemės dalį, pirko trąšas, o brolis, pardavęs grūdus, gautų pinigų nė nemanė dalytis. Tiesa, ponas Jonas tvirtino ką kita – jis sakė visuomet padėdavęs giminaičiams ūkininkauti, tačiau atlygio už savo triūsą taip ir nesulaukęs.
“Tik juokas ima, nepamenu, kad būtų dirbęs”,- teigė J.Dantas. J.Žuko norą visur kelti sumaištį ir be reikalo bylinėtis teismuose pašiliškis aiškino giminaičio negalia – jo žiniomis, Jonas turi antrą invalidumo grupę, yra gydęsis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Geras ūkininkas ir rūpestingas sūnus
Ramygalos seniūnas Valdas Chirv apie svetimo turto užvaldymu kaltinamą pašiliškį Julių Dantą atsiliepė tik labai gerai.
“Nemanau, kad jis galėtų ką nuskriausti – pats daug metų su Juliumi dirbau. Neįgalus žmogus iš visų jėgų kabinasi į gyvenimą – negeria, ūkininkauja, prižiūri sergančią motiną”,- tvirtino seniūnas. Jam pritarė ir seniūnijos vyriausioji socialinė darbuotoja L.Chirv. “Teko lankytis jų namuose, nes Julius – neįgalus, jo mamai taip pat reikalinga nuolatinė priežiūra. Tačiau vyriškis puikiai susitvarko”,- sakė socialinė darbuotoja.
Ramygalos nuovados viršininkas Kęstutis Narkevičius “Sekundei” sakė, jog apie giminaičių konfliktą žino nedaug – prieš keletą metų J.Žukas kreipėsi į nuovados pareigūnus, prašydamas padėti atsiimti neva jam priklausančius daiktus. “Mes patarėme kreiptis į teismą”,- teigė K.Narkevičius.
“Sekundei” susirengus vykti į Pašilius pas Dantus J.Žukas perspėjo, kad giminaičiai gali neįsileisti nekviestų svečių, ir patarė nusiteikti galimiems agresyvių brolių išpuoliams. “Broliai Dantai rūpesčių pareigūnams nė karto nėra pridarę”,- užtikrino pareigūnas.
Pasinaudojo proga apšmeižti
J.Žukas nenustebo dėl J.Danto jam mestų priekaištų ir kaltinimų. “Jis mane šmeižia. Tai – puolimas. Taip Julius rengiasi teismo procesui”,- įsitikinęs ponas Jonas. Jis jokiu būdu nepripažino esąs skolingas netikram broliui pusketvirto tūkstančio litų ir tikino apie tokią skolą išgirdęs pirmą kartą. (Paties J.Žuko “Sekundei” pateiktų dokumentų nuorašai byloja ką kita, – aut. past.) Apie tai, kad teismas apribojo jo tėvystės teises į jaunėlį sūnų, panevėžietis kalbėjo trumpai – tai atsitiko ne dėl to, kad nenorėjo rūpintis vaiku – sūnus labiau linko prie Kaune gyvenančios giminaitės. Paklausus apie sveikatos būklę ir turimą negalią, J.Žukas išvengė tiesaus atsakymo.
“Kaip kiti teismuose pasinaudoja tuo, kad teisiamasis nusikalto būdamas girtas, taip giminės bando išlošti minėdami mano ligas”,- sakė vyriškis.
Ponui Jonui žinomi, anot jo, visi neteisėti giminaičių kovos prieš jį ginklai – paskalos, šmeižtas, liudytojų papirkinėjimai, tačiau jis nusiteikęs nesantaikos kamuolį išvynioti iki galo.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
