ĮMONĖS
Vakar Kazlų Rūdoje atidarytas didžiausias šalyje baldų fabrikas, kuriame per metus bus gaminama produkcijos už daugiau nei 120 mln. litų. Įmonė atidaryta rekonstravus dalį bendrovės “Girių bizonas” gamybinių patalpų. Pasak bendrovės “Vakarų medienos grupė”, kuriai priklauso “Girių bizonas”, valdybos pirmininko Sigito Paulausko, būtent modernizacija leis Lietuvos baldų pramonei atsilaikyti prieš lenkų, švedų ir vokiečių konkurenciją, o plokščių gamintojams – nenusileisti vis stiprėjantiems konkurentams Rytuose. Du trečdalius produkcijos eksportuojanti baldų pramonė sukuria apie 11 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Didėjant konkurencijai su mažesnėmis sąnaudomis medienai bei darbo jėgai besiremiančiais Rytų šalių fabrikais, Lietuvos medienos ir medienos gaminių bei baldų pramonės pelningumas pernai smuko beveik 7 proc. (iki 77,7 procento). LŽ
Viena stipriausių Lietuvos bendrovių UAB “Švyturys-Utenos alus”, prisijungusi prie televizijos TV3 “Žinių” rengiamo projekto “Lietuvos garbė”, apsilankė Klaipėdos jūrų muziejuje ir įteikė dovaną “Metų atsidavimo” istorijos herojui Arūnui Grušai. Specialiai šiam kilniam projektui įkurtas “Švyturio gerų darbų fondas” Jūrų muziejuje jau 28-erius metus dirbančiam A. Grušai padovanojo skaitmeninę filmavimo kamerą. Prizą jam įteikė vyriausioji “Švyturio” aludarė Džuljeta Armonienė. Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas A. Gruša, dar vadinamas pingvinų tėčiu, seniai svajojo apie kamerą, kuria galėtų įamžinti gražiausias savo globotinių gyvenimo akimirkas. Pasak Dž. Armonienės, aludariai ketina pradžiuginti kiekvieną “Lietuvos garbės” nominantą. UAB “Švyturys-Utenos alus” generalinio direktoriaus Rolando Viršilo teigimu, bendrovė įvairiems paramos ir labdaros projektams jau yra skyrusi daugiau nei 10 mln. litų. VE
Įrangos gedimai pridarė bėdos dviejose sostinės įmonėse. Užvakar Vilniaus Naujininkuose, Pelesos gatvėje esančiame automobilių servise “Trikampė žvaigždė” sprogo šildymo katilas. Netoli jo buvusį dvidešimtmetį darbininką Ruslaną K. sprogimo banga išmetė per langą, jaunuoliui lūžo koja bei peties kaulas, apdegė kūnas. Sužalotas darbininkas nugabentas į Greitosios pagalbos ligoninės ortopedijos skyrių. Tuo pat metu bendrovės “VP Market” šaldytuvų paskirstymo ceche Kirtimuose maždaug tūkstančio kvadratinių metrų ploto šaldytuvų patalpoje pro vamzdyno sujungimo movą į aplinką pradėjo veržtis amoniakas. Avariją likvidavo patys darbininkai. Atvykę ugniagesiai iš amoniaku dvokiančių patalpų evakavo 50 įmonės darbuotojų – paaiškėjo, jog amoniako koncentracija leistiną norma viršija du kartus.
Atnaujinti darbą bendrovei leista tik vidurnaktį. LR
PREKYBA
Buitinės technikos, kitų panašių prekių pardavėjai neretai suteikia tik vienerių metų garantiją. Tačiau, pasak Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos narės Dalios Skučaitės, “nesvarbu, kas rašoma parduotuvėje. Civilinis kodeksas garantuoja prekės kokybę dvejus metus”. Naujame Vartotojų teisių gynimo įstatyme, kurio projektas dar rengiamas, nebus kalbama apie garantijos terminus, nes tai apibrėžta Civiliniame kodekse. KD
RYŠIAI
Įrangos pardavėjų duomenimis, šiuo metu kas antrame naujame kompiuteryje yra įdiegta nemokama vadinamoji atviro kodo operacinė sistema “Linux” ir tik kas trečiame – komercinė legali “Windows” operacinė sistema. Šiuo metu populiariausios legalios “Windows” versijos “XP Home edition” mažmeninė kaina siekia 330 litų, o perkant atviro kodo sistemą “Linux” reikės sumokėti penkis litus – tiek, kiek kainuoja tuščias kompaktinis diskas ir programos įrašymas. Pasak judėjimo “Atviras kodas Lietuvai” (AKL) viceprezidento Tomo Jonušo, jei kompiuteris yra skirtas paprastiems darbams atlikti, tai kam mokėti brangiau? Toks kainų skirtumas paskatino prekybininkus siūlyti vis daugiau pigių naujų kompiuterių su atviro kodo programomis. Atviro kodo programų skeptikų nuomone, dauguma tokių programų nėra suderinamos su “Windows” programomis. Kitų vartotojų vertinimu, jau yra sukurta nemažai atviro kodo programų, kurios idealiai parengtos darbui. LŽ
RŪPYBA
Vakar uostamiestyje atidarytas šiuolaikiškas Neįgaliųjų dienos užimtumo centras “Klaipėdos lakštutė”. Simbolinės juostelės perkirpti atvyko socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė bei miesto meras Rimantas Taraškevičius. Centrą pašventino Telšių vyskupas Jonas Boruta. Neįgalieji svečiams surengė koncertą, o V. Blinkevičiūtė jiems įteikė dovaną – mikrobangų krosnelę. Rekonstruotame pastate Lakštučių gatvėje likimo nuskriausti jaunuoliai mokysis austi, pinti, meistrauti, lavins darbo kompiuteriais įgūdžius, o poilsio kambariuose ilsėsis. Pasak įstaigos direktorės Danutės Daukantienės, centre kasdien lankysis apie 50 likimo nuskriaustų vyresnių nei 18 metų žmonių. Šalia pastato yra šiltnamis, kuriame jaunuoliams darbo netrūks ir vasarą. Neįgaliųjų dienos užimtumo centro pastato rekonstrukcija kainavo per 1,5 mln. litų. K, VE
STATYBA
Kauno savivaldybė jau pasirengė po trijų savaičių Kanuose (Prancūzija) vyksiančiai tarptautinei nekilnojamojo turto parodai “MIPIM 2005”. Vakar miesto Savivaldybėje pirmą kartą pristatytas 12 kvadratinių metrų Kauno centrinės dalies maketas. Šis maketas antrąjį šalies miestą reprezentuos ir kovo 8-11 dienomis Kanuose vyksiančioje parodoje. Šiemet joje pirmą kartą dalyvaus ne tik Kauno ir Vilniaus, bet ir Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių bei Elektrėnų savivaldybės. KD, LŽ
Ubagų karaliumi save tebevadinantis Kauno radikalas Vytautas Šustauskas ir keli “etatiniai protestuotojai” vilniečiai ketvirtadienį siūlė išsprogdinti Vilniaus dangoraižius, ant Šeškinės kalno pastatyti didžiulę Laisvės statulą, o verslininkams patarė statyti “lūšnas šiluminėse trasose gyvenantiems benamiams”. Tokių radikalių siūlymų Vilniaus plėtros vadovai, mokslininkai ir investuotojai išgirdo aptardami su visuomene “Akropolio” teritorijos detalųjį planą. Visuomenės vardu kalbėjusių radikalų pasiūlymus išklausę verslininkai įtaria susidūrę su gerai organizuota sabotažo akcija. “Akropolio” plėtros projektavimo darbų vertė yra 5 mln. litų. R
VERSLAS
Lietuvos vidutinis ir smulkusis verslas gali būti išstumtas iš Kaliningrado srities. Mat kovo mėnesį Rusijos Dūma ketina svarstyti naują Ypatingosios ekonominės zonos Kaliningrado srityje įstatymo projektą: pagal jį muitų ir pelno mokesčių lengvatomis galės naudotis tik tos įmonės, kurios investuos į Kaliningrado sritį nors 150 mln. rublių (apie 15 mln. litų) po naujojo įstatymo įsigaliojimo. “Šios sąlygos diskriminuos mūsų pramonininkus”, – teigia Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Raimundas Lopata. Pasak jo, taip sudaromos geriausios prielaidos Maskvos ir Sankt Peterburgo kapitalui ateiti į Kaliningrado sritį. R. Lopata prognozuoja, kad Lietuvos verslui teks arba visiškai pasitraukti iš Karaliaučiaus, arba persikelti į kitą Rusijos sritį. 2004 metų spalį Kaliningrado srityje buvo investavusios 24 Lietuvos įmonės. LR
ŽEMĖ
Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas (BPATPI) Klaipėdos universitetui kasmet uždirba maždaug po 100 tūkst. litų. Savo srityje šio instituto mokslininkai yra vieni iš lyderių Baltijos jūros regione. Vakar Klaipėdos mokslo ir technologijų parke vykusiame seminare, kur pristatyta šio instituto veikla, skambėjo priekaištai Klaipėdos universiteto vadovybei. Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus pripažino, kad institutas gali atlikti bet kokio lygio pajūrio aplinkos tyrimus. Tačiau prie Klaipėdos universiteto ketinama kurti dar vieną instituciją – Baltijos kraštotvarkos institutą. Jo veikla būtų panaši, kaip ir BPATPI. Vilniaus universiteto profesoriaus Rimo Žaromskio manymu, neverta išskaidyti jūrinę aplinką tiriančias mokslininkų pajėgas. Pasak jo, Klaipėdoje turi būti kuriamas vienas rimtas jūrinio mokslo centras. K, VE
Jau netolimoje ateityje Suvalkijoje cukrinių runkelių auginimas gali tapti tik stambiųjų ūkininkų bei žemės ūkio bendrovių verslu. Kaip teigė žemės ūkio kooperatyvo “Suvalkijos cukriniai runkeliai” pirmininkas Mangirdas Krunkaitis, per metus kooperatyvo narių nuo 731 sumažėjo iki 626. Pasak jo, dauguma neperbėgo į kitus kooperatyvus ir nesiėmė savarankiškos veiklos, o pardavė savo cukrinių runkelių auginimo kvotas kitiems ūkininkams. Daugiau kaip šimtas tai padariusių žemdirbių buvo smulkūs ūkininkai, cukrinių runkelių auginę keletą dešimčių arų ar vieną kitą hektarą. M. Krunkaičio teigimu, “tai neišvengiama, ir ateityje išliks tokios tendencijos”. LŽ
Lietuvos žemdirbiams prieš pavasario sėją – papildomas rūpestis, kaip įsigyti trąšų, mat jų kaina per metus gerokai išaugo. Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos valdybos pirmininko Aušrio Macijausko, šiemet už amonio salietros toną jau tenka mokėti 600-630 litų, o tai – net 35 proc. daugiau nei pernai. Pagrindinė kainų kilimo priežastis – sumenkęs trąšų importas iš Rusijos bei Ukrainos. Žemdirbiai ne kartą dėl brangstančių trąšų kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją bei Vyriausybę, prašydami spręsti šią problemą, tačiau ministerija tesugebėjo pareikšti susirūpinimą. A. Macijausko teigimu, pastaraisiais metais gerokai brango ir trąšos, ir pesticidai, ir darbo jėga. LR
Vakar Vilniuje, Viršuliškėse, priešais gyvenamuosius namus atsivėrė duobė ir “prarijo” porą ant kalno augusių medžių. Tačiau paaiškėjo, kad tai – ne smegduobė, o vandentiekio avarijos padarinys. Nors vanduo gerokai prasigraužė link penkiaaukščių, jų gyventojams pavojus negresia. Pasak Viršuliškių seniūno pavaduotojo Valentino Morkūno, panašios duobės atsiveria beveik kiekvieną pavasarį. R
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”.
ELTA
