Praėjusią savaitę Panevėžio miesto savivaldybės Tarybos
kolegija dalyvavo išvažiuojamajame posėdyje. Jo darbotvarkėje buvo numatyta
ekskursija į Pušaloto g. 191 esančią Panevėžio rajoninę katilinę ir su AB
“Panevėžio energija” vadovais aptarti svarbius klausimus. Šios bendrovės vadovai
norėjo ne tik parodyti, kaip buvo modernizuota Pušaloto gatvėje esanti katilinė,
bet ir paraginti kolegijos narius imtis kokių nors priemonių, kad tie Panevėžio
daugiabučių namų gyventojai, kurie dar nėra modernizavę savo namų šilumos
punktų, iki kito šildymo sezono pradžios tai padarytų.
Bus ruošiamas tiesiog name
AB “Panevėžio energija” generalinis direktorius Vytautas Šidlauskas Savivaldybės tarybos kolegijos nariams, vadovaujamiems miesto mero Vito Matuzo, siūlė įpareigoti namų bendrijų pirmininkus pasirūpinti, kad būtų laiku atliktas namų šilumos punktų modernizavimas, taip pat ragino apsvarstyti galimybę rasti miesto biudžete lėšų socialiai remtiniems asmenims arba pasirūpinti kreditavimo galimybe.
“Nuo šių metų spalio mėnesio tiekti karštą vandenį, naudojant atvirą karšto vandens ruošimo sistemą, mūsų bendrovė nebeturės techninių galimybių, nes bus baigtas modernizuoti katilinių vandens paruošimo cheminis ūkis, todėl gyventojams karštas vanduo bus ruošiamas pačiuose namuose įrengtuose šilumos punktuose”, – sakė V.Šidlauskas.
Garsėjo karštu vandeniu
Anot AB “Panevėžio energija” technikos direktoriaus Petro Diksos, Panevėžys nuo seno garsėjo ypač karštu vandeniu. Anot jo, anksčiau iš čiaupo bėgdavo labai karštas – 100 ar net 120 laipsnių temperatūros vanduo, bet esant atvirai karšto vandens ruošimo sistemai laikui bėgant susidėvėjo šios sistemos mazgai, todėl vandens temperatūrą teko apriboti iki 90.
P.Diksos tvirtinimu, dėl senų šilumos punktų negalima tinkamai sureguliuoti šilumos skirtinguose tų pačių namų butuose: arčiausiai šilumos reguliatoriaus esančiuose būna šilčiausia, o kraštiniuose – net keliais laipsniais šalčiau. Tik modernizavus šilumos punktus, kaip teigia technikos direktorius, galima išvengti tokio netolygumo. Šiuo metu, pasak specialisto, šilumos punktai modernizuoti jau daugelyje miesto daugiabučių. Nemodernizuoti dar liko 362: 164 namų bendrijose, 161 – AB “Panevėžio butų ūkis” priklausančiuose namuose. Kelios dešimtys tokių punktų yra įmonėse ir organizacijose, UAB “Panevėžio būstas” aptarnaujamuose daugiabučiuose.
Skundžiasi žema temperatūra
Modernizuojant šilumos punktus, P.Diksos tvirtinimu, kyla įvairių problemų: nėra Daugiabučių namų modernizavimo finansavimo programos įgyvendinimo taisyklių, kai kurių bendrijų pirmininkai nenori suprasti modernizuotų šilumos punktų privalumų, be to, nemodernizavę punktų liko mažai butų turintys daugiabučiai – jų butų savininkams tenka didesnės investicijos, palyginti su daug butų turinčių namų savininkų. Šilumos punktų modernizavimo procesą neigiamai veikia ir žema pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų kvalifikacija, netinkama naujo įrenginio eksploatacija, namo šilumos vartotojų nesutarimai, kokiu režimu turi dirbti šildymo ir karšto vandens sistema. Šilumos punktus modernizavę vartotojai, anot technikos direktoriaus, skundžiasi žema karšto vandens temperatūra ir, jų manymu, padidėjusiu karšto vandens suvartojimo kiekiu, nors pastatų sistemų prižiūrėtojai turi užtikrinti, kad būtų reikiama karšto vandens temperatūra. Apskaičiavus skirtumą tarp karšto vandens kainos ir kiekio, ruošiamo atviroje ir uždaroje sistemose, galima teigti, jog naudojant uždarą sistemą karšto vandens kaina vidutiniškai yra 19,5 proc. mažesnė nei naudojant atvirą.
Atsidūrė dviprasmiškoje situacijoje
Šiame posėdyje buvo aptartos ir karšto vandens tiekimo bei butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių priežiūros problemos, akcentuojant tai, kad karšto vandens skaitiklius įsirengė patys karšto vandens vartotojai ir tik nedidelei daliai socialiai remtinų gyventojų pagal Savivaldybės pateiktus sąrašus įrengė AB “Panevėžio energija”. Bendrovės vadovai paaiškino dėl ne jų kaltės kilusio nesklandumo esmę: Vyriausybės nutarimas nurodo, kad karšto vandens skaitikliai yra įrengiami ir prižiūrimi tiekėjo lėšomis, tačiau tam nebuvo numatytos lėšos, nes Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija neleido skaitiklių eksploatavimo sąnaudų įtraukti į karšto vandens kainą. Būtent todėl dabar susidariusi tokia situacija, kad dauguma gyventojų skaitiklius yra įsirengę ir turėtų eksploatuoti savo lėšomis. Beje, dauguma tokių skaitiklių yra metrologiškai nesutvarkyti. Naujas Šilumos ūkio įstatymas tos problemos, pasak P.Diksos, irgi neišsprendė.
AB “Panevėžio energija” vadovas V.Šidlauskas informavo Tarybos kolegijos narius apie Strateginiame šilumos tinklų vystymo Panevėžio miestui plane numatytą termofikacinės elektrinės Panevėžyje statybos paruošiamuosius darbus.
Pateikė nemažai klausimų
Miesto meras V.Matuzas džiaugėsi, kad AB “Panevėžio energija” – vienintelė regioninio pavaldumo šios ūkinės srities įmonė, kad ji imasi iniciatyvos per savo ūkio tobulinimą žengti į priekį. Pasak V.Matuzo, miesto Savivaldybės tarybos kolegija turi teisę teikti siūlymus šioje ūkio srityje, nes Savivaldybė turi didžiąją dalį bendrovės akcijų. Tai ir bus padaryta. Mero manymu, geram to ūkio darbui reikia tik protingos vadybos ir administravimo.
Pagyręs bendrovės vadovus už geras idėjas, V.Matuzas domėjosi, pagal kokius kriterijus kasmet renovacijai atrenkamos šilumos trasos, klausė, ar niekas nesikreipė į bendrovę dėl šaligatvių šildymo, kaip tai daroma Estijoje. Kolegijos nariai Vidas Balakauskas ir Gvidas Drobužas irgi turėjo klausimų: jie teiravosi, koks patogumas paaiškėjo modernizavus punktus, koks anksčiau ir dabar sunaudojamo karšto vandens kiekio santykis, tikslinosi, ar tikrai karšto vandens vartotojams, nemodernizavusiems šilumos punktų, bus nutrauktas tiekimas, siūlė pačiai bendrovei, paėmus kreditą, atlikti punktų renovaciją.
Po šio posėdžio kolegijos nariai Tarybai ketina pateikti konkrečius siūlymus, kurie padėtų išspręsti dėl punktų modernizavimo kilusias problemas ir garantuotų, jog be karšto vandens kitą šildymo sezoną neliktų nė vienas daugiabutis.
Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com
