Panevėžio kolegijos Sveikatos, socialinės priežiūros ir edukologijos fakulteto socialinių mokslų katedra ir Panevėžio apskrities socialinių darbuotojų asociacija socialiniams darbuotojams praktikams organizavo konferenciją “Socialinių paslaugų kaita: teorija ir praktika”. Jos tikslas – pateikti socialinį darbą dirbantiems žmonėms tyrimų, kuriuos atliko studentai, dėstytojai, rezultatus bei suteikti socialiniams darbuotojams galimybę pakelti kvalifikaciją.
Ne tik klausė, bet ir diskutavo
Pasak Panevėžio kolegijos Socialinių mokslų katedros vedėjos Stanislavos Stanevičiūtės, kiekvieno tyrimo esmė – rasti jo praktinę vertę, todėl buvo norima informacija, gauta renkant medžiagą baigiamiesiems darbams, pasidalyti su tais, kurie tiesiogiai dirba socialinį darbą. Tokios konferencijos, katedros vedėjos teigimu, rengiamos maždaug kartą per metus ir jos suteikia galimybę bendrai panagrinėti problemas, su kuriomis susiduria socialiniai darbuotojai praktikai, bei tarpusavyje padiskutuoti. Užpildę anketas konferencijos dalyviai paprastai pateikia temą kitiems susitikimams.
Beveik visą dieną trukusioje konferencijoje buvo kalbėta įvairiais su socialiniu darbu susijusiais klausimais: apie socialinių paslaugų ekstremaliomis sąlygomis poreikį, smurto prieš moteris prielaidas, seno žmogaus globą šeimoje, socialinį darbą su nepakaltinamais asmenimis, senų, vienišų ir neįgalių asmenų socialinius lūkesčius ir galimybes juos tenkinti Panevėžio mieste bei kt.
Smurto pasekmės – nedarbingumo priežastis
Renginyje dalyvavęs Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos (LSDA) prezidentas Edmundas Vaitiekus supažindino susirinkusiuosius su LSDA veiklos perspektyvomis plėtojant socialines paslaugas, socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo bei atestavimo tvarka, socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros programos tikslais. E.Vaitiekus siūlė skatinti savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų, religinių bendruomenių bendradarbiavimą, apgailestavo dėl lėšų socialinei apsaugai nepakankamumo, dėl to, kad Panevėžyje nėra įkurto socialinio darbo metodinio centro. LSDA prezidentas sakė galįs nudžiuginti visus tuo, jog šiuo metu kuriama LSDA interneto svetainė, ji turėtų pradėti veikti balandžio mėnesį.
Gana įdomi buvo socialinės darbuotojos Gintarės Zarinskaitės tema “Smurto prieš moteris prielaidos socialiniu aspektu”. Pranešėja tvirtino per tyrimą padariusi išvadas, kad smurtas paliečia beveik kas trečią lietuvių šeimą, o aukos dažnai būna labiau smerkiamos nei smurtautojai. “Smurto pasekmes galima laikyti tokia pat dažna nedarbingumo priežastimi kaip ir vėžį, tik neretai ta priežastis nepasakoma”, – teigė G.Zarinskaitė. Pagal atliktą tyrimą darbuotoja sakė galinti daryti išvadą: net 60 proc. jos respondenčių prisipažino patyrusios smurtą ir daugiausia fizinį. Pagrindinės priežastys, skatinančios vyrus smurtauti prieš moteris, pasak daugumos, – alkoholis ir nedarbas.
Socialinės priežiūros darbuotojų kaita yra ydinga
Panevėžio socialinės paramos centro Transporto ir
socialinių paslaugų skyriaus vadovė Skaidrė Jočienė pažymėjo, jog, pagal statistiką, Lietuvoje sparčiai daugėja senų žmonių, o demografinio senėjimo tendencija labiausiai būdinga moterims. Pasak skyriaus vadovės, senstant visuomenei, socialinių paslaugų poreikis didėja ir daugelis žmonių tikisi jų sulaukti iš oficialių institucijų.
S.Jočienės tvirtinimu, Panevėžio mieste yra apie 8 tūkst. neįgaliųjų. Daugumai iš jų reikia specializuotos pagalbos. Socialinės paramos centro darbuotojai per mėnesį namuose aplanko ir padeda maždaug 140 žmonių, o pagalbos namuose paslaugos yra prioritetinė centro veiklos sritis. Transporto ir socialinių paslaugų skyriaus vadovė akcentavo, kad dėl lėšų stokos neturint galimybės į pagalbą seniems, vienišiems žmonėms ir neįgaliesiems nusiųsti patikimų ir nuolatinių socialinių darbuotojų, kenčia šių paslaugų kokybė, nes ne kiekvienas iš Darbo biržos siųstas laikinas pagalbininkas deramai atlieka socialinį darbą, sugeba rasti bendrą kalbą su prižiūrimuoju. Dar viena problema – numatytas mokestis už paslaugas, dėl jo socialinės paslaugos tapo prieinamos ne visiems tos grupės miesto gyventojams.
S.Jočienė apgailestavo dėl ne visai tinkamo centro ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo mieste, vylėsi, jog ateityje socialinės paslaugos bus įvairesnės, Socialinės paramos centras daugiau galės padėti tiems, kurie tyliai ir kantriai neša savo kryželį, – slaugo senus ar neįgalius artimuosius.
Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com
