Velžio seniūnijos Lepšių kaime gyvenančios Silvos
Budrytės teigimu, ji, norėdama privatizuoti seniūnijai priklausančias
gyvenamąsias patalpas, jau beveik pustrečių metų varstanti Velžio seniūnijos,
rajono Migracijos tarnybos, rajono Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo
skyriaus valdininkų kabinetų duris, tačiau visi siuntinėja vieni pas kitus.
Pasak moters, niekas nepasako, kaip išregistruoti bene prieš dvejus metus kažkur
dingusią bute registruotą tetą Stanislovą Budrytę, todėl ji negali privatizuoti
būsto ir gauti paskolą jam remontuoti.
Suteikė valdišką butą
S.Budrytė “Sekundei” pasakojo gyvenanti bene prieš šimtą metų statytoje buvusioje Lepšių pradinėje mokykloje. Joje maždaug prieš dešimt metų buvo įrengti trys butai ir vienas skirtas jos seneliui ir globėjui Stanislovui Budriui (gim. 1913 m.), jos tetai Stanislovai Budrytei (gim. 1950 m.), jai ir sūnui Tomui (gim. 1991 m.).
Moteris teigė, kad dabar 60 kv. m ploto dviejų kambarių su koridoriumi ir virtuve butas yra avarinės būklės. Pasak moters, jos globėjas prieš aštuonerius metus mirė, o teta prieš porą metų išėjo ir dabar nežinia kur esanti. S.Budrytė sakė ketinusi imti paskolą būstui remontuoti, tačiau bankas pareikalavo, kad butas būtų privatizuotas.
S.Budrytės teigimu, kol kartu gyveno teta, ji nesutiko, kad butas būtų privatizuotas. Tačiau, anot jos, teta penkiolika metų gyveno asocialiai, nemokėjo jokių mokesčių, todėl būstą reikėjo išlaikyti jai vienai. Moteris pasakojo, kad teta ir anksčiau tai išeidavo, tai pareidavo, tačiau dabar porą metų nebegrįžta ir niekas nežino, kur ji yra.
Ketino privatizuoti butą
Norėdama privatizuoti būstą, maždaug prieš pusantrų metų S.Budrytė kreipėsi į Velžio seniūniją. Anot jos, ten buvo patarta rašyti pareiškimą ir kreiptis į rajono Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo poskyrio vyriausiąją specialistę Jūratę Adomavičienę, nes neva viską tvarkanti Savivaldybė. Seniūnijoje buvo pasakyta, kad išregistruoti tetą galima tik teisme. Moteris sakė: Savivaldybės darbuotoja nurodė, kad būstą galima privatizuoti tik išregistravus tetą. S.Budrytės teigimu, juristė Ž.Švilpaitė pakonsultavusi, kad nebūtina kreiptis į teismą: pakanka dviejų liudytojų, patvirtinsiančių, jog teta senai nebegyvena.
Nuo Einošiaus pas Keipošių
Pirmomis šių metų dienomis S.Budrytė vėl kreipėsi į Velžio seniūniją, parašė prašymą, kad teta būtų išregistruota, ir pateikė dviejų kaimynų pareiškimus, kad giminaitė jau dvejus metus Lepšių kaime negyvena, bet socialinės darbuotojos liepė eiti į Migracijos tarnybą. Tačiau ten, anot moters, buvo nurodyta vėl kulniuoti į seniūniją. Ponia Silva teigė, kad tada socialinės darbuotojos priėmė dokumentus ir pasakė, kad per mėnesį teta bus išregistruota.
“Tačiau praėjo beveik pusantro mėnesio, tačiau niekas nepadaryta,- sakė S.Budrytė.- Jei negali išregistruoti, kodėl priima dokumentus? Kad ir kur kreipčiausi, vieni siuntinėja pas kitus, bet nieko suprantamai nepaaiškina. Kur ėjau, iki šiol nežinau, kas išregistruoja negyvenantį žmogų”.
Sprendžia savininkas
Rajono Policijos komisariato Migracijos tarnybos vyriausioji inspektorė Renata Gailiušienė teigė, kad dėl gyventojų išregistravimo, t.y. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo, turėtų kreiptis būsto savininkas: juridinis arba fizinis asmuo. Pasak jos, jei butas priklauso seniūnijai, ji ir turėtų kreiptis į Migracijos tarnybą. R.Gailiušienės teigimu, jei į tarnyba būtų kreipusis seniūnija, nebūtų buvę problemų dėl S.Budrytės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo.
Liudytojų nepakanka
Velžio seniūnijos seniūnas Alfonsas Bakšys sakė, kad vienas suremontuotas ir gyventi pritaikytas butas buvusioje Lepšių pradinėje mokykloje buvo skirtas keturių asmenų Budrių šeimai. Seniūnas prisiminė, kad į seniūniją buvo kreipusis S.Budrytė, ir jai buvo paaiškinta: norint privatizuoti butą, reikalingas ir jame registruotos tetos sutikimas. “Blogai, kai žmogus klauso, bet negirdi,- sakė A.Bakšys.- Jai paaiškinau, kad išregistruoti žmogų be jo sutikimo negalima. Jei žmogus dingęs ir nežinia kur esantis, reikia skelbti jo paiešką, todėl patariau kreiptis į rajono Policijos komisariatą. Jei paieška nebūtų davusi rezultatų, būtų buvę galima kreiptis į teismą dėl Stanislovos Budrytės registracijos panaikinimo. Policijai parašyti pareiškimo niekas kitas, išskyrus dingusiosios giminaičius, negali. Anksčiau norint išregistruoti žmogų pakakdavo dviejų liudytojų, tačiau dabar tokios praktikos atsisakyta”. A.Bakšys sakė, kad socialinė darbuotoja negalėjo priimti Policijos komisariatui ir Migracijos tarnybai skirtų pareiškimų, nes seniūnija neturi teisės išregistruoti žmogaus. “Mes – ne policija,- sakė seniūnas.- Gal ji šiandien ar rytoj sugrįš”. A.Bakšys abejojo, ar S.Budrytės teta dingusi, nes viename iš pokalbių ji prasitarė, kad giminaitė gyvena pas sugyventinį Uliūnuose.
Privalu skelbti paiešką
Prevencijos poskyrio viršininkas Vidas Norkevičius pritarė seniūnui A.Bakšiui, kad S.Budrytė turėjo kreiptis į policiją ir tada būtų paskelbta dingusios tetos paieška. Tik nenustačius jos buvimo vietos būtų galima kreiptis į teismą, kad būtų panaikinta registracija. Pareigūnas teigė, kad niekas, be teismo, negali atimti teisės į būstą. Anot jo, gal žmogus kitą dieną grįš.
Tik per teismą
Rajono Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė J.Adomavičienė, kuruojanti socialinio būsto suteikimo, jo privatizavimo, įtraukimo į eilę socialiniam būstui gauti klausimus, teigė, kad išregistruoti žmogų galima tik per teismą. Specialistė prisiminė S.Budrytę ir sakė jai patarusi kreiptis į policiją, kad būtų paskelbta tetos paieška. J.Adomavičienės teigimu, Savivaldybei priklausantis būstas gali būti privatizuojamas tik sutikus tetai arba teismui pripažinus ją nežinia kur esančia.
Gintautas Subačius
tel. (8-655) 04726, gintas@sekunde.com
