Kauno apskrities viršininkas Zigmantas Kazakevičius, Kauno rajono meras Leonardas Gineika ir Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo uždarosios akcinės bendrovės direktorius Vytautas Petružis antradienį pasirašė sutartį, leisiančią Kauno LEZ judėti iš sąstingio.
Šią trišalę sutartį buvo numatyta pasirašyti dar sausio 24-ąją, bet prieš pat pasirašymą iškilo abejonių dėl kai kurių sutarties punktų. Sutarties įteisinimas buvo atidėtas, kol pakeitimai sutartyje buvo suderinti su LEZ nuomotoju – Belgijos konsorciumu AOI.
Pagal šią sutartį Belgijos konsorciumas AOI iš anksto galės sumokėti žemės nuomos mokestį už 40 metų žemės nuomos laiką. 1,072 mln. litų nuompinigių numatoma panaudoti sklypų, įsiterpusių į jau išpirktą plotą, išpirkimui iš žemės savininkų. Taip tikimasi suformuoti beveik vientisą, maždaug 80 hektarų sklypą.
Šiuo metu Kauno LEZ valdo 57 hektarus žemės, tačiau dėl sklypų išsibarstymo investuotojams galima pasiūlyti tik 23 hektarus.
Šiuo metu valstybė, priklausomai nuo to, kokioje vietoje yra žemė, savininkams žada sumokėti nuo 65 iki 98 tūkst. litų už hektarą. Anksčiau, pasak Kauno apskrities viršininko administracijos atstovės spaudai, hektaras Kauno LEZ teritorijoje kainavo apie 20 tūkst. litų.
Vyriausybė laisvąsias ekonomines zonas yra priskyrusi ypatingos svarbos objektams, todėl jų teritorijoje esanti žemė gali būti paimama visuomenės reikmėms. Kauno apygardos administracinis teismas yra gavęs 14 savininkų, suabejojusių, ar teisėtas apskrities viršininko įsakymas dėl žemės paėmimo visuomenės reikmėms procedūros pradėjimo, ieškinius.
Be to, Seimo sprendimu Kauno LEZ žemę leista nuomoti tik 49 metams, o Klaipėdos LEZ suteiktas 99 metų žemės nuomos laikotarpis. Kauniečiai tikisi, jog Seimas priims pataisą ir pratęs Kauno LEZ nuomos laikotarpį iki 99 metų.
ELTA
