Ekspertų vertinimu, Lietuvos eksporto augimo tempai artimiausiais metais nelėtės, tačiau norint sparčią eksporto plėtrą išlaikyti ir ateityje, šalies pramonei būtini struktūriniai ir technologiniai pokyčiai.
Pernai Lietuvos eksportas išaugo 21 proc., o importas – 15,8 procento. Statistikos departamento duomenimis, 2004 metais eksportuota už 25,728 mlrd. litų, o importuota – už 34,096 mlrd. litų.
“Rezultatas iš tikrųjų džiuginantis. Labai džiugu, kad pradėjo augti į užsienio rinką orientuotų sektorių plėtra – metalo, mašinų, įrengimų, maisto, chemijos. Be šito negalėsime garantuoti šalies ekonomikos augimo. Atrodo, ketvirtąjį metų ketvirtį paspartėję eksporto tempai netgi pagerins visų pernai metų einamosios sąskaitos deficitą, o tai yra ypač svarbu”, – Eltai sakė banko “Nord/LB Lietuva” valdybos pirmininko patarėjas Vadimas Titarenka.
Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 8,368 mlrd. litų ir buvo 2,4 proc. didesnis nei 2003 metais.
“Labai gerai, kad pernai sustiprėjo materialiųjų investicijų srautas, taip mes sukuriam geresnę bazę gamybos našumui didinti ir tai turėtų pagerinti eksporto tendencijas”, – Eltai sakė Pasaulio banko ekonomistė Jekaterina Rojaka.
Maisto pramonės produkcijos (gyvų gyvūnų bei gyvūninės kilmės produktų) pernai išvežta 43,4 proc. daugiau – už 1,102 mlrd. litų. Vien pieno ir jo produktų, kiaušinių bei natūralaus medaus eksportas padidėjo 44,3 proc. iki 781,5 mln. litų.
“Didžioji dalis Lietuvos maisto pramonės įmonių gavo leidimus maisto produktų eksportui į Rusiją, ir šis turėtų dar labiau augti”, – kalbėjo V. Titarenka.
Chemijos pramonės produkcijos eksportas pernai ūgtelėjo 31,9 proc. iki 1,856 mlrd. litų.
Metalų bei jų dirbinių eksportas išaugo 67 proc. iki 1,117 mlrd. litų – iš dalies tai lėmė ir Rusijos investicijos į šį sektorių.
Mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrenginių, televizorių bei kitos elektronikos eksportas padidėjo 39 proc. iki 3,261 mlrd. litų.
Savo ruožtu tradicinėmis vadinamos pramonės šakos – tekstilė ir medienos perdirbimas augo lėčiau. Tekstilės medžiagų ir dirbinių eksportas padidėjo 1,1 proc. iki 3,003 mlrd. litų, o medienos ir jos dirbinių – 6,9 proc. iki 1,277 mlrd. litų.
“Lietuvos tekstilės gamintojams būtų sveika persitransformuoti, pavyzdžiui, kaip daro “Audėjas” – importuoja medžiagas ir darbo jėgą, tai labai padėtų įmonių konkurencingumui. Dabar tekstilės prekių importas iš Azijos šalių kelia didelę grėsmę”, – kalbėjo J. Rojaka.
Baldų, patalynės reikmenų, čiužinių, šviestuvų ir panašių dirbinių eksportas ūgtelėjo 21,9 proc. iki 1,554 mlrd. litų.
Tarpinio vartojimo prekių eksportas pernai išaugo 28,6 proc. iki 13,682 mlrd. litų, importas – 21,5 proc. iki 19,983 mlrd. litų.
Vartojimo prekių pernai eksportuota už 6,894 mlrd. litų (20,7 proc. daugiau), o importuota – už 6,066 mlrd. litų (20,5 proc. daugiau).
“Kalbant apie importą, kelia nerimą ne tiek plėtros dinamika, bet importo struktūra: daugiausia importuojame vartojimo prekių ir tai pravalgome, tuo tarpu tik 3 proc. investicinių prekių importas yra negeras ženklas, nes negalime pagaminti daugiau”, – teigė V. Titarenka.
Investicinių prekių importas padidėjo 3,4 proc. iki 6,097 mlrd. litų, o eksportas sumažėjo 21,3 proc. iki 2,082 mlrd. litų.
Sėkmingai veikiant “Mažeikių naftai”, benzino eksportas pernai padidėjo 63,6 proc. iki 2,233 mlrd. litų, o importas tesiekė 5,5 mln. litų.
“Mažeikių nafta” sukuria per 20 proc. apdirbamosios pramonės pridėtinės vertės, numatyti jos veiklą šiemet itin sudėtinga – daug kas priklausys nuo politinių veiksnių, Rusijos politikos”, – sakė V. Titarenka.
Lengvųjų automobilių importas pernai padidėjo 3 proc. iki 1,695 mlrd. litų, o eksportas sumažėjo 7 proc. iki 818,7 mln. litų.
Pagrindinis eksporto augimo variklis buvo 1,5 karto iki 6,514 mlrd. litų padidėjęs mineralinių produktų, daugiausia kuro, eksportas.
Anot J. Rojakos, panašios bendro eksporto ir importo augimo tendencijos vyrauja ir dešimtyje kitų naujųjų Europos Sąjungos (ES) narių.
“Po įstojimo į ES pasikeitė naujųjų šalių narių užsienio prekybos struktūra: daugiausia buvo eksportuota į ES, o dėl silpno dolerio patogu buvo importuoti iš kitų šalių”, – sakė J. Rojaka.
Pagrindinė Lietuvos užsienio prekybos partnerė yra iki 25 narių išsiplėtusi Europos Sąjunga, kuriai teko 66,4 proc. viso eksporto bei 63 proc. viso importo. NVS šalims teko 16,2 proc. eksporto ir 26,9 proc. importo.
ELTA
