Po gana karštų diskusijų miesto Taryba pritarė, kad Panevėžio universalios sporto arenos įkūrimo projektas būtų teikiamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti. Kai kuriuos politikus labiausiai baugino, kad prie arenos statybos iš miesto biudžeto ketinama prisidėti 15 milijonų litų, kad jos eksploatacija per metus kainuos 3 mln. Lt, kaip bus panaudojami dabartiniai sporto rūmai.
Politikams buvo pateikta informacija, kad atlikus Panevėžio universalios sporto arenos steigimo galimybių studiją nustatytas 65 mln. Lt investicijų poreikis. Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bus prašoma didžiausia galima paramos suma – 50 mln. Lt. Projekto bendrafinansavimo poreikis – 15 mln. Lt.
Pagal tarptautinius reikalavimus
Įgyvendinant projektą miesto kultūros ir poilsio parke tarp Nemuno ir Parko gatvių būtų pastatyta 30 453 kv. m ploto universali sporto arena. Būtų užstatyta 10 793 kv. m teritorija, pastato aukštis siektų 28,5 m. Arenoje būtų įrengtas olimpinius standartus atitinkantis 250 m ilgio dviračių trekas, prie jos būtų 1015 vietų automobilių aikštelės. Panevėžio universalioje sporto arenoje bus galima rengti krepšinio (pagal FIBA reikalavimus), dviračių treko (pagal UCI reikalavimus), rankinio, tinklinio, salės futbolo, bušido, bokso varžybas, turnyrus, visuomeninius renginius, koncertus, muges, parodas.
Krepšinio varžybas galėtų stebėti 5252, dviratininkų pasirodymus – 3944, koncertus – 7196, kamerinius renginius – 1524 žiūrovai. Beje, Panevėžio universali sporto arena šalies Vyriausybės sprendimu pripažinta nacionalinės svarbos sporto objektu. Projektą numatoma įgyvendinti 2005-2007 metais, o Savivaldybei tektų imti 15 mln. Lt paskolą iš mažiausiai palūkanų pasiūliusio banko. Tiesa, pagal Savivaldybės kontrolierių pateiktas išvadas, miesto Taryba gali priimti sprendimą imti 8,6 mln. Lt ilgalaikę paskolą Panevėžio universaliai sporto arenai statyti.
Didelės eksploatacijos išlaidos
Vytautas Latvėnas akcentavo, kad sporto arenos eksploatacija per metus kainuotų 3 mln. Lt, ir teiravosi, ar jau yra parinktas operatorius ir ar nebus nusižengta nusprendžiant imti 15 mln. Lt paskolą, nes, pasak kontrolierių, skolinimosi limitas – 8,6 mln. Lt. Ar atsiras operatorius, abejojo ir Valdemaras Jakštas. Anot jo, Savivaldybė jau turi skaudžios patirties su kultūros centru “Garsas”.
Sprendimo projektą rengęs Investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas Tadas Jagminas atsakė, kad buvo atlikti tyrimai ir nustatyta: arenoje už vykstančius renginius gautos pajamos dengtų eksploatacijos išlaidas. Jis užtikrino, kad projektas patrauklus ir operatorius arenai eksploatuoti tikrai atsiras.
Prisidės ir Vyriausybė
Povilui Vadopolui pasiteiravus, kiek prie arenos, kuri pripažinta valstybinės svarbos objektu, statybos prisidėtų Vyriausybė, T.Jagminas paaiškino, kad tokių objektų statybai iš struktūrinių fondų skiriama 75 proc. reikalingų investicijų, o 25 proc. lėšų – iš valstybės biudžeto. Anot specialisto, pritaikius PVM programą Savivaldybei per trejus metus iš biudžeto reikėtų prisidėti tik 6,321 mln. Lt. Meras Vitas Matuzas pabrėžė, kad Vyriausybė skirtų apie 8 mln. Lt.
Kilo abejonių
Vidas Balakauskas sakė manantis, kad kol nėra operatoriaus, parama nebus skiriama. Vytautas Steponas Buterlevičius sakė abejojantis, ar paėmus paskolą Savivaldybė dar turės galimybę skolintis remontams, kitoms ūkio reikmėms. Kęstutį Gudą domino, koks likimas laukia senųjų sporto rūmų. P.Vadopolas irgi abejojo, ar atsiras operatorius, ar prie arenos statybos prisidės Vyriausybė. Politikas sakė, kad neatsitiktų taip, kaip ir su “Ekrano” sporto sale. Anot jo, tada pusę pinigų žadėjo Futbolo federacija, tačiau pažadų netesėjo. Aldona Marija Mažylienė irgi abejojo, ar dviejų sporto arenų išlaikymas nebus pernelyg sunki našta Savivaldybei.
T.Jagminas ir V.Matuzas atsakė, kad dėl skolinimosi apribojimų negali būti nė kalbos. Dėl dabartinių sporto rūmų panaudojimo spręs pati Taryba. Meras ragino politiku negyventi šia diena, nes, anot jo, nieko nedarant pagerėjimo mieste niekada nebus. V.Matuzo teigimu, operatoriaus paieškai bus skelbiamas tarptautinis konkursas, be to, galima kooperuotis su Šiaulių arena.
Negalima atsisakyti siūlomų pinigų
Nepaisant aiškinimų, kai kuriems Tarybos nariams kėlė nerimą senųjų sporto rūmų panaudojimas ir operatoriaus paieškos. Galiausiai Ramūnas Vyžintas pareiškė: “Neturime teisės nepretenduoti į 50 milijonų litų, kurie būtų investuoti į miestą. Mūsų vaikai nesuprastų, jei tokių pinigų atsisakytume”. V.S.Buterlevičius abejojantiesiems dėl sporto rūmų panaudojimo išdrožė, kad vaikai neturi kur treniruotis, rūmai priklauso Kūno kultūros ir sporto centrui, o šie ras kaip juos panaudoti.
Išsakius argumentus, buvo paskelbtas balsavimas. Už projekto teikimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti balsavo 27 Tarybos nariai ir tik 2 susilaikė.
Remontuos polikliniką
Dėl sporto arenos statybos projekto teikimo paramai gauti kilo nemažai abejonių, bet visi Tarybos nariai pritarė, kad ES struktūrinių fondų paramai gauti būtų teikiamas projektas “VšĮ Panevėžio miesto poliklinikos pastato ir šilumos ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimas”. Preliminari projekto vertė – 2 mln. Lt. Pagal parengtą sprendimo projektą, Savivaldybė skirtų 10 proc. bendros projekto vertės.
Gintautas Subačius
tel. (8-655) 04726, gintas@sekunde.com
