Amerikos gatvės gyventojai sunerimo išgirdę, jog jų kaimynas ruošiasi atsiimti seneliui priklausiusį žemės sklypą ir gatvės gale esantį miškelį ir paversti namų valda. Prieš daugelį metų buvusius kemsynus užsodinę beržais ir eglėmis žmonės susirūpino galį netekti jaukaus pasisėdėjimo kampelio. Tačiau žemėtvarkininkai, aplinkosaugininkai ir net pats būsimasis savininkas apie miškelio perspektyvas kol kas nekalba. Jų teigimu, želdynu susirūpinę gyventojai audrą kelia tik remdamiesi nepagrįstais gandais.
Pasiryžo išsaugoti
Amerikos g. gyventojas Antanas Staškevičius piktinosi, jog gatvės gale esančią gatvės puošmeną – išpuoselėtą miškelį – ruošiamasi grąžinti žemės savininkui ir pakeistį jo paskirtį – paversti namų valda. “Miško likimas negali nerūpėti: kai gavome sklypus čia buvo kemsynas. Savo rankomis jį užsodinome, patys tvarkome, grėbstome. Kieme kelių beržų gamtosaugininkai neleidžia nukirsti, o čia – tokį miškelį ruošiasi naikinti”, – stebėjosi A.Staškevičius. Jo teigimu, 1996-aisiais miškelį pageidavo įsigyti trys kaimynai, tačiau jiems kreipusis į miesto Savivaldybę buvo atsakyta, jog miesto želdynai neprivatizuojami. “Keista, kad taip staigiai viskas keičiasi – dabar, vadinasi, privatizuoti jau gali”, – nesuprato painiavos Savivaldybės sprendimų labirintuose Amerikos g. gyventojas. Už miškelio išlikimą kovojantis vyriškis ryžęsis kreiptis ir į gamtosaugininkus, tačiau ir jie vilties gatvės gale išsaugoti žaliąjį kampelį nesuteikė. “Man tik paaiškino, kad prieš miesto valdžios sprendimą jie yra bejėgiai”, – teigė A.Staškevičius.
Dovanoti nesiruošia
Į kaimynus sukiršinusį žemės kampelį pretenduojantis vos už kelių namų gyvenantis Albertas Petronavičius apie miškelio perpektyvas teigė nekalbėsiantis, kol nesutvarkyti žemės grąžinimo dokumentai. “Aš dar neturiu dokumentų ir nieko neplanuoju. Jei atstatys nuosavybę, nebent po trijų mėnesių. Negaliu nieko šnekėti, kol žemė man nepriklauso”, – pabrėžė A.Petronavičius. Senelio žemę susigrąžinantis vyriškis stebėjosi, kodėl turįs kaimynų atsiklausti, ką su ja daryti. “Man irgi graudu buvo, kai ant mūsų žemės statėsi namus. Kol kas miškelis – valdiška žemė, o, žiūriu, ir pavėsinę kaimynai ten pasistatė, ir židinį įsirengė. Negi aš jiems turiu dovanoti keliasdešimt tūkstančių litų? Jei labai nori turėti – tegul sumoka”, – teigė nuosavybės dokumentus tvarkantis vyriškis.
Kokia Amerikos g. miškelio laukia ateitis, nenorėjo prognozuoti ir miesto žemėtvarkos skyrius. “Miškelio teritoriją numatyta grąžinti žemės savininkams. Kaip ji bus panaudota, galėsime pasakyti tik tuomet, kai savininkas bus parengęs ir suderinęs detalųjį planą”, – tik tiek apie gyventojams nerimą sukėlusį želdyną galėjo pasakyti žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Vitalija Baublienė.
Tradicija – naikinti žaląją zoną
Miesto aplinkos apsaugos agentūros Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vedėjas Valentinas Kisielius tvirtino kol kas tik gandus girdėjęs apie miškelio pavertimą namų valda. Vedėjas teigė sunerimusiems gyventojams atsakyti galėsiąs tik iš miesto Savivaldybės gavęs detaliojo plano dokumentus.
“Žmonės gal iš kaimynų sužinojo, ką tame sklype ruošiamasi daryti. Ir pas mus buvo atėjęs susirūpinęs tos gatvės gyventojas. Bet viskas sprendžiama tik jau turint detalųjį planą”, – akcentavo V.Kisielius. Anot jo, bet kuriuo atveju detalusis planas nebus patvirtintas, kol su juo nesusipažins visuomenė ir neišsakys savo nuomonės. “Tada žiūrėsime, kiek gyventojų pretenzijos pagrįstos”, – kalbėjo vedėjas. Vis dėlto V.Kisielius pripažino, jog Panevėžyje jau tradicija tapo, jog žemę mišku atsiėmę savininkai jį iškerta. “Daugelis galvoja: kam aš turiu auginti mišką ir dar už jį mokėti? Galbūt reikėtų miesto žaliąjį rūbą išlaikyti neprivatizuojamą, o grąžinimui rasti kitas vietas”, – svarstė vedėjas. Jo manymu, o atsiėmusieji mišką jį ir turi naudoti kaip mišką, o ne keisti teritorijos paskirtį.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
