Vyriausybės nuomone, dujų importuotojų pelno maržų reguliuoti nereikia, o stambiesiems vartotojams reikia leisti jungtis tiesiogiai prie dujų transportavimo tinklo. Vyriausybė šią savo poziciją dėl naujojo Gamtinių dujų įstatymo nuostatų perdavė Seimui.
“Administraciniais metodais čia nieko nepadarysi. Galime sau nustatinėti kokias norime maržas, bet kai negalime reguliuoti naftos tiekėjo (“Gazprom” – ELTA) kainų, beprasmiška reguliuoti importuotojų maržas”, – sakė ministro pirmininko patarėjas Saulius Spėčius.
Gamtinių dujų įstatyme įrašyti galimybę apriboti dujų
importuotojų pelno maržą, jei ji viršija 15 proc., arba įteisinti galimybę
Vyriausybei nustatyti dujų kainos skaičiavimo principus, siekė ūkio ministras
Viktoras Uspaskichas. Antradienį Seimui svarstant įstatymo projektą jis tikino,
kad jei projektas su šia nuostata nebus patvirtintas, kreipsis į teisines
Europos Sąjungos (ES) institucijas.
“Jeigu įstatymas bus nepatvirtintas, tada verta kreiptis į Europos Sąjungą, nes Lietuva dabar Europos Sąjungos šalis, kad Lietuvos parlamentas propaguoja tokius santykius ir nori legaliai įteisinti pinigų plovimą”, – antradienį Seime piktinosi ūkio ministras.
Manoma, kad vienos iš dviejų Lietuvoje veikiančių dujų importuotojų – “Dujotekanos” – pelno marža gali siekti iki 27 procentų. “Dujotekana” užima maždaug 25 proc. Lietuvos dujų rinkos. Ji tiekia dujas laisviesiems vartotojams – stambioms kompanijoms ir šilumos tinklams. Dėl nustatyto dujų kiekio, kurį “Gazprom” tiekia Lietuvai, vartotojai dažnai negali laisvai pasirinkti, ar pirkti didelį kiekį dujų iš “Lietuvos dujų”, ar iš “Dujotekanos”, parduodančios jas maždaug 20 proc. brangiau, nes “Lietuvos dujos” gali nebeturėti reikiamo kiekio.
Šilumininkai teigia, kad dujos sudaro maždaug pusę visos už centralizuotai tiekiamą šilumą mokamos kainos.
Seimas antradienį turėjo apsvarstyti ir priimti naująjį Gamtinių dujų įstatymą, bet nesiryžo būti “patrankų mėsa” kryžminėje verslo interesų ugnyje ir paprašė Vyriausybės išreikšti poziciją dėl kelių didžiausią rezonansą sukėlusių įstatymo nuostatų.
Seimo nariams iškilo klausimas, ar, įteisinus nuostatą leisti laisviesiems vartotojams, suvartojantiems daugiau kaip 25 mln. kubinių metrų dujų, jungtis tiesiogiai prie dujotiekio ir pirkti dujas pigiau, nebus pažeistos reguliuojamųjų vartotojų teisės. Jei iš importuotojų stambūs vartotojai dujų nebepirktų, importuotojų veiklos kaštai liktų daugmaž tie patys, o vartotojų skaičius sumažėtų, todėl, tikėtina, kiltų kainos likusiems jų klientams.
S. Spėčius teigė, kad leidimas stambiesiems vartotojams jungtis tiesiogiai prie tinklo, ne per importuotojus turės būti suderintas su taisyklėmis, kurias turėtų parengti Ūkio ministerija. Taisyklės turėtų užtikrinti, kad būtų išvengta kainų smulkiesiems vartotojams kilimo.
“Bus nustatytos sąlygos ir taisyklės, objektyviai įvertinus situaciją”, – aiškino S. Spėčius.
Vyriausybė, išreikšdama savo nuomonę, pateikė Seimui ir kitų pastabų dėl įstatymo.
2004-aisiais Lietuvoje sunaudota 2,881 mlrd. kubinių metrų dujų – 0,4 proc. mažiau nei 2003-iaisiais (2,894 mlrd. kubinių metrų).
ELTA
