Pirmadienį miesto Savivaldybėje kultūros ir meno
projektų vertinimo komisija, vadovaujama vicemero Kastyčio Vainausko, paskirstė
2005 metų lėšas, skirtas kultūros bei meno renginiams. Po karštų ginčų ir
bandymo išlaviruoti tarp visų projektų iš 76 pateiktų renginių ir Panevėžio
bendruomenės kultūrinės veiklos projektų buvo atrinkti 25. Jiems komisija
paskirstė šių metų Savivaldybės biudžete numatytus 90 tūkst. litų. Daugiausia
gavo trijų didžiausių tęstinių tarptautinių projektų rengėjai – po 15 tūkst. Lt
Lėlių vežimo teatras numatomam organizuoti tarptautiniam lėlių teatrų
festivaliui “Lagaminas-7” ir pučiamųjų orkestras “Panevėžio garsas” rengsimam
tarptautiniam pučiamųjų orkestrų festivaliui “Panevėžio garsas 2005”, o 14
tūkst. Lt buvo nuspręsta skirti Panevėžio dailės mokyklai, ketinančiai rengti tarptautinį akmens skulptūros simpoziumą “Skulptūra tarp mūsų”.
Finansavimas – trečdaliui
Simpoziumo projektas, anot miesto Savivaldybės administracijos Kultūros ir meno skyriaus vyriausiojo specialisto Gvido Vilio, yra šiek tiek netikėtas, bet tikimasi, kad tas renginys taps tradiciniu ir jis užims kas antrus metus vykstančio keramikų simpoziumo nišą.
G.Vilio teigimu, pagal pateiktas paraiškas lėšų poreikis buvo didžiulis – daugiau nei milijonas litų, tačiau galimybės leido iš dalies paremti tik trečdalį pateiktų projektų. Orientuotasi buvo į tuos, kurie miestui gali duoti daugiausia kultūrinės sklaidos, kurie garsintų miestą, taip pat atkreiptas dėmesys į tuos, kuriuos remia Kultūros ministerija.
Vyr. kultūros specialistas pažymėjo, jog komisijai šiemet buvo pateikta ne tik dėmesio vertų, bet ir menkaverčių projektų. Buvo siūlyta ir naujų renginių bei festivalių, bet jų komisija nerizikavo remti todėl, kad nėra įsitikinusi, ar tokie renginiai mieste gali prigyti. Atsisakyta remti ir nežinia ar gausiančius finansavimą iš kitų šaltinių. Dalį bendruomenės saviraiškos projektų siūlyta perkelti į kitas finansavimo eilutes.
Orientuotasi į didžiuosius renginius
Paskirsčius kultūros ir meno projektams lėšas, pinigų rezerve, anot G.Vilio, neliko. Jų gali atsirasti tik tuo atveju, jei kai kurių iš dalies remiamų projektų rengėjai atsisakytų juos vykdyti ir nepasirašytų su Savivaldybe sutarties. Bet tokia tikimybe, remdamasis praktika, kultūros specialistas labai abejoja.
Visi 25 finansuoti projektai buvo suskirstyti į grupes: bendruomenės meninės saviraiškos skatinimo, šventėms ir atmintinoms dienoms skirtieji, kultūros paveldo išsaugojimo, etninės veiklos, kultūros ir meno festivalių bei konkursų ir kiti projektai. Daugiausia biudžeto lėšų – 80500 Lt – skirta 16 kultūros ir meno festivalių bei konkursų projektams. Vienam projektui pasiūlyta 500 Lt, vienam bendruomenės meninės saviraiškos skatinimo ir vienam kultūros paveldo išsaugojimo – po tūkstantį litų. 5 tūkst. Lt atiteko keturiems šventes ir atmintinas datas paminėti numačiusiems organizuoti rengėjams, 2 tūkst. Lt – dviem etninės veiklos projektų autoriams.
Negalėdami padėti daug, nerėmė iš viso
G.Vilys sakė, kad kaip svarius renginius galintis paminėti Kraštotyros muziejaus tradiciškai organizuojamą tarptautinį folkloro festivalį “Aisūs kankleliai”, pučiamųjų orkestro “Panevėžio garsas” (vad. Remigijus Vilys) rengiamą “Dūdų vasarą”, Muzikinio teatro projektus “Ant katedros laiptų” ir “Laisvės pavasaris”. Iš proginių renginių, pasak kultūros specialisto, įdomiausias pasirodė teatro “Menas” projektas Don Kichoto gimtadieniui paminėti.
Iš nefinansuotų projektų pašnekovas paminėjo Kraštotyros muziejaus parengtąjį – siūloma įkurti seniausiame miesto pastate ekspoziciją. “Norint įrengti tame pastate, kaip siūloma, bajorų menę, reikia nemažai investicijų, o iš tų pinigų, kuriuos skirtų Savivaldybė, idėjos vis tiek nebūtų galima įgyvendinti, jei nebus finansavimo iš kitur. Panašių projektų buvo ir daugiau”, – teigė G.Vilys.
Siūloma ieškoti lėšų kitur
Kultūros ir meno skyriaus vedėjos Loretos Krasauskienės įsitikinimu, projektus kuriantys kultūrinės sklaidos darbuotojai mūsų mieste yra aptingę, nenori ieškoti finansavimo galimybių. “Tai bloga praktika. Ir ateityje Savivaldybė tikrai nefinansuos visų kultūros ir meno projektų”, – pabrėžė ji. Pasak L.Krasauskienės, stengiamasi, kad didėtų projektinės lėšos: norėtųsi, kad dažniau būtų kreipiamasi į Kultūros ministeriją, siekiama lėšų gauti iš Kultūros ir sporto rėmimo fondo, profesionalaus meno sklaidai lėšų galima gauti ir iš Apskrities viršininko administracijos. Anot Kultūros ir meno skyriaus vedėjos, aišku, kad kultūros ir meno projektams biudžete skirta mažai pinigų, palyginti su poreikiais, todėl kiekvienas projektas, kai buvo aptariamas komisijoje, sukėlė daug kalbų ir ginčų. Iš pradžių netgi buvo siūlyta remti tik didelius projektus, bet vėliau prieita prie nuomonės nenuskriausti ir mažųjų.
Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com
