Parlamentarams iškilus nemažai klausimų dėl Gamtinių
dujų įstatymo, kuriuo gali būti apribota importuotojų pelno marža, nuspręsta padaryti svarstymo pertrauką.
Už tokį sprendimą balsavo 69 Seimo nariai, jam prieštaravo 46, o susilaikė 9 parlamentarai.
“Mes matome, kad Vyriausybėje vieningos pozicijos šio įstatymo atžvilgiu nėra. Mes matome, kad atsakingi ministerijų, Vyriausybės atstovai vengia tiksliai atsakyti, ar dėl šio įstatymo priėmimo nedidės kainos Lietuvos šilumos vartotojams”, – abejones dėl įstatymo projekto posėdyje reiškė liberalcentristas Eligijus Masiulis.
Seimo nariai posėdyje stebėjosi Vyriausybės nesugebėjimu suformuluoti vieningos nuomonės ir teigė nenorį būti “patrankų mėsa” galimoje skirtingų verslo interesų, susijusių su šiuo įstatymu, ugnyje.
“Kokią mes galime pasirinkti teisybę ir kur jinai yra, jeigu iš tikrųjų netgi tie žmonės, kurie dirba kiekvieną dieną su šiais dokumentais, turi dvi skirtingas nuomones?” – nerimavo Liberalų ir centro frakcijos seniūnas Algis Čaplikas.
Jis siūlė pareikalauti Vyriausybės atsakyti į tris klausimus: ar sumažės šilumos kaina, ar nepabrangs dujos kitiems vartotojams ir ar projektas atitinka Europos Sąjungos teisės reikalavimus.
Įstatymo projektui pritariančios Liberalų demokratų frakcijos nario Juliaus Veselkos teigimu, viena iš dviejų didžiausių šalyje dujas parduodančių bendrovių “Dujotekana”, turinti maždaug 27 proc. pelno maržą, kas mėnesį gauna papildomus 2,4 mln. litų.
“Tas pajamas apmoka šilumos vartotojai”, – tikino J. Veselka.
Seimas turėjo priimti galutinį sprendimą, ar įstatyme bus Ūkio ministerijos pasiūlyta pataisa, leidžianti reguliuoti “Dujotekanos” parduodamų dujų kainą, ir ar bus leidžiama laisviesiems vartotojams, sunaudojantiems daugiau nei 25 mln. kubinių metrų dujų, jungtis tiesiogiai prie dujotiekio. Pastaroji nuostata sukėlė abejonių, ar dėl tokios galimybės suteikimo nebrangs dujos likusiems, reguliuojamiems, vartotojams.
Galima įstatymo nuostata riboti dujininkų pelno maržą iki 15 proc. ir taip apkarpyti fizinių asmenų valdomos “Dujotekanos” pelną (kita dujų pardavėja – “Lietuvos dujos” – ir šiuo metu parduoda dujas su tokia marža) buvo labiausiai pasipiktinusi pati “Dujotekana”.
Bendrovė bandė permesti įtarimus ant šilumos gamintojų pečių, teigdama, kad net pingant dujoms jie esą nemažina šilumos kainų. Seimo narė Nijolė Steiblienė plenariniame posėdyje siūlė Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai išanalizuoti, kiek 2002-2004 metais gyventojams pigo šiluma priklausomai nuo dujų kainų pokyčių.
2004-aisiais Lietuvoje sunaudota 2,881 mlrd. kubinių metrų dujų – 0,4 proc. mažiau nei 2003-iaisiais (2,894 mlrd. kubinių metrų).
ELTA
