Lietuva užsienio rinkose ketvirtadienį sėkmingai
išplatino 600 mln. eurų (2,072 mlrd. litų) 11 metų trukmės euroobligacijų emisiją, kurios metų palūkanos – 3,75 procento.
Tai – pati žemiausia palūkanų norma, užfiksuota per visą Lietuvos skolinimosi užsienio kapitalo rinkose istoriją, teigiama Lietuvos finansų ministerijos pranešime.
Obligacijų paklausa viršijo 4 mlrd. eurų (13,8 mlrd. litų). Apie 32 proc. šios emisijos euroobligacijų įsigijo Vokietijos investuotojai, 13 proc. – Olandijos, 11 proc. – Suomijos, 10 proc. – Didžiosios Britanijos ir Airijos, 8 proc. – Prancūzijos, 7,5 proc. – Šveicarijos, 3,5 proc. – Austrijos, 2 proc. – Italijos, 2 proc. – Portugalijos, 11 proc. – kiti investuotojai.
“Tai akivaizdus įrodymas, kad Lietuva tarptautiniame kontekste įgijo labai patikimos ir solidžios partnerės statusą, į kurios vertybinius popierius investuoja netgi Europos šalių centriniai bankai”, – sakė finansų ministras Algirdas Butkevičius.
2004 metų vasario pabaigoje Lietuva sėkmingai išplatino 600 mln. eurų (2,072 mlrd. litų) 10 metų trukmės euroobligacijų emisiją, kurios palūkanos – 4,5 procento.
Finansų ministerijos teigimu, šiemet skolindamasi užsienyje Lietuva mokėjo mažiausią rizikos priedą tarp naujų Europos Sąjungos (ES) šalių kada nors išleistų vertybinių popierių. Platinimo metu užfiksuotas rizikos priedas buvo 21,8 bazinio punkto (arba EURIBOR plius 8 baziniai punktai).
Be to, šios Lietuvos skolinimosi sąnaudos buvo mažesnės ir už tokį pat A- (A minus) kredito reitingą turinčios Graikijos skolinimosi išlaidas.
Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorius Lukas Tursa dienraščiui “Financial Times” teigė, kad pasirinkta 11 metų emisijos trukmė, nes metų pabaigoje Lietuva planuoja grįžti į rinką ir padidinti emisijos dydį iki 1 mlrd. eurų (3,453 mlrd. litų). Tai leistų šiomis obligacijomis prekiauti elektroninėje prekybos platformoje “EuroMTS”, siūlančioje didesnį likvidumą.
Emisijos dydis dabar negalėjo būti padidintas dėl biudžeto apribojimų.
Gautos lėšos bus naudojamos anksčiau išleistiems vertybiniams popieriams išpirkti ir biudžeto deficitui dengti. Platinant emisiją tarpininkavo investiciniai bankai “Deutsche Bank” ir “UBS Investment Bank”.
Lietuvos centrinės valdžios skola pernai išaugo 1,4 proc. (161 mln. litų) ir 2004 metų pabaigoje buvo 11,58 mlrd. litų, arba 18,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). 2004 metais valstybės skola sudarė 18,7 proc. BVP, o 2003 metais – 20,3 proc. BVP.
ELTA
