ENERGETIKA
Uždarius Ignalinos atominę jėgainę, energetikams kasmet teks išleisti papildomai apie 600 mln. litų, kad patenkintų vis didesnius ūkio poreikius. Mokslininkai prognozuoja, kad uždarius pirmąjį Ignalinos atominės elektrinės (IAE) bloką ir jos nepakeitus nauja branduoline jėgaine, šalis kasmet neteks mažiausiai 0,5 mlrd. litų, o po antrojo bloko uždarymo 2009 m. – nuo 1 iki 1,4 mlrd. litų. Tokie skaičiai pateikti Branduolinės energetikos tęstinumo galimybės Lietuvoje po IAE sustabdymo studijoje. “Uždarius IAE, didelė dalis bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugio būtų sunaudota neigiamam mokėjimo balanso saldui kompensuoti. Tai reiškia, kad dalis BVP prieaugio bus sunaudota, kad nedidėtų valstybės skola, o gyventojai realiai BVP augimo nepajus”, – teigė studijos vadovas profesorius Jonas Gylys. LŽ
Mokslininkų manymu, išvengti gresiančių problemų padėtų naujas branduolinis reaktorius, kurio gaminama elektra patenkintų augančio šalies ūkio poreikius. Pasak Premjero Algirdo Brazausko, naujas reaktorius kainuotų apie 7 mlrd. litų, o jo statyba bei visi parengiamieji darbai užtruktų iki dešimties metų. LŽ
FINANSAI
Vakar AB “Lietuvos draudimas” pristatė naują transporto priemonių draudimo rūšį KASKO EKO, pagal kurią bus kompensuojamos žalos, patirtos autoavarijos kaltininko. Šis draudimas skirtas tiems, kurių automobiliai yra senesni nei 10 metų, tačiau tai būtent tas segmentas, iš kurio bendrovė tikisi savo dalį transporto priemonių draudimo rinkoje padidinti bent 5 proc. Lietuvoje iš 1,3 mln. įregistruotų individualių lengvųjų automobilių 77 proc. – senesni nei 10 metų. Iš jų tik 5,5 proc. yra apdrausti KASKO draudimu. VŽ, LR
Pasak Šarūno Nedzinsko, AB “Lietuvos draudimas” (LD) Verslo ir rizikų departamento direktoriaus, iš 220 mln. litų, kurie per metus po avarijų sumokami automobilių remonto dirbtuvėms, daugiau kaip 100 mln. litų sumoka vairuotojai iš savos kišenės, t.y. nukentėję neapsidraudusieji avarijų kaltininkai. Tuos milijonus galėtų kompensuoti draudikas. KASKO EKO skirtas tik atvejams, kai autoįvykyje dalyvauja bent dvi transporto priemonės. Pagal šią draudimo sutartį, nebus kompensuojami nei nuostoliai dėl trečiųjų asmenų veikos, nei vagystė, nei atvejai, kai, pavyzdžiui, žala patiriama nuriedėjus nuo kelio. Š. Nedzinsko teigimu, “KASKO EKO – tai “privalomojo draudimo papildas”. VŽ, LR
ĮMONĖS
Panevėžio grūdų perdirbimo AB “Malsena” sausį pradėjo tiekti miltus Suomijos mažmeninės prekybos tinklui “Kesko”. Dideliais kiekiais Skandinavijoje panevėžiečiai pasigirti dar negali, bet mano, kad ateityje tenai įsitvirtins. Per šiuos metus bendrovė suomiams miltų su skandinavų prekės ženklu “Euroshopper” parduos už maždaug 0,5 mln. litų. 2004 m. “Malsenos” pajamos, palyginti su 2003 m., padidėjo 41 proc. – iki 105,5 mln. litų. Negalutiniais duomenimis, pelnas taip pat ūgtelėjo 2,5 karto – iki 3 mln. litų. VŽ
Ispanijoje registruotas katalogas “European City Guide”, nuo kurio yra nukentėję per 1.000 mūsų šalies verslininkų, atsisakė daliai Lietuvos įmonių keliamų finansinių reikalavimų. Katalogą pažabojusi VšĮ “Finansinių problemų sprendimai” žada imtis žygių, padėsiančių susigrąžinti pinigus ir tiems verslininkams, kurie jau spėjo susimokėti apsukriems katalogo leidėjams. “European City Guide” (ECG) neduoda ramybės Lietuvos verslininkams nuo 1999 m. Šimtai įmonių, tikėdamosi nemokamos reklamos tarptautiniame kataloge, neapdairiai pateikė informaciją jam ir iki šiol neatsigina reikalavimų susimokėti. Mat jos nepastebėjo pasiūlyme mažomis raidėmis parašyto teksto, jog informacijos įdėjimas į katalogą mokamas, o sutarties negalima nutraukti 3 metus. Taip įmonės įsipareigojo kasmet mokėti ECG maždaug po 817 eurų. Nuo ECG visoje Europoje yra nukentėjusios apie 100.000 įmonių. VŽ
Vertintojų palankiu pripažintas “SBA Furniture Group” naujos baldų gamyklos Visagine projektas greičiausiai paliks už borto kitas stambias įmones, siekiančias tiesioginės paramos verslui iš Ūkio ministerijos administruojamų ES lėšų. Šį penktadienį Ūkio ministerijoje (ŪM) vyks Verslo projektų atrankos komiteto posėdis, kurio metu numatoma priimti rekomendacijas dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos skyrimo 4 projektams, kuriuos pateikė “SBA Furniture Group”, UAB “Archyvų sistemos”, “Natūrali oda” bei “Baltijos polistirenas”. Trijų pastarųjų įmonių prašoma bendra suma – 16,934 mln. litų, jų paraiškos priskiriamos smulkiųjų ir vidutinių įmonių projektams, o šiai sričiai dar netaikomas garsusis ūkio ministro įsakymas. VŽ
Tuo tarpu stambių įmonių projektams, ŪM duomenimis, belikę 26,7 mln. litų paskirstytinos ES paramos, ir į ją pretenduoja Atrankos komitetui pateiktas SBA naujos baldų gamyklos Visagine projektas, kuriam prašoma 26,973 mln. litų. Beveik neabejojama, kad jam bus pritarta, o tai reikštų, kad bemaž 154 mln. litų jau paprašiusioms įmonėms teks laukti, kol bus atrasta, kaip žadėta, papildomų lėšų iš kitų veiklų. VŽ
RŪPYBA
Kaip rodo vakar paskelbti Vertybinių popierių komisijos (VPK) oficialūs duomenys, visi dvidešimt Lietuvoje veikiančių pensijų fondų nuo liepos pradžios iki praėjusių metų pabaigos gyventojų lėšas investavo pelningai, tačiau atskaičius lėšų valdymo mokesčius tik kas penktas fondas galėjo pasigirti savo klientams uždirbęs papildomų pinigų senatvei. Vertybinių popierių komisijos (VPK) pirmininkas Virgilijus Poderys įsitikinęs, kad pensijų fondų nuostoliai – laikinas reiškinys. Pasak VPK atstovų, objektyviai įvertinti pensijų kaupimo bendrovių rezultatus bus galima tik po kelerių metų, nes privačių pensijų kaupimas yra ilgalaikis procesas. LŽ
TRANSPORTAS
Vasario 6-osios rytą į savo pirmąjį reisą naujoje Klaipėdos-Gdynės linijoje išplauks keltas “Kaunas”, priklausantis laivybos kompanijai “Lisco Baltic Service”. Tą patį sekmadienio vakarą Lietuvos keltas pasieks Lenkijos krantus, o kitos dienos rytą grįš į Klaipėdą. Po krovos iš čia “Kaunas” pasuks į Švedijos Karlshamno uostą, į kurį per savaitę atplauks tris kartus. Naująją laivybos liniją įsteigusi Danijos kompanija DFDS iš pradžių numatė tik vieną kassavaitinį reisą į Gdynę, į kurią 250 keleivinių vietų turintis keltas “Kaunas” plauks sekmadieniais. Jeigu naujoji kryptis sudomins krovinių siuntėjus ir keleivius, gali būti, kad eismas šioje linijoje ilgainiui taps intensyvesnis. K
Per savo uostus nepajėgianti eksportuoti visų krovinių Rusija patiria didžiulių nuostolių, bet į Baltijos šalis bent dalies jų nenukreipia. Kelerius metus nuolaidomis bandžiusios sudominti kaimyninę valstybę Klaipėdos uosto krovos bendrovės stebisi politizuotu Rusijos požiūriu į ekonomiką ir vis mažiau tiki, kad jis gali keistis. Sigito Dobilinsko, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovo, teigimu, Rusija išsprendė savo uostų užimtumo problemą pradėjusi taikyti geležinkelio tarifų nuolaidas. Tokia protekcionistinė politika stipriai pakoregavo Baltijos valstybių, anksčiau beveik vien iš to gyvenusių, darbų apimtis ir pelningumą. VŽ
Greitkelis Kaunas – Vilnius vis labiau panašesnis į šiuolaikinę magistralę – vakar čia įjungtas 2 km atkarpos nuo “Lytagros” viaduko iki Kauno ribos apšvietimas. Šią atkarpą apšviesti kainavo 689 tūkst. litų, o lėšų tam skyrė Lietuvos automobilių direkcija. Darbus atliko AB “Lietuvos automatika”. Planuojama įrengti apšvietimą visame greitkelyje Vilnius-Kaunas, o iki 2009-ųjų ketinama apšviesti ir autostradą Kaunas – Klaipėda. Tam lėšų Lietuva tikisi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. KD, LR
VERSLAS
Didieji gamintojai siekia, kad smulkiuosius ūkininkus vienijantys kooperatyvai netektų teisės supirkti pieną iš tų vietovių, kur įsteigti stacionarūs gamyklų pieno supirkimo punktai. Pasinaudoję didžiuliu smulkiems ir didiesiems ūkininkams už pieną mokamų kainų skirtumu, šalyje pradėjo sparčiai kurtis pieną superkantys kooperatyvai. Vien per pastaruosius metus jų superkamo pieno kiekis padvigubėjo ir šiandien jie užima beveik dešimtadalį pieno supirkimo rinkos. Tokios tendencijos jaudina pieno perdirbėjus, kurie iki šiol pavieniui smulkiajam ūkininkui paprastai moka apie trečdaliu mažesnę kainą nei stambiajam ūkininkui ar didesniam kooperatyvui. “Kooperatyvų vardu dengiasi Kauno “berniukai”, kurie yra tik tarpininkai ir taip nori “išplauti” savo pinigus”, – vakar susitikime su Žemės ūkio ministre Kazimira Prunskiene teigė didžiausios šalies pieno perdirbimo gamyklos “Rokiškio sūris” direktorius Antanas Trumpa. LŽ
ŽEMĖ
Baltijos jūroje prie Būtingės naftos terminalo plūduro pirmadienį pastebėtos teršalų dėmės vakar sraigtasparniai neberado. Jos neužtiko ir specialiai iš Klaipėdos uosto nusiųstas gelbėjimo laivas “Šakiai”. Vakar išsiliejusios naftos likučių nerasta ir prie bonų užtvarų. Jūrų gelbėjimo koordinacinio centro viršininko Algimanto Valiukėno nuomone, nedidelė naftos dėmė išsisklaidė, nes jūroje buvo iki dviejų metrų bangos. Vakar narai ketino žvalgyti Būtingės terminalo plūduro povandeninę dalį ir ieškoti galimų naftos išsiliejimo į jūrą priežasčių, tačiau iki 16 val. to negalėjo padaryti dėl didelio bangavimo. “Mažeikių naftos” Komunikacijos skyriaus viršininko Giedriaus Karsoko teigimu, spėta paimti išsiliejusios naftos mėginius ir bus tiriama, ar dėmė jūroje buvo iš Būtingės terminalo plūduro. K, VE, LR, R
Nusiaubtus paplūdimius, mokslininkų teigimu, reikia kuo skubiau “maitinti” smėliu. Iš įplaukos kanalo išsiurbtas smėlis jau pilamas į Girulių paplūdimius. Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, netrukus bus “maitinami” ir labiausiai nukentėję Palangos pliažai. Smėlį ketinama vežti ir iš artimiausių karjerų. Iš viso į jūrą Palangoje numatoma išpilti 320 tūkst. kubinių metrų smėlio į vandenį ir 200 tūkst. kubinių metrų į sausumą. Vakar į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją atvykę krantotvarkos specialistai jau atsivežė ir Aplinkos ministerijos bei Aplinkos apsaugos projektų valdymo agentūros pasirašytą sutartį, pagal kurią iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų krantų problemoms spręsti skiriama 5,6 mln. litų. K, VE
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
