Vos ne kasdien policija informuoja apie miesto gatvėse apiplėštus asmenis. Plėšikai savo aukomis renkasi silpnesnius už save – moteris, paauglius, girtuoklius. Susidūręs su užpuolikais akis į akį retas sugeba pasipriešinti, nes užvaldo šokas ir baimė. Bent kartą nuo plėšikų nukentėjusieji praveria ginklų parduotuvių duris. “Yra pigių ir pakankamai efektyvių priemonių, atbaidančių lengvo grobio mėgėjus”,- tvirtina šių parduotuvių vadovai. Dujinius balionėlius bei nuo kovinių niekuo nesiskiriančius ginklus, užtaisomus dujiniais šoviniais ar šratais, įsigyja vis daugiau žmonių. “Jei nusikalstamumas pas mus būtų toks kaip Švedijoje, panašių apsigynimo priemonių niekam neprireiktų”,- įsitikinęs vienos ginklais prekiaujančios parduotuvės direktorius Algirdas Augutis.
Ašarinės dujos – atgyvena
“Ašarinių dujų pripildytų balionėlių era jau praėjo. Jos ne visuomet gali pagelbėti esant ekstremaliai situacijai. Šio tipo dujos neveikia girtų, nuo narkotikų apsvaigusių asmenų, psichikos ligonių. Jos neveiksmingos norint apsiginti nuo agresyvių šunų”,- pasakojo A.Augutis. Jo parduotuvėje iš savigynai skirtų ginklų, kuriems nereikia specialių leidimų, bene labiausiai perkami aerozoliniai su pipirų užtaisu. Patys paprasčiausi ir perkamiausi 20 litų kainuojantys dujų balionėliai. “Juos mielai įsigyja moterys, jaunimas. Nedidelė, dezodorantą primenanti apsaugos priemonė daug vietos kišenėje neužima, ja paprasta naudotis”,- teigė parduotuvės direktorius. Balionėliai su pipirų užtaisu, pasak A.Augučio, – idealus pagalbininkas atsidūrus ekstremalioje situacijoje: pipirinis užtaisas veikia visus žinduolius. “Apsauga nuo visokio plauko nusikaltėlių garantuota. Pipirinės dujos tinka ir šunims atbaidyti. Ne paslaptis, kad panevėžiečiai agresyvius savo augintinius dažnai paleidžia lakstyti be pavadėlių ir antsnukių. Šios dujos nubaido keturkojus, vos užuodę jų kvapą, šunys sprunka”,- pasakojo A.Augutis.
Apsisaugoti nuo šunų yra ir specialiai šiems gyvūnams atbaidyti skirta savigynos priemonė. Šunys, veikiami instinkto, gali pulti sujudėjusius daiktus. Elgiantis ramiai galima sumažinti agresiją, jei tai nepadeda – tereikia papurkšti šunis atbaidančių dujų. Pasak parduotuvės direktoriaus, jos veikia 3 metrų ir didesniu atstumu.
Tikrų ginklų kopijos
A.Augutis paaiškino, kad įsigyjant dujinį pistoletą ar revolverį leidimo nereikalaujama. “Šie ginklai – tikrų kopijos. Išore jie niekuo nesiskiria, tik vietoj tikrų šovinių naudojami dujiniai. Šoviniai pripildomi pipirinių ar ašarinių dujų. Šaunant sukeliamas triukšmas ne į naudą užpuolikui”,- teigė parduotuvės vadovas. Tokio tipo ginklus dažniau renkasi vyrai, tačiau jais domisi ir moterys – jos perka mažus pistoletus, telpančius į rankinę. Jie gerokai brangesni už balionėlius ir kainuoja nuo 300 litų.
“Dar viena rūšis – 4-6 mm šratais užtaisomi revolveriai, vadinami šratiniais šautuvais. Jie – labai populiarūs, nes tinka ir savigynai, ir pramogai – pašaudyti į taikinius, varžyboms, šaudymo treniruotėms”,- sakė A.Augutis. Ginklų pardavėjai gali pasiūlyti ir ne itin žinomą apsaugos priemonę – elektrošoką. “Vienintelis minusas – ja reikia paliesti užpuoliką ir tą pačią akimirką jį paveikia 750 tūkst. voltų elektros srovė. Elektrošokais apsirūpinę saugos tarnybų darbuotojai – jiems dažnai tenka drausminti įsišėlusius neblaivius asmenis.
Apginkluoja netgi paauglius
“Perka viską – dujų balionėlius, pistoletus. Moterys pageidauja balionėlių. Atėjusiosios pardavėjui pasakoja, kad apsiginkluoti nusprendė, kai buvo užpultos gatvėje, prarado telefoną ir rankinę. Savo saugumu rūpinasi ir vyrai. Jie tvirtina, kad turėdami kuo apsiginti drąsiau jaučiasi eidami iš garažo. Tėvai dujų balionėlius perka savo vaikams – jų įsitikinimu, taip atžaloms saugiau grįžti iš mokyklos”,- kalbėjo A.Augutis. Pasak direktoriaus, tėvai dujų balionėlius patiki net šeštokams ar septintokams.
Parduotuvės direktoriaus minėtus ginklus gali įsigyti bet kuris aštuoniolikos sulaukęs asmuo – tereikia pateikti asmens dokumentą. Ar užpuolikų įbauginta auka visada spėja pasinaudoti turima savigynos priemone, A.Augutis nesiėmė spręsti. “Dažnai būna tokių situacijų, kurias sunku prognozuoti. Jei užpuola iš pasalų, kartais net nebėra kada apsiginti. Tačiau dauguma turinčiųjų ginklą – dujų balionėlį ar pistoletą jaučiasi psichologiškai tvirčiau”,- mano ginklų parduotuvės vadovas.
A.Augutis “Sekundei” sakė, kad jis pats turi ginklą savigynai. “Žmona vežiojasi dujų balionėlį, savigynos priemonėmis aprūpinti ir mano vaikai”,- teigė parduotuvės vadovas.
Tinka ir kaime, ir miške
Šalia miesto autobusų stoties esančios ginklų parduotuvės vedėjas Ričardas Prascienius tvirtino, jog besidominčiųjų savigynos priemonėmis, kurioms nereikalingas leidimas, netrūksta. Pigiausias pipirinėmis dujomis užtaisytas balionėlis kainuoja 15 litų. “Balionėliai domina jaunimą, perka ir taksistai. Pirkėjų pagausėja rudenį, kai diena pradeda trumpėti. Dujiniais pistoletais apsiginkluoja kaimo žmonės – vieniši senukai, toli nuo gyvenviečių esančių vienkiemių gyventojai”,- pasakojo R.Prascienius.
Parduotuvėje, norėdami nusipirkti ginklą, apsilanko ir itin garbaus amžiaus klientų. “Kartą taksistai įvedė kretantį senuką. Jam prireikė dujinio revolverio. Rankos dreba, neįsivaizduoju, kaip jis galėtų nuspausti gaiduką. Senolis pistoletą vis tiek nusipirko – sakė, dabar miegos ramiau, nes anksčiau savigynai naudotas kirvis jam neatrodė pakankamai veiksminga apsaugos nuo plėšikų priemonė”,- pasakojo parduotuvės vedėjas. Jis juokavo, kad kaimo žmonės į parduotuvę plūsteli, kai laikraščiuose perskaito, jog dujiniu šautuvu kažkam pavyko atbaidyti vagis. “Kaime kalbos greitai sklinda – jei vienos sodybos savininkas apsiginklavo, tą patį daro ir jo kaimynai. Jie nė nebeklausia mūsų patarimų – puikiai žino ko nori”,- sakė R.Prascienius.
Tarp ginklų pirkėjų – ir grybautojai. Daugelis jų įsigyja dujų balionėlius, kad prireikus atbaidytų žvėris. Ne paslaptis – prisibijo ir miške sutiktų žmonių: ne visi grybus renka. “Viena moteriškė revolverį pirko vien tam, kad pasiklydusi miške galėtų prisikviesti draugus. Šneki pirkėja pasitaikė. Man sunku spręsti, ar teisybė, tačiau ji kalbėjo, kad kartą šratiniu revolveriu jai teko šauti į miške sutiktą vilką. Galbūt. Iš 10 metrų atstumo iššautas šratas į pušinę lentą įsminga apie centimetrą”,- teigė ginklų parduotuvės vedėjas.
Saugus ir be ginklo
Nors be leidimo savigynos priemonės parduodamos tik nuo 18-os metų, pasak R.Prascieniaus, dujų balionėlių iš pardavėjo kaulija ir jaunesni. “Jaunimas imasi visokių gudrybių, netgi įstatymus mums aiškina – neva dujų balionėlių pirkėjais gali būti asmenys, sulaukę šešiolikos. Tačiau tai naudos neduoda”,- šypsojosi parduotuvės vedėjas.
Jis pats teigė nei ginklo, nei dujų balionėlio su savimi nesinešioja – neginkluoti ir R.Prascieniaus šeimos nariai. “O kam? Prisižiūriu į ginklus parduotuvėje. Nemanau, kad mūsų mieste taip nesaugu, kad reikėtų griebtis tokių priemonių”,- įsitikinęs ginklų parduotuvės vedėjas.
Korespondentę vežęs taksistas tvirtino atsisakęs sumanymo automobilyje vežiotis ginklą. “Buvau nusipirkęs dujinį pistoletą. Vežiojausi, tačiau neilgai. Gali tik bėdą prisišaukti. Tiesa, vieną kartą ginklą pavartojau – keleiviai, grupė jaunuolių, atsisakė išlipti iš automobilio. Tada išlipau ir iššoviau į orą. Po šūvio beregint išsilakstė. Tačiau yra tokių, kuriuos demonstruojamas ginklas tik dar labiau įsiutintų. Panevėžys – mažas miestas, tarp keleivių pasitaiko ir “garsių” žmonių. Prieš juos pasiskeryčiojęs su pistoletu galiu būti ne taip suprastas”,- pasakojo vairuotojas.
Apginkluodami vaikus ugdome juos militaristais
Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Prevencijos poskyrio viršininkas Eugenijus Venskevičius nemato nieko blogo, jei gatvėje užpultas žmogus nuo plėšikų ginasi turimomis apsaugos priemonėmis. “Ar visuomet įmanoma apsiginti, lemia daugelis dalykų – situacija, aukos greita orientacija. Jau vien dujų balionėlio turėjimas duoda viltį sumažinti skaudžias užpuolimo pasekmes. Dujiniai ginklai – ne koviniai, jais besinaudojantys žmonės jaučiasi drąsiau dar ir dėl to, kad į plėšiką nukreiptas balionėlis ar dujinis pistoletas vagišiui itin didelės žalos nepadarys, o tikslas – jį atbaidyti – bus pasiektas”,- tvirtino E.Venskevičius.
Pareigūno nuomone, visai kas kita apginkluoti paauglius. “Vaiko saugumui užtikrinti yra ir kitų būdų. Per pamokas už jį atsako pedagogai. Einant namo, tėvai turėtų parinkti patį saugiausią vaiko kelionės į namus maršrutą, išaiškinti, kad grįžtant į namus nederėtų pasukti į šalį, pakeliui bendrauti su menkai pažįstamais žmonėmis”,- sakė E.Venskevičius.
Jo įsitikinimu, jei jau šeštokui diegiama, kad vienintelė apsisaugojimo priemonė – ginklas, tokio vaiko asmenybė bus formuojama militarizmo dvasia. “Vaikas, vėliau jaunuolis, manys, kad nuo visų pavojų tegali apsaugoti tik ginklas. Be to, paauglių charakteris nenuspėjamas – kur garantija, kad savigynai tėvų duoto dujų balionėlio jis nepavartos prieš bendraamžius ar suaugusiuosius?”- kalbėjo Prevencijos poskyrio viršininkas. E.Venskevičiaus teigimu, apsaugoti vaikus nuo smurto gali policija – į šią instituciją kreiptis prireikus ne tik rekomenduojama, bet ir būtina. “Vienas iš pagrindinių policijos tikslų – informuoti visuomenę apie kriminogeninę būklę ir paaiškinti apie visus teisėtus apsisaugojimo būdus”,- teigė “Sekundės” pašnekovas.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
