FINANSAI
Finansų ministerijos duomenimis, pernai šalies fiskalinis deficitas be savivaldybių duomenų padidėjo nuo 2 proc. iki 2,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir siekė 1,5 mlrd. litų. “Galima prognozuoti, kad bendras visos valstybės deficitas bus panašus”, – teigė Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Analitikai pripažįsta, kad pirminiai duomenys šiek tiek prasklaidė ankstesnes niūrias prognozes, pagal kurias fiskalinis deficitas pernai turėjo būti keliais procentiniais punktais didesnis. Pasak banko “Nord/LB Lietuva” prezidento patarėjas Vadimo Titarenkos, “tai neblogas rezultatas, atspindintis greičiau nei planuota augančias šalies pajamas. Sumažėjęs deficitas leidžia manyti, kad galime išvengti problemų dėl euro įvedimo”. Ekspertai viliasi, jog nepaisant politikų įsipareigojimų, jau suplanuotos šių metų valstybės išlaidos neturėtų pernelyg keistis. Tokiu atveju labiausiai biudžeto deficito pokytį lems pajamų surinkimas. LŽ
Paraiškų ES struktūrinių fondų paramai gauti priėmimas gali būti pratęstas, žada Algirdas Butkevičius, finansų ministras. Vakar po atostogų grįžęs A. Butkevičius Vyriausybėje kalbėjosi su ūkio ministru Viktoru Uspaskichu bei Premjeru Algirdu Brazausku. “Sutarėm, kad iki vasario 17 dienos priimsim sprendimą, kaip toliau elgtis”, – teigia finansų ministras. Tačiau jis sako negalįs užtikrinti, kad paraiškų priėmimas bus pratęstas. Tuo tarpu V. Uspaskichas pabrėžia, jog kol kas lieka galioti jo pasirašytas įsakymas, kuriuo paraiškų priėmimas stabdomas vasario 17-ąją: “Kol kas niekas nepakeista, bet dar kalbėsime. Jei vasario 17 d. matysime, kad yra pinigų, paraiškų priėmimą neišvengiamai reikės pratęsti. O jeigu jų nebus – ne”. Anot jo, papildomų lėšų gali atsirasti, jei būtų priimtas sprendimas ES struktūrinių fondų finansavimą pagal tam tikras veiklų grupes padidinti kitų, ne tokių populiarių tarp verslininkų veiklų, sąskaita. VŽ, R
Specialistų skaičiavimais, Lietuva vien pirmąjį 2004 m. pusmetį prarado 1,107 mlrd. litų potencialių užsienio investicijų dėl to, kad valdžia, užuot investuotojus viliojusi, yra pasirinkusi pasyvaus laukimo taktiką. Ūkio ministerijos inicijuoto tyrimo “Investavimo skatinimas gerinant investicinę aplinką Lietuvoje” aptarime dalyvavę specialistai siūlo Vyriausybei įteisinti subsidijas už steigiamas darbo vietas, numatyti biudžete lėšų darbuotojams perkvalifikuoti, sudaryti lengvatines sąlygas įsigyti žemės. Pareigūnai žada, kad tyrime ir diskusijoje išsakytos mintys jau rudenį bus perkeltos į investicijų skatinimo programą, o 2006 m. biudžete numatyta lėšų šiai programai įgyvendinti. VŽ
MONĖS
Lietuvos įmonės pernai suskubo investuoti užsienyje. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvos įmonės užsienyje buvo investavusios 650 mln. litų – 2 kartus daugiau nei 2004-ųjų pabaigoje (330,5 mln. litų). Manoma, kad investuoti skatino verslo plėtra, tačiau nerimą kelia tai, jog į kitas valstybes gali būti perkeliama ir gamyba. “Jei investuojama svetur, kai iš Lietuvos perkeliama gamyba, verslas, būtina susirūpinti ir analizuoti priežastis, kodėl taip vyksta, ir imtis atitinkamų priemonių”, – perspėja Sigitas Brazinskas, Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) Eksporto departamento direktorius. VŽ
Statistikų duomenys rodo, kad daugiausia Lietuvos verslo investicijų pernai nukreipta į Rytus – Rusiją ir Ukrainą. Iš viso į kitas šalis Lietuvos įmonės, išankstiniais duomenimis, iki 2005 m. pradžios buvo investavusios 383,7 mln. litų, o 2004 m. pradžioje investuota 173,7 mln. litų. Praėjusiais metais Lietuvos verslas sparčiai padidino investicijas ir ES šalyse: investicijos, palyginus 2004 m. pradžią su 2005 m. pradžia, padidėjo 70 proc. – nuo 156,8 iki 266,3 mln. litų. VŽ
PREKYBA
Kovo pradžioje iš varžytynių rengiamasi parduoti “Mindaugo karūnos” sporto ir pramogų kompleksą Anykščiuose. Šis kompleksas priklauso bankrutuojančiai statybų bendrovei “Ekinsta” ir Anykščių rajono savivaldybei. Pirmosiose varžytynėse šis turtas bus parduodamas už 80 proc. jo vertės – beveik už 2,5 mln. litų. LR
RŪPYBA
Šimto metų amžiaus sulaukusi klaipėdietė Bronislava Vasiliauskienė tikino, jog ilgametystės receptas gana paprastas – ji niekada ant nieko nėra supykusi. B. Vasiliauskienė vakar ją pasveikinti atvykusius miesto merą Rimantą Taraškevičių, “Sodros” Klaipėdos skyriaus direktorių Vidmantą Rudzevičių ir kitus valdininkus stebino guviu protu ir puikia atmintimi. Ji nevartoja vaistų ir nežino, kas yra rimta liga. Senolė teigia paragaujanti ir brendžio, o per šventes – šampano. B. Vasiliauskienę pasveikinti susirinks 8 vaikaičiai, 6 provaikaičiai ir 4 proprovaikaičiai. K, VE
Daugiau nei penktadaliui tėvų trūksta pinigų leisti savo vaikus į darželius. Vakar Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatytas Klaipėdos universiteto mokslininkių atliktas tyrimas “Ikimokyklinio ugdymo pasirinkimo galimybės Lietuvoje” parodė, jog dėl skurdo ikimokyklinių įstaigų atsisako net 22 proc. šalies šeimų. Docentės Ilonos Jonutytės vadovaujama Klaipėdos mokslininkių grupė atskleidė ir kitus skaudžius šeimų rūpesčius, nustatė, kad šalyje perpildytais darželiais “pirmauja” Klaipėda ir Marijampolė. Pasak Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiosios inspektorės Stefanijos Vancevičienės, šį mėnesį 54 uostamiesčio įstaigas lankė 6714 vaikų. Tai 572 mažyliais daugiau, nei leidžia projektinis pajėgumas. K
Kitąmet savo darbo rinką lietuviams gali atverti Skandinavijos bei Pietų Europos šalys. Dėl to dar labiau paaštrėtų kvalifikuotų darbuotojų trūkumas Lietuvoje. Dabar Lietuvos gyventojai be didesnių kliūčių gali įsidarbinti tik trijose ES valstybėse – Švedijoje, Airijoje bei Didžiojoje Britanijoje. Tačiau šalies pareigūnai prognozuoja, kad nuo kitų metų gegužės pirmosios savo sienas darbuotojams iš Lietuvos gali atverti ir daugiau šalių. Kai kurios kitos ES senbuvės dar taiko apribojimus, tačiau akylai stebi darbo rinkos padėtį Airijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Manoma, kad kai kurios iš jų gali priimti naujosioms ES šalims palankesnius sprendimus. LŽ
STATYBA
Vakar Lietuvos architektų sąjungos (LAS) valdyba svarstė bendrovei “VP Market” priklausančio prekybos ir pramogų centro “Akropolis” plėtros konkurso rezultatus. Architektai kategoriškai pareiškė, kad “Akropolio” biurų priestatas jiems “nepriimtinas”. LAS ketina kreiptis į Aplinkos ministeriją, kad iš priestato projekto autoriaus Gedimino Jurevičiaus būtų atimta licencija, suteikianti teisę vadovauti projektams. Architektai negaili kritikos konkursą laimėjusiam projektui. “Tai tipinė stiklinė dėžė ant prestižinės Vilniaus vietos”, – teigė konkurso vertinimo komisijos narys Vilniaus dailės akademijos docentas Marius Šaliamoras. LAS nuomone, šis statinys darkys sostinės kraštovaizdį ir atbaidys potencialius užsienio investuotojus. Po internetą jau klaidžioja humoristinis “Akropolio” didybės vaizdas: JAV turi Holivudą, o Lietuva – Akropolį. LŽ
Kaune, Fredos miestelyje, vadinamajame Londono kvartale pirmadienį duris atvėrė pavyzdinis – iki smulkiausių interjero detalių įrengtas angliško tipo sublokuotas miesto namas. Pasak Fredos miestelio projektą administruojančios bendrovės “Baltic Realty Adviser” (BRA) vadovų, tai pirmas Lietuvoje pavyzdys, kai eksponuojamas namas yra visiškai įrengtas ir paruoštas gyventi. Šis būstas bus kaip gyvenimo kokybės Fredoje ekspozicija, architektai ir dizaineriai pasiruošę teikti konsultacijas. LR
VERSLAS
Lietuvos Vyriausybė nusprendė, kad valstybės institucijos išleidžia per daug pinigų “Microsoft” programinei įrangai, todėl siūlys ją keisti nemokamomis atvirojo kodo programomis. “Atvirojo kodo programų naudojimas turėtų palengvinti finansinę naštą, kadangi jas galima persisiųsti ir nereikia pirkti”, – paaiškino Aurimas Matulis, Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) vadovas. Pareiškęs, kad apie projektą dar per anksti kalbėti, jis užsiminė, jog jį įgyvendinus būtų sutaupyti milijonai litų, kasmet iš biudžeto atseikėjami JAV kompanijai “Microsoft”, o pati “Microsoft” būtų priversta atpiginti savo produktus. A. Matulio teigimu, projektas dėl atvirojo kodo programinės įrangos diegimo valstybės institucijose buvo rengiamas ilgiau nei metus. Dviejose biudžetinėse įstaigose – Aplinkos ministerijoje ir Vilniaus apskrities viršininko administracijoje – įgyvendinami bandomieji projektai. VŽ
Tuo tarpu specialistai teigia, jog pasaulinės patirties, kad toks modelis būtų pasiteisinęs, nėra. Jie taip pat spėja, kad už projekto slepiasi įtakingos bendrovės “Hewlett-Packard”, IBM, “Oracle”. VŽ
ŽEMĖ
Prie Būtingės naftos terminalo plūduro vėl įvyko avarija. Vakar po pietų prieš švartuojant tanklaivį “Bravery”, jo locmanas pamatė, kad jūros paviršiuje nuo plūduro driekiasi naftos plėvelė. Lietuvos saugios laivybos administracijos Jūrų gelbėjimo koordinacinio centro viršininkas Algimantas Jonas Valiukėnas patvirtino, kad gavo pranešimą apie naftos išsiliejimą. Nuo plūduro Palangos link buvo nutįsusi maždaug 3 kilometrų ilgio ir 30 metrų pločio plona naftos plėvelė. Apie 17.30 val. naftos tekėjimas iš Būtingės terminalo įrenginių jūroje buvo sustabdytas. Iš Klaipėdos uosto į Būtingę išplaukė gelbėjimo ir naftos surinkimo laivas “Šakiai”. Jei per naktį dėmė neišsisklaidys, išpilti naftos produktai bus pradėti rinkti šiandien. Dėl kokios priežasties išsiliejo nafta net nepradėjus krauti tanklaivio, šio terminalo atstovai vakar dar negalėjo pakomentuoti. K, VE, R
Palangoje pradėti paplūdimių gelbėjimo darbai. “Klaipėdos hidrotechnika” jūroje ėmė pilti dar praėjusiais metais pastatyti žadėtą akmenų buną, kurios statybai iš šalies biudžeto yra skirta 1,5 mln. litų. Mokslininkų apskaičiavimais, kelių šimtų metrų ilgio riedulių užtvara prie jūros tilto turėtų apsaugoti kopas nuo išplovimo. LR
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
