Pagal miesto Tarybos patvirtintą strateginio vystymo
planą Panevėžys turėtų tapti vieta, kurioje būtų gera gyventi visiems, tačiau
pasiklausius tyrimus atlikusių specialistų ima piestu stotis plaukai ir susidaro
įspūdis, kad čia pavojinga gyventi. Miesto požeminio vandens, aplinkos
radiologinį bei geriamo vandens šulinių dumblo ir vandens kokybės tyrimus atlikę
specialistai konstatavo, kad šulinių vanduo – tarsi srutos, Staistakalnio parke
dirvožemis užterštas kaulų vėžį sukeliančiu radioaktyviuoju radžiu, o šalia
miesto esantys filtracijos laukai yra tikrų tikriausia uždelsto veikimo bomba.
Nerimą kelia ir tai, kad kol kas Ekologijos skyrius nieko nepasiūlo padėčiai
gerinti, Savivaldybės valdininkai net nežino, kiek mieste yra šachtinių šulinių
ir kiek gyventojų vartoja specialistų srutomis vadinamą vandenį.
Geras vanduo tik iš čiaupo
Miesto Tarybos Ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje politikams pateikta informacija apie mieste atliktų požeminio vandens, šachtinių šulinių ir aplinkos radiologinį tyrimų rezultatus daugelį šokiravo. Posėdyje dalyvavusi Ekologijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Augustinaitė nieko konkretaus apie priemones padėčiai gerinti negalėjo pasakyti. Politikams beliko įpareigoti Savivaldybės administraciją parengti veiksmų planą ekologinei padėčiai mieste gerinti ir rekomenduoti vartoti UAB “Aukštaitijos vandenys” tiekiamą vandenį. Specialistų teigimu, po miestu esanti vandenvietė neužteršta, taigi iš čiaupo bėgantis vanduo yra geros kokybės.
Pateiktas projektas
Pagal UAB “Aukštaitijos vandenys” pateiktą vandentiekio ir nuotėkų tinklų plėtros planą šiais metais daugiausia lėšų numatyta investuoti Panevėžio rajone, todėl Ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariams kilo klausimas, kiek mieste yra gatvių, kurių gyventojai negali gauti centralizuotai tiekiamo vandens, išleisti nuotėkų į miesto kanalizacijos tinklus. UAB “Aukštaitijos vandenys” technikos direktorius Saulius Venckus išvardijo miesto gatves, kuriose nėra nutiesto vandentiekio, ir teigė, kad yra parengtas ir prie Aplinkos ministerijos įsteigtai Projektų valdymo agentūrai pateiktas projektas, pagal kurį numatoma gauti Europos Sąjungos sanglaudos fondų paramą, kad visi miestiečiai turėtų galimybę gauti kokybišką vandenį. Pasak S.Venckaus, miesto vandentiekio tinklų plėtrai reikia apie 15 mln. Lt.
Ne vanduo, o srutos
Miesto požeminio vandens tyrimą atlikusios UAB “Vilniaus hidrogeologija” vyriausiosios hidrogeologės Laimos Mikšienės teigimu, Panevėžyje gruntinio vandens lygis yra iki 3 metrų: jis užterštas nitratais ir kitais organiniais junginiais. Specialistė pažymėjo, kad tokio vandens gerti negalima, nes vien nitratų koncentracija du kartus viršija leistiną normą. L.Mikšienė tvirtino, kad miesto šachtinių šulinių vandenį galima prilyginti srutoms ir, pasak jos, situacija pablogėjo pastaraisiais metais. Vanduo centralizuotai tiekiamas ir iš po miestu esančios vandenvietės, kuri kol kas neužteršta, sakė hidrogeologė. L.Mikšienė teigė, kad gyventojams reikia uždrausti gerti šachtinių šulinių vandenį, tačiau kaip tai padaryti, atsakyti negalėjo. Anot jos, toks vanduo net virintas yra vartoti netinkamas. Hidrologė sakė, kad gyventojai teigia neva šulinių vandens patys nevartojantys, o jį naudojantys tik daržams laistyti.
Apskaitos neturi
Komiteto pirmininko pavaduotojui Vidui Balakauskui pasidomėjus, kiek mieste yra šachtinių šulinių ir kiek gyventojų vartoja tik jų vandenį, R.Augustinaitė sakė, kad Ekologijos skyrius tokios apskaitos neturi. Politikas stebėjosi, kad požeminis vanduo tiriamas septinti metai, žinoma, kad situacija mieste bloga, tačiau nesiimta jokių priemonių padėčiai gerinti ir nenumatyta konkrečių veiksmų perspektyva. V.Balakauskas sakė, kad reikia įpareigoti Savivaldybės administraciją informuoti gyventojus apie šulinių būklę, numatyti priemones padėčiai gerinti. Pasak jo, labiausiai užterštus šulinius galbūt net reikėtų užversti.
Sovietmetis neleidžia pamiršti
Aplinkos radiologinį tyrimą atlikusio Radiacinės saugos centro Panevėžio skyriaus vedėja Regina Abromaitytė sakė, kad anksčiau Skaistakalnio parke buvusiose aviacijos technikos remonto dirbtuvėse buvo naudojamos prietaisų skalės su radioaktyviuoju radžiu. Nors šis cheminis elementas jau seniai nebenaudojamas, be to, sovietmečiu užteršto grunto buvo nemažai išvežta, per penkiolika metų jo aktyvumas nesumažėjo. R.Abromaitytė sakė, kad radioaktyviuoju radžiu, kuris sukelia kaulų vėžį, užteršta 80 kvadratinių metrų ploto prieš stalių dirbtuves esanti teritorija ir šio elemento skleidžiama apšvita penkis kartus viršija leistinas normas. Specialistės teigimu, radžiu užterštas žemės paviršius, o teritorija priklauso Savivaldybei.
Į Ignaliną – per brangu
R.Abromaitytė sakė, kad taršos židinį galima pašalinti – užterštą gruntą išvežti į Ignalinos atominės elektrinės radioaktyviųjų atliekų saugyklą, tačiau kubinio metro atliekų saugojimas kainuotų 10 tūkst. Lt. Be to, atliekos turi būti nerūdijančio plieno konteineryje. Negana to, elektrinė per metus gali priimti tik 1-2 kub. m atliekų, o iš Panevėžio reikėtų išvežti 23 kub. m grunto. R.Abromaitytės teigimu, įmanomi ir kiti sprendimo būdai: galima teritoriją aptverti, nurodant apie keliamą pavojų, arba ją užpilti gruntu, bet tada taršos židinys liktų ten, kur yra. Be to, netoliese teka Žagienės upelis. Specialistės teigimu, laidoti radžiu užteršto grunto Savivaldybei niekas neleis.
V.Balakauskas pritarė, kad reikia kuo greičiau spręsti radioaktyviųjų medžiagų problemą, nes buvusių aviacijos dirbtuvių teritorijoje veikia kelios įmonės, jose dirba žmonės. Be to, netoli yra Nevėžis, jo užtvanka.
Ekologinė bomba
Miesto gyventojų šachtinių šulinių dumblo ir vandens kokybės tyrimą atlikusio Geografijos ir geologijos instituto vadovas Alfredas Radzevičius sakė, kad buvo pasirinkta dvidešimt šulinių, esančių apie galvanikos cechus turėjusių “Metalisto”, Tiksliosios mechanikos, “Auridos” gamyklų, Aklųjų kombinato, daugiausia dėmesio buvo skiriama sunkiesiems metalams. A.Radzevičiaus teigimu, nustatyta, kad daugumoje šulinių bario, chromo, vario, švino ir kitų metalų koncentracijos gerokai viršija leistinas normas. Pranešėjas sakė, kad šulinių užterštumui labai daug reikšmės turi ir kiemuose stovintys, plaunami bei remontuojami automobiliai. A.Radzevičius pabrėžė, kad nemažai sunkiųjų metalų yra ir per miestą tekančio Nevėžio dumble, o šalia miesto esantys nuotėkų filtracijos laukai yra tikrų tikriausia uždelsto veikimo bomba. Specialisto teigimu, filtracijos laukuose galima rasti bene visų į Mendelejevo lentelę įrašytų elementų.
Gintautas Subačius
tel. (8-655) 04726, gintas@sekunde.com
