EKONOMIKA
Lietuvos bendrasis vidaus produktas praėjusiais metais išaugo 6,6 proc. – tai rodo preliminarūs Statistikos departamento (SD) duomenys. Algirdas Šemeta, SD direktorius, spaudos konferencijoje pristatydamas praėjusių metų šalies ekonomikos rezultatus akcentavo, kad kaip ir 2003 m., šalies BVP augimui daugiausia įtakos turėjo vidaus paklausos didėjimas, o pagal augimo tempus tarp ekonominės veiklos rūšių ryškaus lyderio praėjusiais metais nebuvo. VŽ
Pasak A. Šemetos, nors praėjusiais metais šalies ekonomikos tempai ir sulėtėjo, tačiau žvelgiant į ateities perspektyvą džiugina tai, jog išaugo darbo našumas, daugiau pritraukta tiesioginių investicijų (TUI), įmonės gerokai daugiau investavo į įrengimus. Tuo tarpu ekspertai pažymi, kad nors TUI išaugo, tačiau vienam asmeniui Lietuvoje jų vis dėlto tenka mažiausiai tarp naujųjų ES narių. A. Šemeta taip pat atkreipė dėmesį, kad nors šalies ekonomika vystosi gana sparčiai, Lietuvai, ketinančiai prisijungti prie bendrosios ES valiutos zonos, jau dabar kelia grėsmę infliacija, kuriai daryti įtaką nėra daug svertų. VŽ
ENERGETIKA
Bendrovė “Lietuvos dujos”, parduodanti dujas daugumai šalies vartotojų, taip pat ir gyventojams, jau baigė perkainuoti savo turtą. Didžiausios šalies dujų tiekėjos turtas netrukus turėtų būti įvertintas 3,5 karto brangiau (2,2 mlrd.litų), nei buvo vertinamas iki šiol. Padidėjęs turtas gali padidinti ir šios įmonės pelno normą, jeigu būtų priimtas sprendimas, kad norma būtų nustatoma atsižvelgiant į turto vertę. Tuomet “Lietuvos dujoms” būtų sudarytos sąlygos uždirbti daugiau pelno – dėl to brangtų dujos vartotojams. Kaip turėtų būti skaičiuojamas dujų bendrovės pelnas, teks nuspręsti Vyriausybei. Jai teks pasirinkti: arba sudaryti sąlygas didinti dujų kainą, arba prarasti 34 milijonus litų. LŽ
Vyriausybė nesiryžta apkarpyti su “Gazprom” susijusios tarpininkės “Dujotekanos” pelnų. “Respublika” domisi, kodėl glaudžiai su Rusija susijusios bendrovės bijo net aukščiausi šalies politikai: “Dujotekana” – maža, bet galinga”. R
Šiluma Lazdijuose “ypatinga” – už ją žmonėms teks mokėti tris kartus brangiau negu kituose Lietuvos miestuose. Gyventojai nesuvokia, kodėl taip yra, to nenori paaiškinti ir “Lazdijų šilumos” vadovas Gintautas Tulaba. Dienos tema: “Lazdijuose šiluma – aukso vertės”. R
ĮMONĖS
Klaipėdoje penktadienį penktą kartą specialiais “Anatolijaus” prizais buvo apdovanota 10 labiausiai nusipelniusių jūros ir transporto srityje dirbančių bendrovių, asmenybių ir žiniasklaidos atstovų. Pagrindinį “Anatolijus – 2004” prizą nominacijoje “Metų asmenybė jūros ir transporto industrijoje” už strateginį sprendimą modernizuoti vidaus vandens kelių infrastruktūrą ir indėlį 2004 metais priimant strateginius sprendimus, lemsiančius transporto sistemos raidą, stiprinant Lietuvos, kaip tranzitinės jūrinės valstybės, įvaizdį, pelnė susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis. VŽ, K, LA, R
PASLAUGOS
Savaitgalį iškritęs sniegas privertė piktintis uostamiesčio vairuotojus – klaipėdiečiai priekaištavo, kad bendrovė “Specialus autotransportas” neskuba valyti apsnigtų gatvių. Dėl to mieste ir užmiestyje padaugėjo avarijų, o viena jų net pareikalavo gyvybės. Klaipėdos policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūnų duomenimis, dėl sudėtingų eismo sąlygų įvyko ir daugiau avarijų, tačiau jos padarė mažiau žalos. VE, K
PREKYBA
Tarp prekybos tinklo UAB “Norfos mažmena” ir su juo besiderančių mėsos perdirbėjų plieskiasi konfliktas: verslininkai nesutinka su jiems keliamais reikalavimais, o tinklas tvirtina, kad jų sąlygos tiekėjams, palyginti su konkurentų, yra lengvesnės. Perdirbėjai piktinasi, kad dabar vykstančiose derybose dėl naujų sutarčių su “Norfos mažmena” kai kurie jiems keliami reikalavimai yra sunkinantys verslą. Tuo tarpu Dainiaus Dundulio, “Norfos mažmenos” valdybos pirmininko teigimu, “kas nesugeba susitarti palankiausiomis sąlygomis, tas dirba blogai. Mes tikrai susitarsime, nes nusiteikę nekonfliktuoti”. Teisininkai aiškina, kad tokio pobūdžio konfliktuose palankesnėje padėtyje yra prekybos centrai. Pasak Irmanto Norkaus, advokatų kontoros “Norcous ir partneriai” vadovo, tiekėjams tokiu atveju lieka pasikliauti tik savo stipriais argumentais ir derybų menu. VŽ
Kompiuterių pardavėjai dar praėjusių metų vasarą ėmė vilioti pirkėjus galimybe pasinaudoti pajamų mokesčio lengvata. Tačiau dabar aiškėja, kad toli gražu ne visi kompiuterių pirkėjai galės atgauti dalį sumokėtų mokesčių. “Kompiuterių pirkėjams valdžia parodė špygą”. LR
RYŠIAI
Su prijungtu prie interneto nešiojamuoju kompiuteriu perėjus viena pagrindinių sostinės gatvių gali be didelio vargo įsilaužti į daugiau nei dešimties joje įsikūrusių įmonių duomenų bazes. Tai patvirtina, kad dar daug Lietuvos įmonių visiškai nesaugo kompiuteriuose esančių duomenų. Neseniai atliktas saugos tarnybos “Ekskomisarų biuras” tyrimas rodo, kad tik kas ketvirta Lietuvos bendrovė slaptažodžiais apsaugo kompiuteriuose esančią informaciją, tiek pat įmonių naudoja antivirusines programas. Tačiau daugiau nei pusė visų Lietuvos bendrovių mano, kad jų duomenų bazės deramai apsaugotos. LŽ
RŪPYBA
Uostamiestyje į daugiabučių laiptines ir rūsius žiemą sulendantys benamiai susikuria laužus, sukelia gaisrus. Nepageidaujamos benamių invazijos sulaukia gana didelė dalis uostamiesčio gyventojų. Nors Klaipėdoje veikia moderniai suremontuoti nakvynės namai, jie stovi pustuščiai, o valkatos ir toliau lenda į daugiabučius, nes tam, kad jie gautų vietą nakvynės namuose, jiems tektų išsiblaivyti. VE
STATYBA
Ūkio ministras Viktoras Uspaskichas pažadėjo Kauno merui Arvydui Garbaravičiui į nacionalinės svarbos objektų sąrašą įrašyti Nemuno saloje planuojamą statyti Kauno areną. Praėjusią savaitę posėdžiavusi laikinosios sostinės taryba nusprendė šio projekto įgyvendinimui imti 20 mln. litų ilgalaikę paskolą. Naujos 12 tūkst. vietų arenos statybos miesto centre sąmata – 153 mln. litų. Kauno savivaldybė iš savo lėšų planuoja Nemuno saloje pastatyti areną ir sutvarkyti komunikacijas, o jos vidaus įrengimą ir apdailą turėtų finansuoti privatūs investuotojai. Naujosios arenos statybos idėją remia ir legendinis krepšininkas, “Žalgirio” krepšinio centro” valdybos pirmininkas Arvydas Sabonis. Jis sakė besidžiaugiantis, kad “pagaliau veiksmas vyksta, o jo rezultatų visi išsižioję laukia”. LŽ
Ekspertai spėja, kad biurų pasiūla per šiuos ir kitus metus išaugs 50 proc., bet jų paklausa taip greit nedidės, todėl nuoma pigs. Pasak Mindaugo Valucko, UAB “Hanner” direktoriaus pavaduotojo, paklausesni bus ekonominės klasės biurai, pigesnės patalpos miesto pakraščiuose ir biurai su sandėliavimo patalpomis. Vyto Zabiliaus, nekilnojamojo turto agentūros (NTA) “Ober-Haus” generalinio direktoriaus, teigimu, modernių biurų rinkos išsivystymo požiūriu Baltijos šalių valstybėse pirmauja Vilnius ir Talinas, juose iki 2004 m. pabaigos pastatyta 114.000 ir 112.000 kvadratinių metrų A klasės biuro patalpų. Rygoje tokių patalpų yra tik 34.000 kvadratinių metrų. VŽ
Tuo tarpu statybininkai sutaria, kad gyvenamoji statyba išlieka viena iš pelningiausių – naujų butų rinka dar nebus pilna kelerius metus, todėl gana aukštos nekilnojamojo turto kainos turėtų laikytis. Šiemet nemažai naujų daugiabučių iškils ne tik didžiausiuose miestuose, bet ir Panevėžyje, Šiauliuose. Prognozuojama, kad šiais metais vien Vilniuje bus pastatyta apie 3.600 naujų butų. Pernai naujos statybos butai sudarė 7,3 proc. visų butų, o 2006-aisiais nauji daugiabučiai turėtų sudaryti apie 10,6 proc. visų gyvenamųjų pastatų. VŽ
VERSLAS
Šalies transporto verslo atstovai buvo susirūpinę dėl to, kad valdžia neskuba nustatyti transporto priemonių ar valdytojų naudotojo mokesčio tarifų ir aiškios mokėjimų tvarkos. Dabar atsirado viltis, kad Vyriausybė patvirtins jau parengtą projektą, kuris atitinka vežėjų lūkesčius. Algimantas Kondrusevičius, “Linavos” prezidentas, vakar teigė, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) parengti ir Susisiekimo ministerijai pateikti mokesčių projektai tenkina vežėjus, jie ir patys padėjo rengti projektą. Asociacijos vadovo teigimu, pagal dabar parengtą projektą mokestinė našta vežėjams greičiausiai nepadidės. Pasak A. Kondrusevičiaus, svarbu ir tai, kad bus išimtis dėl negabaritinių krovinių gabenimo, nes dažnai tekdavo mokėti dideles baudas, leidimai buvo brangūs. Vežėjai tikisi, kad projekte įvardijamus tarifus patvirtins ir Vyriausybė. VŽ
Kaip pranešta, nuo liepos 1 d. įmonės nebemokės atskaitymų nuo pajamų į Kelių priežiūros ir plėtros programą. Apskaičiuota, kad panaikinus prievolę mokėti nustatyto dydžio (iki 0,5 proc.) atskaitymus nuo pajamų bus prarasta apie 230 mln. litų pajamų. Siekiant kompensuoti nuostolius, į Kelių priežiūros ir plėtros programos sąskaitą nuo 2005 m. gegužės 1 d. bus pervedama 50 proc. akcizo pajamų, gautų už parduotą benziną bei dyzeliną (dabar pervedama 40 proc.), o nuo 2006 m. pradžios – 60 proc. VŽ
ŽEMĖ
Klaipėdoje toliau siekiama sutvarkyti naminių gyvūnų “ūkį”. Pasak Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vyr. specialistės Reginos Šolienės, nuo 2002 metų lapkričio iki praėjusių metų pabaigos iš gyventojų surinkta 205 tūkst. 540 litų mokesčio už gyvūnus, o panaudota dvigubai daugiau. Mieste įrengtos dvi aptvertos šunų vedžiojimo aikštelės su buomais, laipteliais, šunų ekskrementų surinkimo dėžėmis. Šiemet už gyventojų sumokėtus mokesčius planuojama įrengti dar mažiausiai dvi šunų vedžiojimo aikšteles. Daugiau lėšų bus skiriama nemokamai gyvūnų identifikacijai, nes nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio įsigaliojus naujai Gyvūnų auginimo ir laikymo Klaipėdos mieste tvarkos redakcijai, identifikacija tapo privaloma. Tuo tarpu vengiančių mokėti už gyvūnus gyventojų įsiskolinimas siekia 306 tūkst. 550 litų – iš viso turėjo būti surinkta šiek tiek daugiau nei pusė milijono. VE
Klaipėdos apskrities administracijos viršininkės Virginijos Lukošienės ir Žuvininkystės tyrimų laboratorijos direktoriaus Šarūno Toliušio nuomonės dėl apleisto baseino Kopgalyje panaudojimo išsiskyrė. Š. Toliušio teigimu, dar sovietmečiu įrengtas elektros žūklės prietaisams tirti baseinas visada buvo laboratorijos nuosavybė ir niekas dėl to nediskutavo. Žuvininkystės tyrimų laboratorija baseiną siekia panaudoti moksliniams žuvų tyrimams. V. Lukošienė norėtų, kad ilgus metus griūvantis baseinas ir jo aplinka būtų panaudoti sveikatos bei pramogų centrui Kopgalyje kurti. Tačiau Š.Toliušis ir Žemės ūkio ministerijos, kuriai pavaldi laboratorija, atstovai baseino taip lengvai iš savo rankų išleisti nežada. “Kopgalio baseinas – gardus kąsnelis”. K
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LA – “Lietuvos aidas”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
