Prie vadinamosios Vilniaus mero rinkimų bylos po
pertraukos sugrįžęs Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismas pirmadienį
atsižvelgė į nukentėjusiojo Vilmanto Drėmos prašymą ir jo apklausai skirtą posėdį paskelbė neviešu.
Iš teismo salės išprašyti visi stebėtojai, o kad proceso dalyvių kalbų niekas nenugirstų per duris, buvo užrakintas net prie salės esantis teismo koridorius.
V. Drėma prašė visą bylą nagrinėti uždaruose posėdžiuose aiškindamas, kad nagrinėjami įrodymai yra susiję su asmeniniu jo gyvenimu ir sveikatos būkle. “Negalėčiau pasakoti apie savo išgyvenimus, sveikatą ir buvimą gydymo įstaigose, žinodamas, kad visa tai bus paviešinta”, – teigė V. Drėma. Anot jo, visi ligšioliniai jo pasisakymai teisme buvo “labai aštriai” vertinami žiniasklaidos, ir tai taip pat turėjo įtakos jo sveikatai.
V. Drėmai skundžiantis prasta sveikata, teismas anksčiau dukart yra atidėjęs posėdžius. Tokią V. Drėmos poziciją palaikė ir naujasis jo atstovas – žinomas advokatas Kęstutis Čilinskas,- pakeitęs anksčiau V. Drėmą konsultavusį advokatą Džigintą Žebelį. K. Čilinsko vertinimu, vieša posėdžio eiga galėtų neigiamai atsiliepti V. Drėmos sveikatai.
V. Drėmos prašymą taip pat palaikė visi kaltinamieji – Vilniaus meras Artūras Zuokas, “Rubicon group” valdybos pirmininkas Andrius Janukonis, bendrovės “Ogmios Astra” valdybos pirmininkas Darius Leščinskas bei apsaugos darbuotojas Svajūnas Navikas – ir jų advokatai.
Priešingą nuomonę pareiškė tik valstybės kaltinimą palaikantis prokuroras Simas Slapšinskas. Pasak prokuroro, ir Vilniaus mero rinkimai bei galimų jų pažeidimai, ir projektavimo darbų sutartis, kuria prisidengus V. Drėmai galėjo būti perduotas 45 tūkst. litų kyšis, nėra asmeninio gyvenimo sritys, o nukentėjusiojo sveikata taip pat nėra šios bylos įrodinėjimo dalykas.
Tačiau teisėjų kolegija vis dėlto nusprendė V. Drėmą apklausti neviešame teismo posėdyje, nes dalis pareikštų kaltinimų yra susiję su V. Drėmos privačiu gyvenimu. Nukentėjusiojo prašymą teismas patenkino tik iš dalies, todėl kaltinamųjų apklausos turėtų vykti viešai.
Per posėdžio pertrauką žurnalistų kalbinti proceso dalyviai atsisakė komentuoti, ar viešumas būtų pakenkęs V. Drėmos sveikatai.
Kaip ir ankstesnių teismo posėdžių metu, A. Zuokas bei A. Janukonis su V. Drėma elgėsi pabrėžtinai bičiuliškai – šnekučiuodavosi ir beveik nesiskirdavo per pertraukas.
A. Janukonis teismo posėdžio pradžioje nepraleido progos pabrėžti, kad byla esanti labai “keistai sukonstruota”, kadangi V. Drėma kaltinamiesiems neturi jokių pretenzijų. “Nenukentėję tampa nukentėjusiais, nenusikaltę tampa nusikaltusiais”,- aiškino A. Janukonis.
Kaip žinoma, ikiteisminio tyrimo metu V. Drėma nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju – tai padaryta tik 2004 metų lapkričio 4-ąją, pradėjus nagrinėti bylą teisme.
Pasak kaltinimo, A. Zuokas 2003 metų balandžio-birželio mėnesiais per “Rubicon group” valdybos pirmininką A. Janukonį įvairiais būdais bandė paveikti ir darė spaudimą V. Drėmai, kad šis balsuotų už A. Zuoką. Bylos duomenimis, A. Zuoko prašymu A. Janukonis 2003 metų balandį buvo nurodęs perduoti V. Drėmai 20 tūkst. litų kyšį, tačiau šis pinigų atsisakė. Mero rinkimų batalijoms užsitęsus, V. Drėmai nuspręsta pasiūlyti tariamą šimtatūkstantinį projektavimo darbų kontraktą ir 45 tūkst. litų jam buvo įteikti kaip avansas už neva užsakomą didelės vertės projektą. Kaltintojo teigimu, šiuos pinigus V. Drėmai 2003 metų birželio 10 dieną perdavė D. Leščinskas.
Po to A. Zuoko nurodymu V. Drėma buvo išvežtas į sodybą Molėtų rajone, o birželio 11-osios popietę vėl atvežtas į Vilnių prieš pat miesto tarybos posėdį. V. Drėma buvo ne tik izoliuojamas nuo kitų tarybos narių, bet ir sekamas.
Šie A. Zuoko bei A. Janukonio veiksmai kvalifikuojami kaip trukdymas pasinaudoti rinkimų teise, neteisėtas laisvės atėmimas, neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimas ir pasikėsinimas papirkti.
Visi kaltinamieji kaltę neigia.
ELTA
