Lietuvos žemdirbystės instituto (LŽI) Upytės bandymų
stotis nuo šių metų gali didžiuotis turinti savo įstaigoje “užaugintą” dar vieną
aukšto lygio specialistą, neseniai apgynusį daktaro disertaciją: sausio 20-osios
šios stoties doktorantė, jaunesnioji mokslo darbuotoja Elvyra Gruzdevienė
Lietuvos žemės ūkio universiteto Agronomijos mokslo krypties taryboje apgynė
disertaciją tema “Linų grybinių ligų sukėlėjai, jų paplitimas ir kontrolė” ir
įgijo biomedicinos mokslų daktaro laipsnį. Moteris tapo ne tik ketvirtuoju LŽI
Upytės bandymų stotyje dirbančiu mokslų daktaru, bet ir bene vienintele
Lietuvoje jauna ir kvalifikuota linų ligų žinove, nes pastaraisiais metais šie
specialistai nėra rengiami. Pasikonsultuoti pas ponią Elvyrą jau dabar atvyksta linų augintojai iš įvairių Lietuvos regionų.
Aukojo laisvalaikį
Pati mokslų daktarė, ketverius metus buvusi dieninio kurso doktorantūros studente, prisipažįsta dar vis negalinti patikėti, kad sunkus jos kelerių metų darbas yra įvertintas, kad dabar kuriam laikui galės atsipūsti nuo mokslo, nes jam tekdavo paaukoti didžiąją dalį savo laisvalaikio. “Ilgai rengiausi, bijojau ir dabar dar netikiu, jog disertacija apginta. Prisimenu, kaip bendradarbiai stebėdavosi, kai išeidami į namus mane palikdavo darbe, o atėję ryte jau rasdavo”, – prisimena moksliniam darbui laisvus vakarus ir rytus parduodavusi pašnekovė. Mamos praėjusiu laikotarpiu ypač trūko trylikametei E.Gruzdevienės dukrai Kristinai, užtat dabar mergaitė stengiasi atsigriebti už prarastą laiką ir nuolat, kaip tvirtina mama, glaustosi aplinkui, nors šiaip ji yra gana savarankiškas vaikas.
“Vyras, kol manęs nebūdavo namie, išmoko ir kambarius sutvarkyti, ir valgyti pagaminti. Jis labai kantrus žmogus”, – negaili sutuoktiniui pagyrimo upytiškė. E.Gruzdevienė sako esanti labai dėkinga visiems LŽI Upytės bandymų stoties bendradarbiams, UAB Upytės eksperimentinio ūkio kolektyvui, LŽI mokslo darbuotojams, bibliotekos kolektyvui už nuoširdžią paramą, pagalbą rengiant ir rašant darbą.
Ne visai savo rogėse
Moteris įsitikinusi: norint ko nors pasiekti, reikia daug dirbti. O pasiekęs žmogus turi galimybę būti naudingas kitiems. “Tie, kurie gali ką nors duoti, manau, yra laimingesni, nei tie, kurie ima”, – tvirtina pašnekovė. Darbštumą, užsispyrimą mokslų daktarė mano paveldėjusi iš savo mamos ir močiutės. Augusi gana vargingai ir be tėvo, ponia Elvyra sako išmokusi būti turtingos sielos ir tuo yra labai patenkinta.
Jaunystėje E.Gruzdevienė prisimena visą laiką svajojusi tapti vairuotoja – jai nuo mažens patiko technika ir visokie berniokiški žaidimai: laipiojimas po medžius, karas, ledo ritulys ir, aišku, futbolas. Tačiau Pakruojo rajono Rozalimo vidurinės mokyklos direktoriaus pastūmėta nusprendė rinktis agronomijos studijas Lietuvos žemės ūkio akademijoje. “Mokykloje gerai mokiausi, mylėjau augalus, todėl ir pasirinkau šią specialybę. Nors dabar kartais ir jaučiuosi ne visai savo rogėse sėdinti, bet džiaugiuosi, kad mano darbas yra vertinamas”, – atvirai kalba mokslininkė.
Motociklą vairavo nuo 15 metų
Pasakodama apie mokyklinius metus E.Gruzdevienė negali neprisiminti, kaip mokėsi vairuoti techniką. Anot jos, pirmiausia, būdama gal dvylikos metų, kolūkio vairuotojų priprašė leisti pavairuoti sunkvežimį GAZ-53. “Tai bent važinėdavau po laukus! Ir labai patiko. Vėliau, nuo 15 metų, išprašiau močiutės nupirkti motociklą. Prisimenu, raudonos spalvos jis buvo, “Minsk”. Kol iki 16 metų važinėjau neturėdama motociklininko pažymėjimo, net 3 kartus po 5 rublius milicijai baudas esu mokėjusi, bet tai nebuvo kliūtis. Remontuoti “Minsk” padėdavo draugas, o bendraklasės labai džiaugėsi, kad į šokius motociklu jas nuveždavau”, – pasakoja Upytės gyventoja.
Užsiminus apie širdies draugus, ponia Elvyra teigia su vaikinais didelių draugysčių neturėjusi – jie veikiau jos prisibijodavo dėl berniokiško būdo, nors kamuolį kartu mielai spardydavo.
Groti išmoko savarankiškai
Pašnekovė prisipažįsta turinti ir meninių gabumų: kuria eiles, dalyvauja saviveikloje, skambina gitara, groja akordeonu. Groti ji sako išmokusi pati, nes to labai troško: kai kaimynų mergaitė įsigijo akordeoną, išverkė, kad ir jai močiutė tokį pat nupirktų. Su užsispyrimu per savaitę juo išmoko groti iš klausos. Gitarą įsigijo gerokai vėliau – besimokydama akademijoje.
Literatūrinius gabumus mokslų daktarė tvirtina demonstravusi dar mokykloje: pati kurdavo vaidinimų scenarijus, rašinius, iki 8 klasės rašė dienoraštį. “Tol, kol klasės draugė pastvėrusi perskaitė prieš visą klasę. Nuo to laiko daugiau neberašiau”, – prisimena visada svajotoja save laikiusi ponia Elvyra. Eiles agronomijos specialistė ėmė kurti nuo 1992 metų. Jos pėdomis seka ir dukra: 2003 metais vykusiame “Lino žiedo” poezijos konkurse tapo net laureate savo amžiaus grupėje. “Man eilėraščius kurti lengviau nei rašyti mokslinį darbą”, – palygina E.Gruzdevienė.
Kadangi Upytėje nėra kultūros centro, 38 metų moteris tvirtina neatsisakanti kurti meno kartu su Upytės A.Belazaro pagrindinės mokyklos saviveiklininkais, atstovauja mokyklos tarybai. “Mano jau toks charakteris: stengiuosi siekti tiek, kiek rankos aprėpia. Matau, kad veikli, organizatorė yra ir mano dukra. Ji kartais pasvajoja būti Lietuvos prezidente, o aš į politiką eiti nenoriu – joje daug purvo”, – įsitikinusi Upytės gyventoja.
Suvedė futbolas ir laiptai
Meilės sportui LŽI Upytės bandymų stoties darbuotoja sako neišsižadėjusi iki šiol, nors pati nesportuoja. Ji nepraleidžia nė vieno futbolo čempionato, rodomo per televizorių, o mylimiausia komanda pašnekovė laiko “Manchester United”. “Patinka taip pat ir krepšinis, tik dėl jo šeimoje būna nesutarimų: aš sergu už “Žalgirį”, o vyras su dukra – už “Lietuvos rytą”, – juokiasi mokslininkė.
E.Gruzdevienė mano, kad būtent futbolas juodu su vyru ir suvedė: susipažinę poniai Elvyrai besimokant, kartu eidavo žiūrėti rungtynių, jas aptardavo. “Aš buvau energinga, o jis – lėtesnis. Turbūt todėl vienas kitą ir patraukėme. Pirmąkart Andrių, atvažiavusį su draugu pas savo bendraklasę ir mano kurso draugę, pamačiau ant laiptų – jo šypsena net dabar man prieš akis stovi. Man jis buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Kaip mėgstu juokauti, mus suvedė “meilės laiptai”, – pasakoja mokslų daktarė.
Be kita ko, E.Gruzdevienė savo darbovietėje laikoma viena iš geriausių kompiuterio specialisčių. Ji – ir Botanikos instituto mikologų draugijos narė: renka bei tyrinėja grybus. Ir vis dėlto daugiausia specialistei tenka aiškintis, kodėl bei kokiomis ligomis serga Upytės pasididžiavimas – linai, kaip tų ligų išvengti. Tam moteris įgytas žinias visais įmanomais būdais stengiasi pritaikyti.
Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com
