Kare dėl menų centro paliaubų nematyti

Kino centro „Garsas“ rekonstrukcijos į naujos kartos muziejų – menininko Stasio Eidrigevičiaus vardą gavusį menų centrą – projektą toliau bandoma blokuoti.

Pilietinė iniciatyvinė grupė „Išsaugoti „Garsą“ apskundė prokuratūrai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvadas, patvirtinusias, jog Savivaldybė teisėtai išdavė leidimą rekonstruoti seną pastatą. Tokius veiksmus žinomi Panevėžio menininkai pavadino pučiamu muilo burbulu.

Visuomenininkai siekia įrodyti, kad išduodama leidimą rekonstruoti „Garso“ pastatą Savivaldybė turėjo gauti Kultūros paveldo departamento pritarimą. Anot grupės „Išsaugoti „Garsą“ atstovų, būsimasis SEMC savo tūriu ir aukščiu nustelbs du Kranto g. esančius valstybės saugomus nekilnojamojo kultūros paveldo objektus – seniausią Panevėžio pastatą (Upytės pavieto teismo mūrinį archyvą) ir buvusio konservų fabriko pastatą.

„Garso“ gynėjai teigia turintys „pagrįstų abejonių“, ar kino centro vietoje iškilsiantis naujas pastatas derės miesto istorinėje urbanistinėje aplinkoje.

Siekdami sustabdyti SEMC projektą, grupė visuomenininkų pasiuntė raštą ne tik prokurorams ir teigiamas išvadas dėl Savivaldybės išduoto leidimo pateikusiai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, bet ir Panevėžio politikams – Tarybos nariams, Kultūros paveldo departamentui, prašydama ir jų kreiptis į prokuratūrą arba teismą dėl statybos leidimo galiojimo sustabdymo.

Ruošiasi ieškoti rangovų

„Garso“ pastato gynėjai prokurorų ėmėsi šaukti po to, kai praeitą savaitę sulaukė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos neigiamo atsako į jų prašymą pripažinti negaliojančiu Panevėžio savivaldybės išduotą leidimą rekonstruoti kino centrą į SEMC.

Inspekcija pareiškė tam nematanti pagrindo, mat tokį leidimą pasirašydama Savivaldybė jokių įstatymų nepažeidė.

Kino centro pastato rekonstrukcijos pirmajam etapui jau yra parengtas techninis projektas, kuriam pritarusi ir miesto Taryba.

Kultūros ministerija rekonstrukcijos darbams yra skyrusi 3 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų. SEMC projektas taip pat įtrauktas į Valstybės investicijų 2021–2022 metų programą, kurioje jam numatyta 5 mln. Eur.

Savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, jau turint užtikrintą finansavimą, rengiamasi skelbti viešųjų pirkimų konkursą rangos darbams atlikti.

Direktorius abejoja, ar visuomenininkų skundas gali tapti pagrindu teisėsaugos institucijoms stabdyti jau gerokai įsivažiavusį milijoninį projektą.

„Tai nėra pirmas kartas, kai suinteresuota žmonių grupelė siekia savų tikslų šokdindama visą Lietuvą. Institucijos, dirbančios savo darbą, turėtų labai pasverti kiekvieno skundo pagrįstumą. Sustabdyti projektą galima, bet vėliau paaiškėjus, kad toks žingsnis buvo nepagrįstas, turėtų būti ginamas viešasis interesas ir iš konkrečių asmenų, dirbtinai žlugdančių tokių investicijų atėjimą į miestą, išieškoma Panevėžiui padaryta žala“, – mano T. Jukna.

Mato muilo burbulą

Pritarimą Panevėžyje suplanuotam SEMC projektui yra išsakę miesto meno, verslo, bendruomenės atstovai. Jie savo nuomonę yra pareiškę kreipimesi į premjerą Saulių Skvernelį, Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį, kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską ir ministerijos kanclerį Laimoną Ubavičių.

Vienas iš SEMC šalininkų, „A galerijos“ savininkas ir išskirtinių parodų rengėjas, 2014-aisiais išrinktas Metų panevėžiečiu Albinas Vološkevičius „Garso“ gynėjų keliamą ažiotažą vadina pučiamu muilo burbulu.

„Kultūros ministerija, svarstydama projektą dėl finansavimo skyrimo „Garso“ pastato rekonstrukcijai į SEMC, matė realų vaizdą ir vadovavosi blaiviu protu, kurio nesuteršė būtent tokie pareiškimai. Ministerija išliko labai objektyvi skirdama finansavimą. Visi supranta, kad tai, kas vyksta, yra muilo burbulas. Ir jis bus pučiamas tol, kol nebeliks tam galimybės. Tiesiog tų žmonių toks darbas – pūsti burbulus, kad Panevėžys stagnuotų, iš miesto paliktų miesteliu“, – sako A. Vološkevičius.

Jis teigia visiškai nesuprantantis skundus rašančių visuomenininkų motyvų išsaugoti sovietmečio epochos vidury, 1968-aisiais iškilusį „Garso“ pastatą – standartinį, niekuo neišsiskiriantį, tipinį kino teatro projektą, kokių sovietmečiu pristatyta ne tik Lietuvoje.

„Kai yra perspektyva, kad Panevėžys turės tokį kultūrinį objektą, kuris pritrauks ne tik Lietuvos, bet ir užsienio kultūros ir meno mylėtojus, sunkiai suprantami tokie motyvai“, – pabrėžė A. Vološkevičius.

Senos kelnės

„Garsui“ rodyti sentimentus yra tas pats, kaip įsimylėti vienus apatinius ir nešioti, kol šis tas išlįs. O miestui reikia atsinaujinti“, – sako pasaulyje garsus stiklo menininkas, panevėžietis Remigijus Kriukas.

Jį stebina „Garso“ gynėjų motyvas, jog peticiją dėl kino centro pastato išsaugojimo pasirašė 3846 piliečiai, reikalaujantys jį paskelbti nekilnojamuoju kultūros paveldo objektu. R. Kriukas teigia esantis nuolatinis „Garso“ lankytojas ir akivaizdžiai mato, kad kino centras jau savo atgyvenęs.

„Kur yra tie šūkautojai? Ar jie patys lankosi „Garse“? Aš ten dažnai nueinu ir man labai gaila, kad seansuose sėdi keli žmonės. „Soliaryje“ su D. Banioniu tikėjausi antplūdžio, o net ir tokiame filme buvo labai nedaug žiūrovų. Šita vieta nebeturi kino auros“, – mano R. Kriukas.

Tačiau ar pasiteisins SEMC kaip naujos kartos muziejaus vizija, stiklo menininko nuomone, lems ne pastatas, o jame dirbsianti komanda. R. Kriuko nuomone, naujajam menų centrui duoto dailininko Stasio Eidrigevičiaus vardo bus per mažai pritraukti planuojamiems turistų srautams. Tam reikės tarptautinio garso menininkų parodų.