Vyriausybei minimalų darbo užmokestį padidinus iki 500 Lt, o nuo sausio 1 d. nemokamam maistui mokyklų valgyklose patvirtinus ne didesnį nei 25 proc. antkainį, švietimo įstaigos, pačios išlaikančios valgyklas, prabilo apie bankroto grėsmę. Mokyklų vadovai tvirtina, kad vienintelė išeitis valgyklų neperduoti į privatininkų rankas – maisto prekių antkainį nuo dabartinių 40 proc. padidinti iki 50 proc. Direktorių teigimu, dėl to vos keliais centais pabrangęs maistas mokiniams nebūtų tragedija, o valgyklos galėtų ir toliau savarankiškai išsilaikyti. Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje švietimo įstaigų vadovų iškeltą klausimą dėl antkainio padidinimo pavesta išnagrinėti Savivaldybės administracijai.
Kalti be kaltės
Kaip teigė K.Paltaroko vidurinės mokyklos direktorė Gražina Gailiūnienė, valgyklos uždirbamų lėšų pakako, kol Vyriausybės nutarimu nebuvo padidintas minimalus darbo užmokestis. “Mūsų valgyklos – specifinės maitinimo įstaigos, išsilaikančios tik iš jose besimaitinančių moksleivių. Padidinus minimalų darbo užmokestį iki 500 Lt, K.Paltaroko mokyklos valgyklos darbuotojoms išlaikyti papildomai per metus reikia 4320 Lt, tačiau didinti apyvartos mes negalime, nes pašaliniai asmenys į mokyklą neįleidžiami”, – aiškino direktorė. Anot jos, antkainį padidinus iki 50 proc. moksleiviai pabrangimo veikiausiai nė nepajustų – karšti patiekalai pabrangtų vos keliais centais. “Gal išlaviruotume – juk valgykla ant mūsų pečių ir mes patys suinteresuoti, kad vaikai maitintųsi pigiai ir kokybiškai”, – pabrėžė G.Gailiūnienė.
Direktorės teigimu, savo valgyklas turinčios švietimo įstaigos, o tokių mieste tik keturios, nori būti užtikrintos dėl antkainių diferencijavimo, kad patikrinus Savivaldybės kontrolieriams neliktų be kaltės kalti, kaip atsitiko K.Paltaroko vidurinei. “40 procentų antkainį nustatyti visiems produktams mokiniams būtų per brangu, todėl bufeto ir valgyklos prekėms taikome skirtingus antkainius – vienur mažesnius, kitur didesnius, tačiau vidurkis neviršija Savivaldybės nustatytų 40 proc., nors kontrolieriai tai įvertino kaip pažeidimą”, – pabrėžė G.Gailiūnienė.
“Žemynos” vidurinės mokyklos direktorius Romualdas Grilauskas taip pat stebėjosi, kodėl toks antkainių diferencijavimas yra blogas. “Tokių priemonių imamės, kad būtų mažesnės kainos. Juk patys su maitinimu vargstame tik todėl, kad maistas vaikams būtų pigesnis ir kokybiškesnis”, – pabrėžė direktorius. Anot jo, padidinus minimalų darbo užmokestį valgykloms išsiversti esant 40 proc. antkainiui praktiškai neįmanoma, nes iš Savivaldybės joms išlaikyti neskiriama nė cento. “Kainos tik šiek tiek pakiltų ir tai tikrai nebūtų moksleiviams tragedija”, – įsitikinęs R.Grilauskas. Direktorius akcentavo, kad toks kainų kėlimas – prievartinė būtinybė.
Gresia bankrotas
Jei Savivaldybė nuspręs palikti 40 proc. antkainį – valgykloms, išlaikomoms mokyklų, grės bankrotas, – įsitikinęs M.Karkos vidurinės mokyklos direktorius Alfredas Paberžis. Tuo labiau kad nuo sausio 1 d. Vyriausybės sprendimu nemokamam maistui nustatytas ne didesnis kaip 25 proc. antkainis. “Neapgalvotas sprendimas. Juk iš nemokamo maitinimo valgykla ir gauna didžiausią pelną – mūsų mikrorajonas labai kompaktiškas, todėl daugelis mokinių papietauti parbėga namo. Tegul duoda virėjų etatus – nekelsime problemos. Jei Savivaldybė mus išlaikytų, antkainio gali ir visai nebūti”, – pabrėžė direktorius. A.Paberžio nuomone, sumažintas antkainis nemokamam maistui tėra gražus, bet nerealus sprendimas. “Šiuo atveju mums belieka užsidaryti ir valgyklą atiduoti privatininkams – esant tokiems antkainiams neišsilaikysime. Tačiau ir privatininkams kils ta pati problema, juo labiau kad viskas brangsta. 50 proc. būtų idealus variantas, tada logiška ir nemokamam maistui skirti iki 30 proc.”, – įsitikinęs direktorius.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
