Užduotis įvertinti didžiųjų įmonių poveikį Lietuvos regionams tapo kietu riešutėliu šalies mokslininkams.
Tai paaiškėjo po to, kai Ūkio ministerijos užsakymu VšĮ Žinių visuomenės institutas ir Kauno technologijos strategijos institutas atliko mokslinį tyrimą “Stambios įmonės Lietuvoje – jų stiprybė ir grėsmė bei įtaka regionų vystymui ir užimtumo politikai”.
Praėjusią savaitę Ūkio ministerijoje buvo aptarti tyrimo rezultatai. Renginyje dalyvavo Birutė Karalevičienė, Panevėžio apskrities viršininko administracijos Regiono ekonomikos ir socialinio vystymo skyriaus vyresnioji specialistė.
“Mokslininkai atliko išsamią analizę ir pateikė įdomių stambių įmonių daromos įtakos niuansų”, – sakė B.Karalevičienė. Jos teigimu, buvo pristatyti atskirų ekonomikos sektorių ir regionų tyrimo rezultatai.
Tačiau mokslininkų atliktas darbas nedavė atsakymų į visus rūpimus klausimus, kokią įtaką stambios įmonės ateityje turės ekonomikos plėtrai. B.Karalevičienė mano, kad šalies ūkio plėtros perspektyvos turi būti aptartos per susitikimą – prie vieno stalo turėtų sėsti mokslininkai, valstybės vadovai ir pramonininkai.
Nelabai patenkintas tyrimo rezultatais liko Virginijus Pašakarnis, Ūkio ministerijos Investicijų politikos skyriaus vedėjas. Jis teigė, kad susipažinęs su mokslininkų darbu pasigedo konkrečių išvadų apie stambių įmonių poveikį paslaugų sferai.
Iš dalies nepateisinęs lūkesčių tyrimas buvo atliekamas 2004 metų spalio-gruodžio mėnesiais. Tikimasi, jog šiais metais mokslininkai sėkmingiau tęs šį darbą.
“Poreikis įvertinti stambių įmonių įtaką atsiranda kasmet. Šiemet gal bus atliktas geresnis tyrimas”, – sakė V.Pašakarnis.
Apskrities ūkis
Nepaisant tyrimo trūkumų, pateikta informacija iš dalies charakterizuoja Panevėžio regiono ūkį ir jam daroma didžiųjų įmonių įtaką.
Mokslininkų pateikti duomenys rodo, kad bendras ūkio subjektų skaičiaus paskirstymas Panevėžio apskrityje pagal įvairias veiklos šakas, sektorius išlieka stabilus ir beveik nesiskiria nuo bendros Lietuvos situacijos. Kiek kitokia yra regiono pramonės padėtis.
Tyrimo duomenys rodo, kad Panevėžio apskrities lyginamasis pranašumas pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių ir veiklos specifiką yra maisto produktų, gėrimų, tekstilės, medienos, ne metalo mineralinių produktų, metalo gaminių ir baldų sektoriuose.
Pastaraisiais metais auga regiono maisto produktų ir gėrimų gamybos sritis. Panevėžio apskritis užima trečią vietą šalyje pagal šio sektoriaus produkcijos pajamas. Tarp stambiausių šios ūkio šakos bendrovių regione yra “Danisco Sugar Panevėžys”, “Kalnapilis”, “Malsena”, “Pieno žvaigždžių” filialas “Panevėžio pienas”.
Pastaraisiais metais apskrityje itin sparčiai auga popieriaus produkcijos gamyba. Šiame sektoriuje daugiausia didėja įmonių pajamos. Tiesa, nepranešama, kokios stambios kompanijos veikia šiame rinkos segmente.
Didžiausiu įmonių efektyvumo bei užimtų gyventojų skaičiaus augimu gali pasigirti regiono biuro įrangos ir kompiuterių gamybos sektorius. Panevėžio apskrities įmonės yra didžiausios Lietuvoje radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei aparatūros gamybos srityje. Vidutinis darbuotojų skaičius šiose regiono bendrovėse yra net 1332.
Sparčiausias teigiamas tendencijas mokslininkai pastebėjo variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos sektoriuje. Lietuvoje didžiausio šio sektoriaus eksporto dalis tenka būtent Panevėžio regionui – 86,8 proc.
Didysis dešimtukas
Mokslininkai pateikė ir stambiausių Panevėžio apskrities bendrovių dešimtuką. Pateikti 2004 m. pradžios duomenys apie šių įmonių darbuotojų skaičių. Daugiausia žmonių dirbo kineskopų gamykloje “Ekranas” – 4126 darbuotojai.
Antrą vietą pagal personalo dydį užėmė “Rokiškio sūris” (2348), trečią – “Linas” (1648). Kitose didžiausiose regiono įmonėse dirba mažiau nei po 1000 žmonių.
Į dešimtuką taip pat pateko “Panevėžio pienas” (894), “Panevėžio stiklas” (nėra duomenų), Krekenavos agrofirma (610), “Lietkabelis” (571), “Ekmecha” (562), “Siūlas” (529), “Danisco Sugar Panevėžys” (347).
Romanas Zinčenka
tel. 511223, roman@sekunde.com
