Išvykęs aplankyti užsienyje gyvenančių giminių
panevėžietis Bronius Mikšys nesitikėjo, kad po kelionės jo laukia rimti
nemalonumai. “Kol nebuvau, susidarė skola už buto šildymą. Grįžęs viską
sumokėjau, nežinodamas, kad skolą išieškoti pavesta antstoliams”,- jį
šokiravusios istorijos pradžią pasakojo B.Mikšys. Net ir atsiskaičius su UAB
“Panevėžio energija” nebesamos skolos šleifas driekėsi. “Aš tris dienas ėjau iš
įstaigos į įstaigą, kad mane pagaliau paliktų ramybėje skolų išieškotojai.
Tačiau tai, kas jau jų kišenėje liko, atgauti nebegaliu”,- sielvartavo du kartus
už tą patį mokėjęs panevėžietis.
Gavo saują monetų
Grįžęs po kelionės B.Mikšys skubėjo atsiskaityti su šilumos tiekėjais: tokia jau jo prigimtis – nemėgsta būti skolingas. Todėl gavęs spalio mėnesio pensiją vyriškis žado neteko – ji net aštuoniasdešimčia litų mažesnė nei priklauso. “Nuėjau į “Sodrą” aiškintis. Pasirodo, pensija sumažėjusi teisėtai – pagal antstolių vykdomąjį dokumentą buvo išskaitoma 464,86 Lt skola AB “Panevėžio energija” į antstolės Violetos Bespalovienės sąskaitą”,- jį sugluminusią naujieną “Sodroje” sužinojo B.Mikšys.
Tada ir prasidėjo pensininko vargo keliai. Vyras nuvyksta pas nurodytą antstolę ir sužino, kad pinigai iš pensijos išskaičiuoti teisėtai – V.Bespalovienė tai atliko remdamasi “Panevėžio energijos” atsiųstais dokumentais ir vykdomaisiais raštais. B.Mikšys skuba pas šilumos tiekėjus. Ten jį nuramina – skolos už šildymą nėra ir išduoda reikalingą pažymą. Su šiuo dokumentu pensininkas vėl beldžiasi į antstolės V.Bespalovienės duris. Skolų išieškotoja sustabdo procesą. Pensininkas teigia vėl pasijutęs žmogumi – pagaliau teisybė triumfavo. Deja, šį džiaugsmą aptemdė ta pati antstolė.
“Kai pagaliau įrodžiau, kad aš tikrai neskolingas, parūpo išieškotojų pinigų likimas. “Sodra” išdavė pažymą, kiek mano pensijos pinigėlių jau įplaukė į antstolės sąskaitą. Tikėjausi, kad taip uoliai kitų skolas išieškantys žmonės be vargo grąžins, kas iš manęs per klaidą paimta. Tačiau klydau”,- įsitikinęs B.Mikšys.
Vyriškio teigimu, antstolė, sužinojusi, kad pensininkas kėsinasi į savo paties pinigus, per klaidą atsidūrusios jos sąskaitoje, nesutriko ir paaiškino, jog iš pensijos išskaičiuotųjų 85 litų ir 48 centų grąžinti negalinti – tiek kainavo išsiųsti laiškus įstaigoms. “Ji iš savo piniginės paėmė aštuonis litus ir padavė man. Jei jau nepriklauso, galėjo visai neduoti, bet padavė”,- apniktas abejonių dėl tokio antstolės elgesio kalbėjo pensininkas. Antstoliai, į jo ramų gyvenimą įsiveržę tarsi perkūnas iš giedro dangaus, B.Mikšiui paliko ne itin sąžiningų ir tokių neišmanėlių kaip jis sąskaita lobstančių žmonių įspūdį. “Mano pensija nedidelė. Už 80 litų galiu gyventi dvi savaites. Man tai – dideli pinigai”,- tvirtino vyriškis.
Laiku nesumokėta skola išauga
“Panevėžio energijos” realizavimo tarnybos viršininkas Arvydas Kriaučiūnas teigė, jog B.Mikšio skola už šildymą 2002-aisiais siekė 727 litus. Šią sumą pensininkas sumokėjo 2003-iųjų gruodžio mėnesį. “Tačiau skola jau buvo apaugusi papildomais mokesčiais. Liko nesumokėtas 50 litų administravimo mokestis”,- sakė A.Kriaučiūnas. Vėliau B.Mikšys, neinformavęs šilumos tiekėjų, butą pardavė. Naujasis buto savininkas su “Panevėžio energija” sutarties nesudarė. “B.Mikšys su naujuoju buto šeimininku į bendrovę atėjo 2004-ųjų spalio mėnesį. Tada pensininkas susimokėjo likusią – 50 litų skolą ir gavo pažymą, kad “Panevėžio energijai” neskolingas.
Neoficialiomis “Sekundės” žiniomis, pensininkas dar gali sulaukti nemalonių žinių iš antstolių – už skolos išieškojimą per teismą B.Mikšiui teks padengti ir teismo išlaidas, jei jų vyriškis nesuskubo sumokėti laiku. “Tokia realybė – laiku nesumokėta skola tik didėja”,- sakė realizavimo tarnybos viršininkas.
Žmoniškumas liko neįvertintas
Antstolė V.Bespalovienė apgailestavo dėl tokių, anot jos, nepagrįstų pensininko kaltinimų. Būtent su B.Mikšiu, gerbdama jo garbų amžių, skolų išieškotoja teigia pasielgusi ignoruodama galiojančius įstatymus. “Išieškotina suma viršijo 400 litų. Pagal Sprendimų vykdymo instrukciją išieškodama tokią sumą galiu pasiimti 200 litų atlyginimą, o kur dar bylos administravimo išlaidos. Aš nekalta, kad skolininkas neinformavo, jog “Panevėžio energijai” jis nebeskolingas. Kai tik atnešė tai patvirtinančią pažymą, išieškojimas buvo sustabdytas. Tačiau aš savo darbą padariau – turėjau teisę pasiimti savo uždirbtus 200 litų ir susigrąžinti administravimo išlaidas, tačiau to nepadariau”,- pasakojo V.Bespalovienė.
Antstolė pripažino nepamenanti, ar davusi B.Mikšiui 8 litus. “Sunku prisiminti, tiek žmonių kontoroje lankosi kas dieną”,- sakė skolų išieškotoja. Atvejų, kai dejuojantiems garbaus amžiaus skolininkams antstolė atverianti savo piniginę, ne taip jau mažai. “Dirbu daug metų, atrodo, jau turėčiau įprasti ir atsiriboti nuo svetimų bėdų. Tačiau kaskart kitų vargus vėl įsileidžiu į savo širdį”,- atsiduso V.Bespalovienė. Skolininkų skundai, esą sumokėjus skolą neliks pinigų duonai ir vaistams, sugraudina skolų išieškotoją. “Gali būti, kad taip atsitiko ir bendraujant su B.Mikšiu. Pagailėjusi gal ir padaviau keletą litų”,- neslėpė antstolė.
Sužinojusi, kad pensininkas panoro atgauti į jos sąskaitą jau patekusius pinigus, V.Bespalovienė pasigailėjo savo gerumo protrūkio – užuot dėkojęs, kad antstolė atsisakė jai teisėtai priklausančio atlygio, jis kaltina ją nebūtais dalykais. “Kaskart, kai iškyla tokios problemos, duodu sau žodį darbe nesivadovauti žmoniškumo kriterijais – yra Sprendimų vykdymo instrukcija, reglamentuojanti mano atlyginimo dydį. Šį kartą jai nusižengiau pagailėdama senyvo žmogaus ir likau nesuprasta”,- jautėsi įskaudinta V.Bespalovienė.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
