Nuo praėjusių metų pavasario miesto Greitosios medicinos pagalbos (GMP) stočiai vadovaujantis 33 metų panevėžietis Vilius Mitka kai kuriuos sprendimus tvirtina priimantis labai netikėtai ir be ilgų apmąstymų. Toks, anot jo, buvo ir sprendimas išbandyti jėgas konkurse dėl šios įstaigos vyriausiojo gydytojo posto, o laimėjimas nustebino net patį.
Jautėsi realizavęs save
Nors tarnybos vadovas dabar yra KTU Panevėžio instituto Vadybos ir administravimo fakulteto magistrantas, vis dėlto sako galįs teigti, jog medicina yra tikrasis jo pašaukimas. V.Mitka turi susikūręs aiškią miesto GMP stoties ateities viziją ir tiki, kad panevėžiečiai po kurio laiko ims labiau pasitikėti greitąja medicinos pagalba, o šios personalas kels kvalifikaciją, diegs naujas darbo technologijas, įgyvendins perspektyvų skubios pagalbos teikimo modelį, priimtiną Vakaruose.
Iš AB “Ortopedijos technika” Panevėžio filialo, kuriam vadovavo ketverius metus, į naujas pareigas pašnekovas pasakoja nusprendęs kandidatuoti dėl to, jog ankstesnėje įstaigoje jautėsi bemaž realizavęs save. Be to, įgytas žinias norėjosi pritaikyti kaip galima plačiau.
Išbandymų nevengia
Miesto greitosios pagalbos vyriausiasis gydytojas prisipažįsta, kad dar mokydamasis dešimtoje vidurinės mokyklos klasėje buvo apsisprendęs studijuoti mediciną. Patyręs nesėkmę stodamas į VU Medicinos fakultetą, V.Mitka nutarė rinktis karo felčerio profesiją tuometėje aukštesniojoje A.Domaševičiaus medicinos mokykloje. “Taip tapau pirmosios medicinos felčerių krašto apsaugai laidos studentu. Teko ir pratybose dalyvauti, ir kareivišką uniformą vilkėti”, – pasakoja panevėžietis.
Kad neteko dirbti pagal šią specialybę, V.Mitka neapgailestauja. Tiesa, anot jo, kone pusė kurso draugų turėjo galimybę išbandyti karo felčerio profesiją ir įsitikinti: ji ne tik pakankamai sunki, bet ir įdomi.
Kai nutarė siekti GMP vadovo posto, medikas tvirtina puoselėjęs viltį, kad jam pavyks į visumą sujungti įgytas ekstremaliosios medicinos ir vadybos mokslų žinias. Nors į konkursą pirmiausia ėjo tarsi norėdamas pasitreniruoti ir sužinoti, kokias turi galimybes, greitomis atliktas bandymas pasirodė sėkmingas. Panašiai, pasak pašnekovo, atsitiko ir per konkursą į AB “Ortopedijos technika” Panevėžio filialo direktoriaus vietą. “Mėgstu posakį: “už vieną muštą duoda du nemuštus”, todėl išbandymų nevengiu”, – patikina pašnekovas.
Pensininkų atsisakyti nežada
33-ejų metų miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas naujojo kolektyvo, kaip pats tvirtina, buvo sutiktas draugiškai: vienų palankumą pelnė iš karto, kitų – šiek tiek vėliau. V.Mitka sako sulaukęs iš savo darbuotojų ir patarimų, ir pagalbos. Esminių reformų naujasis viršininkas darbe teigia kol kas neketinantis imtis, tačiau kai kurias naujoves jau pabandė įgyvendinti. Viena iš jų – organizuoti medicinos felčeriams įstaigos lėšomis finansuojamus elektrokardiografijos kursus. Jų esmė – įtvirtinti žinias, būtinas svarbiausioms, dažniausiai pasitaikančioms ligonių būklėms įvertinti. Panašius kursus kartkartėmis medikams organizuoja ir ligoninė.
Nors trečdalis GMP stoties medikų, anot V.Mitkos, yra pensinio amžiaus, jų dėl to atleisti vyriausiasis gydytojas sako neketinantis, bet aiškius reikalavimus jis tvirtina keliantis tiek darbuotojams, tiek sau. Pagrindinis iš jų – greitosios pagalbos darbe negali būti aplaidumo, nes jis gali kainuoti žmogaus gyvybę. “Mūsų įstaigos šūkis turėtų būti – “Mes – jums!” – įsitikinęs panevėžietis.
Užsiima kineziterapija
Miesto greitosios pagalbos vadas prisipažįsta truputį pavydintis analogiškoms ES šalių įstaigoms, kurios turi visą šiuolaikišką medicininę įrangą, naujus automobilius, skirtus skubiai pagalbai, to pas mus labai trūksta. Viena iš puoselėjamų mediko svajonių – noras, kad tarp medikų ir ligonių bei jų artimųjų atsirastų abiem pusėms taip reikalingas supratimas.
GMP stoties vadovas apgailestauja, kad šiuo metu mūsų šalyje medikams dirbti yra tikrai sunku: norima, jog jie dirbtų kokybiškai, bet kartu ir neleidžiama. “Tai tas pats, kai tau liepia bėgti, bet tave laiko”, – apibūdina dabartinę medicinos situaciją V.Mitka. Pats tarnybos viršininkas irgi yra praktikuojantis medikas. Tik jis užsiima paprastesne sritimi – kineziterapija.
Nuo mokslų norėtų pailsėti
Jau septynerius metus kartu mokydamasis ir dirbdamas V.Mitka asmeninių ateities planų tvirtina neturintis. Ir šeimos kol kas sako nesukūręs. Jis teigia jau esąs įpratęs dėl mokslo ir darbo paaukoti kai kuriuos planus, nes laisvalaikiui paprastai turi tik minutėmis sudėliotą laiką. Šiais metais KTU Vadybos ir administravimo fakulteto II kurso magistrantas mokslus turėtų baigti. Dabar pirmasis jo troškimas yra bent kiek pailsėti nuo įtampos – apie galimas kitas studijas panevėžietis nekalba.
Iš Mitkų kaimo (Panevėžio r.) kilęs medikas visada mėgo aktyvų gyvenimą. Jis priklausė KTU studentų aktyvui, buvo medicinos mokyklos studentų tarybos pirmininku. Būtent aktyvi veikla, galima sakyti, šiek tiek užgožė ir jo svarbiausius pomėgius – domėjimąsi kompiuterine technika ir fotografavimą. Dabar, pasak V.Mitkos, jau yra nemažas atotrūkis nuo pastarojo užsiėmimo, bet silpnybę tam pašnekovas sako vis dar jaučiantis. Jis neatmeta galimybės ateityje pagalvoti ir apie savo darbų parodą, nes prifotografuota buvo tikrai nemažai.
Vienturtis, bet nelepintas
Nors V.Mitka yra vienturtis sūnus, jis nemano buvęs lepintas ir net rykštės prisipažįsta keletą kartų ragavęs. Ir vis dėlto gimdytojai medikui yra didžiulis autoritetas, neišskiriant bent kiek labiau nė vieno iš jų. Tėvas, pasak sūnaus, yra mažakalbis, bet tvirto charakterio – jis pasako tik kartą ir trumpai. “Žinau bent 20 tėvo pasakytų frazių, kurias tikrai verta prisiminti. O šiaip savo tėvams mes paprastai visada išliekame vaikai, kad ir kokio amžiaus būtume”, – daro išvadą V.Mitka.
Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com
