ENERGETIKA
Vakarų Lietuvoje toliau senkant naftos telkiniams ir
naftos gavybos įmonėms nerandant naujų, pernai šalyje buvo išgauta 303,6 tūkst.
tonų naftos – 20,9 proc. mažiau nei 2003-iaisiais. Iš visų Lietuvoje veikiančių
naftos gavybos įmonių tik AB “Geonafta” sugebėjo pagerinti naftos gavybos
rezultatus. 2003-iųjų pabaigoje ir pernai metų pradžioje “Geonafta” įtaisė tris
naujus modernius sraigtinius siurblius Nausodžio naftos telkinio gręžiniuose.
Tokie siurbliai Lietuvos naftos gavyboje buvo pradėti naudoti pirmą kartą. 2004
metų pradžioje “Geonafta” išgręžė naują pramoninį gręžinį Girkalių naftos
telkinyje. Šie darbai leido bendrovei per praėjusius metus išgauti 88,4 tūkst.
tonų naftos – 2,9 proc. daugiau nei 2003-iaisiais. “Geonafta” eksploatuoja 14
naftos gręžinių – aštuonis Nausodžio naftos telkinyje, du Kretingos ir keturis
Girkalių naftos telkiniuose. VE
Pasak naftininkų, Lietuvoje naudojami naftos telkiniai senka, ir jei nebus leista ieškoti naujų, ateityje net pati moderniausia technika nepadės didinti naftos gavybos. Vienintelė išeitis, kuri galėtų padėti atgaivinti naftos gavybą Lietuvoje – konkursai naftos darbams naujuose licenciniuose plotuose. Dabar bendrovių turimi licenciniai plotai jau ištirti, ir mažai tikėtina, kad juose bus surasta naujų naftos išteklių. Geologijos tarnybos skaičiavimais, Lietuvos sausumoje yra apie 40 mln. tonų išgaunamos naftos ir dar apie 20-23 mln. tonų – jūroje. 2003 metais keturios naftos gavybos bendrovės išgavo iš viso 384 tūkst. tonų naftos (12 proc. mažiau nei 2002-aisiais). VE
PASLAUGOS
Vilniuje kai kuriose degalinėse jau galima ne tik papildyti automobilio degalų atsargas, bet ir nusipirkti gėlių. Šiuo metu dešimtyje Vilniaus “Statoil” degalinių prekiaujama gyvomis gėlėmis, tuo ypač džiaugiasi skubantys vairuotojai. Gėlių galima įsigyti degalinėse Fabijoniškėse, Karoliniškėse, Viršuliškėse, Žirmūnuose, Geležinio Vilko ir A. Goštauto gatvėse. LR
STATYBA
Vyriausybės strateginio planavimo komitetas vakar pritarė, kad Klaipėdoje būtų statomas naujas giliavandenis uostas. Realiausia, kad toks uostas su 17 metrų gyliu prie krantinių atsiras prie šiaurinio molo, ties Melnrage. Giliavandenio uosto statybos ties Melnrage koncepciją, kaip anksčiau pranešta, parengė Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra. Artimiausiu metu numatoma skirti šio uosto privažiuojamiesiems automobilių keliams ir geležinkeliams reikalingą teritoriją. K
Numatomi du giliavandenio uosto plėtros etapai – vienas iki 2015, kitas – iki 2025 metų. Giliavandenio uosto terminalams įrengti būtų suformuota dirbtinė 1,5 km ilgio ir 700 m pločio sala. Tarp tos salos ir dabartinio jūros kranto ties Melnrage numatyta 350-400 metrų vandens juosta. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija turės užsakyti giliavandenio uosto poveikio aplinkai įvertinimą. Taip pat bus pradėtos analizuoti statybos finansavimo iš biudžeto ir ES fondų galimybės. Jau įvardinama preliminari 1 mlrd. 22 mln. eurų statybų kaina. K
TRANSPORTAS
Vyriausybės Tranzito komitetas pernai vienbalsiai pritarė argumentuotam kauniečių siūlymui europinę geležinkelio liniją Varšuva-Talinas tiesti per Kauną. Tačiau sostinės meras Artūras Zuokas šią savaitę netikėtai pareiškė apie užmojus “Rail Baltica” pasukti per sostinę. Įtariama, kad Vilniaus meras žaidžia dvigubą žaidimą: oficialiai kalba apie dvimiesčio idėją, o paslapčia kenkia ne tik Kaunui, bet ir valstybei. “Dvigubi sostinės mero žaidimai”. KD
Lietuvos jūrų laivų registre atsirado dar vienas, 79-asis, prekybos laivas – sausakrūvis “Marta”. Vardą laivui suteikė jūrų agentūra “Forsa”, įsigydama jį iš vienos užsienio laivybos kompanijos. Sausakrūvis yra ledų klasės, efektyviai eksploatuojamas, gali paimti iki 4 tūkst. tonų rąstų krovinį. Naujieji šeimininkai juo ketina gabenti krovinius į Europą. K
Per lietų ar šlabdribą lipti į senus troleibusus – rizikinga, nes gali nukrėsti elektra – tai savo kailiu patyrė vilnietė Juzefa Banel. Tuo metu ji negalėjo ištarti nė žodžio, iškrito iš troleibuso, ir visą dieną sunkiai vaikščiojo. Tai ne pirmas toks atvejis sostinėje. Pernai žiemą elektros srovės troleibuse nupurtytas aštuoniolikmetis atsidūrė kardiologijos skyriaus reanimacijos palatoje, panašių įvykių yra buvę ir daugiau. Pirmojo troleibusų parko direktoriaus Rimvydo Aleknavičiaus teigimu, elektros srovė keleivius gali supurtyti tik tada, kai žmogus viena koja stovi vandenyje, o kitą deda ant 20-30 metų senumo troleibuso laiptelio. Taigi būkite atsargūs! Bet, pasak R. Banevičiaus, tokių atvejų turėtų pasitaikyti vis rečiau, nes greitai senų troleibusų Vilniaus gatvėse nebeliks. LR
Kaip vakar pranešta, į AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) birių krovinių terminalą atplaukė Panamax” tipo 225 m ilgio sausakrūvis laivas “Stefania”, kuris turi paimti apie 58 tūkst. tonų baltarusiškų trąšų ir išgabenti jas į Indiją. Tai didžiausias krovinys, KLASCO teritorijoje pakrautas į laivą. Tačiau, šaltinių teigimu, laivas Klaipėdoje įstrigo, nes ne tik kaimyniniame Ventspilyje, bet ir Klaipėdoje per uraganą “Ervinas” jūroje ties uosto vartais buvo užneštas laivybos kanalas, ir gylis čia – ne 14,5 metro, koks turėtų būti, o tik šiek tiek didesnis nei 13 metrų. Išgilinti kanalą prie jūros vartų iš Danijos iškviesta žemsiurbė “Frėja”. Ji į Klaipėdą atplaukė sausio 17-ąją ir iš karto pradėjo darbą. Kada “Stefania” galės išplaukti – neaišku. Vakar uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius situacijos nekomentavo. VE
VERSLAS
Kauno mero pirmasis pavaduotojas Antanas Alfonsas Balutis vakar susitiko su asociacijos “Dirbk ir klestėk” atstovais bei prieštaringai vertinamu pensininkų lyderiu Vytautu Andriejausku. Šis susitikimas surengtas dėl ketinimų šalia Geležinkelio stoties uždaryti antžeminę pėsčiųjų perėją, kur įsikūręs Stoties turgus. Smulkiųjų verslininkų ir Savivaldybės interesai dėl to buvo susikirtę jau praėjusiais metais. Šįsyk susirinkę Savivaldybėje smulkieji verslininkai elgėsi nekorektiškai, rėkavo, o asociacijos “Dirk ir klestėk” prezidentas Žanas Mongirdas viešai užsipuolė Kauno eismo priežiūros tarnybos viršininką Alfonsą Tarasevičių. Nebuvo leista kalbėti nei bendrovės “Ekspertika” specialistams, šiuo metu atliekantiems požeminės perėjos tyrimą. A. Balutis po tokio “susitikimo” tik pakartojo, jog daug triukšmo sukėlusi ir viena pavojingiausių Kaune antžeminė perėja tikrai bus uždaryta. KD
ŽEMĖ
Žemdirbiai skundžiasi menkesne valstybės parama ir tvirtina, kad, negalėdami pasinaudoti nei ja, nei ES lėšomis, turės didinti savo produkcijos kainas. “Mūsų nešildo mintis, kad Vyriausybė patvirtins tokią Kaimo rėmimo programą, kokia dabar numatyta. Tai 100 mln. litų mažiau nei pernai!” – taip 2005 metų Kaimo rėmimo programos projektą komentavo Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Kęstutis Bružikas. “Ūkininkus apima neviltis”. LŽ
Prieš dvi savaites Kuršių nerijoje buvo pastebėtas drugelis spungė. Iš sapnų pakirdo ir citrinukas. Pamaryje žirgliojo gandras, o pas mūsų kaimynus estus nuo netikėtos šilumos prabudo rudieji lokiai. Klaipėdos universiteto Botanikos sodo mokslo darbuotojos dr. Ritos Nekrašienės teigimu, Botanikos sode pumpurus jau sukrovė magnolijos, šeivamedžiai, sausmedžiai, paprastai žydintys balandžio, gegužės mėnesiais. Maždaug 30 rūšių Botanikos sodo augalų jau pranašauja pavasarį. Per 12 metų Botanikos sode tokie neįprasti reiškiniai pasitaikė pirmą kartą. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus vadovo Liongino Paksčio teigimu, orai keičiasi maždaug kas 7-9 metai. Dažniau atšyla žiemos. Tačiau ši žiema pati šilčiausia nuo 1961-ųjų, vidutinė gruodžio mėnesio temperatūra buvo 3,5 laipsnio šilumos. K
Jūrų muziejuje jau savaitę negaluojančiai delfinei Premijai atlikę rentgenoskopiją Jūrininkų ligoninės gydytojai vakar nustatė plaučių uždegimą. Delfinai, kaip ir žmonės, susirgę kvėpavimo takų ar plaučių uždegimu, gydomi antibiotikais. Per specialų zondą ligoniukei duodama šiek tiek baltos žuvies ir vitaminų tyrės mišinio. Premija pati neėda ir laikoma karantine. Per parą jos gydymas muziejui kainuoja per 500 litų. K, LŽ
Ventės rage (Šilutės r.) po kelių audrų nušliaužė šalia kelio esantis status skardis, o kelias į Ventės ragą pakibo ant jo. Dar viena kelio atkarpa Ventėje yra per sprindį nuo stačios pakriaušės. Žemėms slenkant žemyn, vanduo skverbiasi vis giliau po keliu, todėl važiuoti čia – labai pavojinga. Pastarosiomis dienomis Kuršių marios, kurių vandens lygis yra daugiau nei pusmetriu aukštesnis nei įprasta šiuo metų laiku, veržiasi per krantus ir prie Ventės rago, ir iš Neringos pusės. Vanduo semia vis daugiau plotų Šilutės ir Pagėgių rajonuose. Daug vietinių kelių Saugų, Šilutės, Kintų, Juknaičių, Rusnės, Stoniškių seniūnijose yra neišvažiuojami. LR
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”.
ELTA
