Vakar rajono Tarybos posėdis, į kurį buvo sukviesti seniūnai, Savivaldybės administracijos skyrių ir tarnybų vadovai, vyko gana šaltoje didžiojoje salėje, nors dėl prastų darbo sąlygų tam priekaištavo kai kurie politikai, o kai kas garsiai aiškino nušalęs kojas. Posėdį į erdvesnes patalpas buvo nuspręsta perkelti todėl, kad buvo tvirtinamas šių metų rajono biudžetas. Tačiau šio klausimo svarstymas bei sprendimo priėmimas nepraėjo be kuriozų ir sprendimas veikiausiai bus apskųstas aukštesnei instancijai. Ausį rėžė ir gana prastas mero Povilo Žagunio lietuvių kalbos mokėjimas – jis klausimus balsuoti “statydavo”, nuolat sakydavo “numerys”.
Finansų skyriaus vedėja Genė Šarkiūnienė akcentavo, kad Tarybai biudžeto projektas buvo pateiktas gruodžio 28 d., jis nagrinėtas visuose komitetuose, su juo supažindintos visos biudžetinės įstaigos, seniūnijos, bendruomenės, todėl visi galėjo pateikti siūlymų. Pranešėja neslėpė, kad pretenzijų buvo gauta daug ir, anot jos, į visas pagrįstas buvo atsižvelgta. G.Šarkiūnienė sakė, kad papildomai Miežiškių pagrindinės mokyklos renovacijai pridėta 71 tūkst. Lt, nes pernai nebuvo atsiskaityta už projektavimo darbus, todėl biudžeto pajamos ir išlaidos sudarys 58 mln. 795,5 tūkst. Lt.
Tokio biudžeto dar nebuvo
G.Šarkiūnienė pažymėjo, kad šiemet rajonas turės patį didžiausią biudžetą per visus nepriklausomybės metus. Be to, numatomas didžiausias biudžeto pajamų šuolis, nes, palyginti su 2004 m. patvirtintu biudžetu, jis yra 5,7 mln. Lt didesnis. Pranešėja akcentavo, kad šiemet darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui bus skirta 29,6 mln. Lt, arba 50,3 proc. viso biudžeto, ir tai yra geras rodiklis, nes anksčiau darbo užmokesčiui buvo skiriama iki 70 proc. biudžeto. Finansų skyriaus vedėją džiugino, kad vis daugiau lėšų tenka ne pravalgyti, o investicijoms į ateitį.
Prioritetas – projektams ir remonto darbams
Šiemet numatyta skirti 100 tūkst. Lt mokyklų valgykloms atnaujinti, 50 tūkst. Lt – priešgaisrinės apsaugos sistemoms ir žaibolaidžiams įrengti, akcentavo G.Šarkiūnienė. Anksčiau šioms reikmėms lėšų nebuvo numatoma. Pranešėja sakė, kad biudžete skirta 900 tūkst. Lt prisidėti prie Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamų projektų įgyvendinimo, o prireikus dar bus galima paimti 3 mln. Lt ilgalaikę paskolą. G.Šarkiūnienės teigimu, šiemet pirmą kartą remonto darbų programai skirta 1,5 mln. Lt, jei reikės, bus galima skirti dar daugiau iš ilgalaikės paskolos lėšų. Be to, numatyta daugiau pinigų gatvėms apšviesti, naujiems apšvietimo tinklams įrengti.
G.Šarkiūnienei nebaigus pristatyti biudžeto, vicemeras Vytautas Gritėnas nusprendė, kad niekas jos neklauso, todėl pasiūlė pristatymą nutraukti. Į tai greit reagavo opozicijos lyderis Jonas Katinas, jis paprašė neįžeidinėti visų Tarybos narių, nes opozicija, anot jo, gaudo kiekvieną žodį.
Pagrasino balsuojant susilaikyti
J.Katinas sakė, kad Tarybos kolegijoje, komitetuose buvo pateikta nemažai siūlymų, tačiau jiems buvo pritarta tik morališkai, o ne finansiškai. Anot jo, kai kuriuos siūlymus palaikė ir valdančiosios daugumos nariai, tačiau ir į juos nebuvo atsižvelgta. J.Katinas perskaitė dešimties opozicijoje esančių Tarybos narių pareiškimą – buvo prašoma patenkinti bent du trečdalius iš dešimties pateiktų siūlymų. Antraip buvo pagrasinta nepritarti biudžetui, o balsuojant susilaikyti. Pareiškime nurodoma, kad biudžeto projektas nebuvo prieinamas visiems Tarybos nariams, seniūnams, bendruomenėms, mokyklų vadovams, nepakankamas dėmesys skiriamas Bažnyčiai, neužtenka lėšų policijos pradėtoms programoms įgyvendinti, priešgaisrinei apsaugai, rajono Invalidų draugijai. Opozicija priekaištavo, kad, nesant ekonominio pagrindimo, numatoma skirti net 160 tūkst. Lt trims Upytės gatvėms apšviesti, net 150 tūkst. Lt skiriama dviejų žemės ūkio bendrovių, kurioms vadovauja Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos nariai, melioracijos įrenginiams gerinti. Opozicija pažymėjo, kad biudžetas neskatina kurti naujas darbo vietas rajone, neatsižvelgiama į valdžios decentralizavimą ir toliau seniūnus paliekama be realios valdžios.
Bažnyčiai ir policijai daugiau nereikia
P.Žagunis tikino, kad jokio slaptumo nebuvo, biudžetas buvo svarstomas viešai, su jo projektu visi norintieji galėjo susipažinti. Anot jo, buvo galima daugiau pinigų skirti Bažnyčiai, policijai, priešgaisrinei apsaugai, tačiau bendraujant su Bažnyčios atstovais, policijos ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovais sutarta, kad jiems tiek lėšų užteks. Meras sakė, kad jam Upytės apšvietimo projektas irgi nelabai patikęs, tačiau specialistai nurodė, kad kitaip įrengti apšvietimo tinklų neįmanoma. P.Žagunis teigė, kad numatoma melioruoti ne bendrovių, o valstybinę žemę. Meras dievagojosi irgi esantis už valdžios decentralizavimą, kad seniūnijose dirbtų žemės ūkio specialistai, tačiau, anot jo, tai draudžia įstatymai. Kai kuriems opozicijos atstovams tokie mero aiškinimai pasirodė juokingi: nebūna, kad kas nors savo noru atsisakytų pinigų.
Nagrinėjo 10 metų biudžetus
Krikščionis demokratas Vytautas Šeštokas teiravosi, kam tarnauja biudžetas – rajono žmonėms ar atskirai jų grupei. Buvęs rajono meras ir vicemeras sakė sugaišęs visą dieną studijuodamas dešimties metų rajono biudžetus ir pastebėjęs nemažai keistų dalykų. Anot jo, 1996 m. biudžetas buvo 28,6 mln. Lt, o šiemet jis siekia 58,8 mln. Lt. V.Šeštoko teigimu, didžiausios privilegijos skiriamos valdymui ir Savivaldybei, nes valdymo išlaidos per dešimt metų padidėjo nuo 770 tūkst. Lt iki 3,012 mln. Lt. Nustebino ir gatvėms apšviesti skirtos lėšos: jos padidėjo nuo 140 tūkst. iki 518 tūkst. Lt. V.Šeštokas sakė įžvelgęs keistenybių ir kitose komunalinio ūkio srityse, todėl kreipėsi į kontrolierius, kad būtų atliktas komunalinio ūkio patikrinimas. Politikas sakė, kad komunalininkus tikrinęs kontrolierius buvo atleistas iš darbo, o paskui buvo surašytas patikrinimo aktas, kad pažeidimų nerasta. V.Šeštokui nepatiko, kad vis mažesnį dėmesį Savivaldybė skiria ir sveikatos apsaugai.
Daugėja funkcijų
Administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys aiškino, kad valdymo išlaidos didėja, nes daugėja administracijos funkcijų, anksčiau atskira biudžeto eilute buvo finansuojami Švietimo, kultūros ir sporto, Globos ir rūpybos, Žemės ūkio skyriai. Anot jo, dabar sveikatos įstaigos finansuojamos iš Ligonių kasų, todėl dvigubo finansavimo negali būti. V.Žiurlys aiškino, kad gyventojai už paslaugas moka, kompensacijas gauna pagal Tarybos patvirtintus įkainius ir tvarką.
7 tūkst. – į 3 tūkst. litų kainuojančios žemės hektarą
Algimantui Staškui labiausiai užkliuvo apšvietimo tinklai Upytėje. Anot jo, 160 tūkst. Lt trims gatvėms apšviesti būtų galima skirti tik tada, jei tai būtų paveldo objektas. Jį stebino, kodėl prireikė būtinai kloti požeminius tinklus. Gintautas Dominas stebėjosi, kad numatoma melioruoti keliasdešimt hektarų Upytės bandymų stoties dirbamos žemės ir į hektarą įdėti po 7 tūkst. Lt, nors šioje vietoje hektaras žemės kainuoja 3 tūkst. Lt. Anot jo, tai ekonominiu požiūriu nesuprantamas sprendimas, ir tokia investicija neatsipirks. Kai kas neabejojo, kad taip bandoma nutiesti kelius minėtai žemei privatizuoti.
Nebenori saugoti “dvaro”
Į politikų debatus įsikišęs Upytės seniūnijos seniūnas Albinas Skeiverys buvo nepatenkintas, kad linksniuojama Upytės seniūnija ir jai skiriamos lėšos, todėl jis pasiūlė atsisakyti “tulpinių” dvaro prie Dubulio tvenkinio apsaugos, kuriai kasmet iš biudžeto skiriama 11 tūkst. Lt. Seniūnas teigė, kad dvaras – privatus turtas, o teismo sprendimo, kad jį privalo saugoti Savivaldybė, nebuvo. V.Žiurliui buvo keista, kad taip kalba seniūnas. Jis užtikrino, kad Savivaldybė vykdo teismo nutartį, o pinigus bus galima išsireikalauti pasibaigus teismams.
Opozicija kritikavo Savivaldybės administraciją už, jos nuomone, ne visai realų biudžeto sudarymą ir kai kurių siūlymų nepaisymą. J.Katinas jos darbuotojos net pavadino “senais Savivaldybės nomenklaturščikais”.
Meras pasijuto neklystančiu
Nors prieštaravimų buvo, valdančioji dauguma nusprendė apsispręsti ir balsuoti. Meras P.Žagunis pasiteiravo, kas yra prieš biudžeto projektą, ir neišvydęs nė vienos pakeltos rankos pareiškė, kad nesant prieštaraujančiųjų biudžetas patvirtintas vienbalsiai. Jis net nepasiteiravo, kas už ir kas susilaikė. Opozicijai pradėjus reikšti priekaištus dėl balsavimo procedūros pažeidimo ir paaiškinus, kad toks balsavimas negalioja, P.Žagunis užtikrino nuolat skaitantis Tarybos reglamentą ir esantis įsitikinęs, jog viskas buvo padaryta teisingai. Rajono Tarybos opozicija, pasitarusi su teisininkais, nusprendė dėl šio klausimo kreiptis į Vyriausybės atstovą, Seimą, kad biudžeto tvirtinimo procedūra būtų pripažinta negaliojančia.
Gintautas Subačius
tel. (8-655) 04726, gintas@sekunde.com
