ENERGETIKA
“Mažeikių naftai” atgauti Vyriausybė pasitelkia naują argumentą – esą įmonės valdytoja “Jukos” gali neįvykdyti įsipareigojimų. Norėdami susigrąžinti bendrovę pareigūnai tikisi pasinaudoti ir “Jukos” akcininkų nesutarimais. Vyriausybė žada siekti, kad didžiausia įmonės akcininkė “Jukos” netektų strateginio investuotojo statuso, suteikiančio jai Mažeikių įmonės valdymo teisę. Taip nutiktų, jei Rusijos bendrovė nevykdytų savo įsipareigojimų – nepajėgtų tiekti numatyto naftos kiekio. “Jeigu mes teisiškai įrodytume, neva “Jukos” nėra strateginė investuotoja, galėtume gauti “Mažeikių naftos” kontrolinį akcijų paketą,” – vakar Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje pareiškė ūkio ministras Viktoras Uspaskichas. Ūkio ministras neigė, kad pernai rekordinį pelną gavusiai “Mažeikių naftai” gali pritrūkti žaliavos, bet pripažino, kad tikriausiai teks koreguoti pirmojo ketvirčio naftos tiekimo Mažeikiams planus. LŽ, LR
Kaip jau pranešta, šiuo metu Ūkio ministerija siūlo Lietuvai perimti “Jukos” teisę įsigyti “Mažeikių naftos” (MN) akcijų emisiją. Tokiu būdu Vyriausybės dabar valdomas 40,66 proc. MN akcijų paketas būtų padidintas iki 50,38 proc. ir taptų kontroliniu. Kas už tai bus pasiūlyta Rusijos koncernui, iki šiol nėra aišku. Galutinį Lietuvos siūlymą V. Uspaskichas žada pateikti per keletą dienų. VŽ
Vyriausybė apsisprendė riboti dujų tiekėjų pelną ir palengvinti pramonės įmonių bei šilumos vartotojų dalią, tačiau jos siekius dar turi palaiminti Seimas. Vyriausybė vakar parlamentarams pasiūlė Gamtinių dujų įstatymo projektą, kuriuo būtų apribotas dujų tiekėjų pelnas. Tai reiškia, kad dujų tiekėjai, tokie kaip “Dujotekana”, negalėtų reikalauti iš savo klientų už dujas mokėti 15 proc. brangiau, negu patys jas pirko ties Lietuvos siena. Šiuo metu “Dujotekanos” klientams – didelėms šilumos tiekimo ir pramonės įmonėms – tenka mokėti gerokai brangiau, nei moka “Lietuvos dujų” klientai. Tačiau jos priverstos pirkti brangesnes dujas iš “Dujotekanos”, nes “Lietuvos dujos”, kurios dujomis aprūpina ir visus gyventojus bei smulkias įmones, nesugeba visiškai patenkinti didžiųjų vartotojų poreikių. LŽ, LR
FINANSAI
Elektrėnų kultūros centro salė tiek žmonių regėjo tik pernai, kai vyko susitikimas su eksprezidentu Rolandu Paksu. Šįkart miesto bendruomenė čia suėjo pasiklausti valdžios, kodėl brangsta mokesčiai už šildymą. Šis pašnekesys – nesankcionuoto piketo, įvykusio sausio 13-ąją prie savivaldybės, tęsinys. Sausio pradžioje elektrėniškiai, gavę sąskaitas ir nuo jų patyrę šoką, spontaniškai susirinko į piketą, o dabar pakvietė valdžią paaiškinti, kodėl iš pensininkų atimamos ir taip ne itin didelės pajamos. Savo skaičiavimus bei mokesčių sąskaitas jie įteikė Komunalinio ūkio direktoriui Stasiui Povilui Vileikiui. LŽ
ĮMONĖS
Konstitucinis Teismas gilinsis į valstybės biudžeto formavimo principus. Vakar teismas priėmė nagrinėti statybos bendrovės “Lithun” inicijuotą skundą, kuriuo prašoma išaiškinti, ar Vyriausybė 1998 m. turėjo teisę nutarimu apriboti biudžeto išlaidas ir taip sustabdyti skolų mokėjimą įvairioms įmonėms. VŽ
“Lithun” bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos administracinis teismas prašė ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Vyriausybės 1998 m. spalio 29 d. nutarimas ir įstatymai, kuriais buvo patvirtinti ir vėliau sumažinti 1999-2001 m. valstybės ir savivaldybių biudžetai nenumatant lėšų senoms skoloms padengti. Kaip jau ne kartą pranešta, Lietuvos teismo ekspertizės centras įmonei “Lithun” dėl biudžetinių organizacijų įsiskolinimų padarytą žalą įvertino 37,3 mln. litų. “Lithun” nurodo, kad 1998-1999 metais įvairios biudžetinės organizacijos laiku neatsiskaitė už 79 objektų statybą. Šiuo metu Konstitucinis Teismas turi bylų maždaug 2,5 metų į priekį, o “Lithun” bylos nagrinėjimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme bus atnaujintas tik gavus Konstitucinio Teismo nutarimą. VŽ
Ilgai tyrusi rinką Danijos logistikos bendrovė “Chr. Jensen Shipping” (CJSK) apsisprendė įžengti į Lietuvą. Antrinė danų įmonė Klaipėdoje imsis krovininiais automobiliais bei konteineriais į mūsų šalį atkeliaujančių krovinių, sieks pritrauktų naujų krovinių iš Baltarusijos, taip pat užsiimti jų eksportu. Danijos bendrovė, atidarydama atstovybę Klaipėdoje, baigė plėstis Baltijos regione. Rinkos naujokė CJSK planuoja įsisprausti į gana įtemptą ir konkurencingą rinką ir šiemet pasiekti maždaug 100.000-400.000 litų apyvartą. “Chr. Jensen Shipping” turi savo atstovybes šalyse aplink Baltijos jūrą, jos grupę sudaro 7 bendrovės Kopenhagoje, Arhuse, Maskvoje, Sankt Peterburge, Rygoje, Taline ir Klaipėdoje. VŽ
PASLAUGOS
Vilniuje, Rūdninkų gatvėje, atidaryta pirmoji Lietuvoje erotikos kavinė “Erotic caffe”. Klientus čia pasitinka iki pusės apsinuoginusios, seginčios tik trumpus sijonus padavėjos. Taip “pasidabinusios” jos kas pusvalandį šoka susirinkusiai publikai. LR
RYŠIAI
Vakar Švedijos Karlskronos miesto meras Matsas Johansonas (Mats Johansson), atvykęs kartu su šio miesto vykdomojo komiteto delegacija, ir Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius ketveriems metams pratęsė dar 1989-aisiais tarp šių miestų pasirašytą bendradarbiavimo sutartį. Atnaujintoje dviejų miestų sutartyje numatytas glaudesnis bendradarbiavimas tarp gyventojų, įvairių verslo struktūrų, socialinės rūpybos, gynybos, sveikatos apsaugos, turizmo srityse. Karlskronos ir Klaipėdos miestų sutarties pasirašymo ceremonijoje dalyvavo Švedijos Karalystės nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje Malin Karė (Malin Karre). Pasak R. Taraškevičiaus, šiuo metu Klaipėda turi 19 miestų partnerių, o Karlskrona yra vienas iš seniausių. K, VE
RŪPYBA
Pasibaigus akcijai “Neskatinkite vaikų elgetauti”, ją surengę Klaipėdos vaiko krizių centro (VKC) specialistai jau pradėjo ruoštis dar vienam panašiam projektui. Pavasarį klaipėdiečiai planuoja akciją pratęsti ne tik uostamiestyje, bet ir Žemaitijos regione, o jei pavyks, – ir visoje Lietuvoje. VE
STATYBA
Statybų bendrovės vakar sulaukė Vyriausybės sprendimo – per savaitę bus įsteigta Žemės panaudojimo komisija. Komisijos nariai žada supaprastinti ir pagreitinti žemės įsigijimo, statybų reguliavimo procesus. Komisija spręs, kokių įstatymų pataisas reikia siūlyti Seimui, kuriuos Vyriausybės nutarimus tobulinti ar priimti. Taip tikimasi spėti išnaudoti Europos Sąjungos skiriamas lėšas bei pritraukti daugiau investicijų. Vyriausybės vadovas Algirdas Brazauskas žadėjo, jog pats bus tokios statybų reikalus nagrinėsiančios komisijos pirmininku. VŽ, LŽ
Vilniuje šalia savivaldybės ir “Europos” verslo centro dangoraižių vėl rengiamasi statyboms: čia iškils 28 aukštų dangoraižis ir valstybinės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo administracinis pastatas. Valstybei šio pastato statybos atsieis daugiau kaip 8,2 mln. litų. LR
Jau aišku, kaip po rekonstrukcijos atrodys tarptautinis Vilniaus oro uostas – sostinės oro uosto plėtros ir rekonstrukcijos projektus sukūrė architektai Romas Kučinskas ir Leonardas Vaitys. Darbai oro uoste užtruks dvejus metus, investicijos turėtų siekti apie 60 mln. litų. LR
TRANSPORTAS
“Klaipėdos autobusų parkas” atnaujino autobusų parką ir atsisveikino su paskutiniu 30 metų senumo “Ikarus” autobusu. Klaipėdos savivaldybei, valdančiai įmonę, skyrus 2 mln. litų iš privatizavimo fondo, pernai nupirkti 25 dešimties metų senumo autobusai, pakeisiantys senuosius. Tačiau šių autobusų pirkimas užkliuvo STT, ji tiria, ar parko direktorė nenusižengė įstatymams iš vienos Vokietijos bendrovės pirkdama 25 autobusus. Mat prieš įsigyjant autobusus nebuvo paskelbtas viešasis pirkimų konkursas. Teisėsaugininkai įtaria, kad sudarydama sandorį su autobusus “MAN” ir “Mercedes” pardavusia Vokietijos bendrove parko vadovė piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir galėjo padaryti žalą valstybei. STT tęsia ikiteisminį tyrimą ir laukia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Revizijų skyriaus išvadų, ar buvo padaryta žala valstybei, o jei buvo – kokia. Įtarimai kol kas niekam nepareikšti. VŽ
Klaipėdoje padaugės šviesoforais reguliuojamų sankryžų. Taip siekiama mieste sumažinti avaringumą, kuris per pastaruosius porą metų visoje Lietuvoje labai padidėjo. Iškeltųjų pėsčiųjų perėjų mieste taip pat gausės, artimiausiu metu perėja bus paaukštinta Reikjaviko gatvėje. K
VERSLAS
Nepaisant kilusio šurmulio, kad žvejams skiriama parama už laivų likvidavimą gali būti apmokestinama, ryžtingiausieji savo turtą jau leido pjaustyti. Žuvininkystės departamento duomenimis, su Nacionaline mokėjimų agentūra (NMA) sutartis pasirašė 16 laivų savininkų, dar 4 kompensacijas už supjaustytus laivus turėtų gauti 2006 metais. Departamento direktoriaus Aido Adomaičio teigimu, šiemet kompensacijoms už supjaustytus laivus numatyta per 20 mln. litų. Dalis lėšų bus skirta iš vadinamojo Europos Sąjungos žuvininkystės orientavimo finansinio instrumento (2004 -2006 metais – 24 mln. litų ir apie 17,5 mln. litų iš Lietuvos biudžeto). K
Uostamiesčio Savivaldybės administracija darsyk pratęsė atliekų tvarkymo ir išvežimo konkurso rezultatų paskelbimo terminą. Prognozuojama, kad preliminarūs rezultatai gali paaiškėti tik pirmadienį, kai dvi iš konkurse dalyvaujančių firmų patikslins duomenis apie turimą techniką. Klaipėdos savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos pirmininko Vidmanto Plečkaičio teigimu, nors konkurso procedūras siekiama vykdyti ypač skrupulingai, kova dėl atliekų tvarkymo rinkos uostamiestyje kelia didžiausias emocijas. VE
“Kur tik buvo paskelbtas panašus konkursas, – ten vyksta teismai. Nebematau kitos išeities, kaip tik kreiptis į Aplinkos ministeriją, kad ši pateiktų išaiškinimą arba savo iniciatyva parengtų tipines sutartis visoms savivaldybėms. Kitaip, matyt, visoje šalyje ir toliau bus neįgyvendinamos jau nuo 2001-ųjų galiojančio Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos, o Lietuva nepajėgs įvykdyti savo įsipareigojimų Europos Sąjungai iki 2007 metų skurti regionines atliekų tvarkymo sistemas”, – sakė V. Plečkaitis. VE
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
