Šią savaitę miesto bendrojo lavinimo mokyklas pasiekė Švietimo ir mokslo ministerijos raštas dėl užkandžių ir gėrimų automatų įrengimo mokyklose galimybės ir būtinybės. Šį raštą inicijavo gruodžio 21 d. Valstybinėje visuomenės sveikatos priežiūros tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos vykęs pasitarimas, kuriame, kaip teigiama atsiųstame pranešime, svarstyta, ar gali iš automatų parduodamas maistas padėti užtikrinti tinkamą vaikų mitybą mokyklose.
Pasitarime buvo akcentuota, jog mokyklinio amžiaus vaikai per pastaruosius 5 metus serga dažniau, dažnesnės ir virškinamųjų organų ligos. “Tai gali būti siejama su netinkama ir nesveika vaikų mityba. Virškinamųjų organų ligos sudaro 11,7 proc., arba 37,4 atvejo, 1000-iui moksleivių”, – rašoma mokyklas pasiekusiame pranešime. Taip pat jame teigiama, jog, visuomenės sveikatos centrų specialistų nuomone, prekiaujant produktais iš užkandžių automatų nebus užtikrinama visavertė mityba, sumažės karštu maistu besimaitinančių mokinių, didės sergančiųjų virškinamojo trakto ligomis. Be to, akcentuota, jog šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus mokyklose numatytas tik moksleivių visuomeninis maitinimas, o ne prekyba maisto produktais. Todėl sudarant sutartį dėl užkandžių automatų mokykla privalo gauti bendruomenės pritarimą.
Panevėžyje dabar užkandžių automatai yra 10-yje mokyklų, nors UAB “Angolita” juos siūlė visoms. Kai kurių švietimo įstaigų vadovai teigė kategoriškai atsisakę primygtinai verslininkų jiems siūlomos paslaugos, Automatus priėmusieji tvirtino kol kas tik eksperimentuojantys. Nors mokslo metai jau įpusėjo, direktoriai tik dabar suskubo atsiklausti bendruomenės nuomonės.
Vaikų sveikata nerizikavo
9-osios vidurinės mokyklos direktorė Ona Bielinskienė pabrėžė kategoriškai atsisakiusi UAB “Angolita” netgi įžūliai siūlytų užkandžių automatų. “Šį klausimą nagrinėjome direkcinės tarybos posėdyje ir priėjome išvadą, jog vis dėlto sveika mokinių mityba mums daug svarbiau”, – teigė direktorė. Pasak jos, jei ne mokytojų ir tėvų bendras rūpestis, neabejotina, jog vaikai pinigėlius leistų ne karštam maistui, o traškučiams ir saldumynams.
“Turime vaikų, sergančių virškinamojo trakto ligomis, tokių moksleivių tikrai nemažėja. Pedagogai labai daug dėmesio skiria sveikai mokinių mitybai – pradinukams, nepavalgiusiems karšto maisto, neleidžiame smaguriauti saldumynais”, – teigė O.Bielinskienė. Pasak jos, mokyklos valgykloje iš tiesų didelis patiekalų pasirinkimas – nuo kokybiškų užkandžių iki sočių pietų. Direktorė neslėpė, jog vis dėlto ne visi moksleiviai suvokia sveikos mitybos pagrindus – kai kurie lekia į netoliese esančias prekyvietes čeburekų ar traškučių.
A.Lipniūno vidurinės mokyklos direktorius Jonas Knizikevičius taip pat teigė nematęs būtinybės švietimo įstaigoje statyti užkandžių automatą. “Saldumynų galima įsigyti ir mūsų valgykloje. Be to, mikrorajonas kompaktiškas – per ilgąsias pertraukas kai kurie parbėga pavalgyti į namus”, – paaiškino J.Knizikevičius. Pasak jo, nors automatuose siūlomas maistas gražiai atrodo, tačiau vaikams reikalingas šviežias, tokį ir siūlo valgykla. “Tiems verslo žmonėms tris kartus įrodinėjau, kad automato mokyklai nereikia”, – prisiminė direktorius. Anot jo, atsisakyta automato ir todėl, jog mokykla gali užtikrinti valgykloje gaminamo maisto kokybę.
Be to, direktoriui atrodė, jog koridorius maisto automatui – ne pati tinkamiausia vieta. “Įsivaizduokite, prie automato – 50 mokinių: vienoje rankoje – knyga, kitoje – sumuštinis. Be to, čia pat dirba techninis personalas, moksleiviai zuja. Suprasčiau, jei būtų patalpėlė, kurioje nusipirkę užkandžių vaikai galėtų atsisėsti suvalgyti”, – dar vieną argumentą prieš tokį automatą išsakė J.Knizikevičius.
Eksperimentas tęsiasi
Kaip teigė “Žemynos” vidurinės mokyklos direktorius Romualdas Grilauskas, užkandžių ir gėrimų automatą surizikavo pastatyti matydami, kaip vaikai pirkti saldumynų tiesiog masiškai bėgdavo į netoli mokyklos stovintį kioską. “Būdavo, jau 7.15 val. važiuodamas į darbą matydavau prie jo besibūriuojančius mūsų mokinius. Vis dėlto surizikavome ir automatus pastatėme, nors sutarties dar nepasirašėme”, – pasakojo mokyklos vadovas. Tačiau švietimo įstaigoje stovintiems automatams R.Grilauskas taip pat turėjo priekaištų.
“Manau, kad iš pateikiamų užkandžių galėtų būti ne tik jogurtas. Kaip aš suprantu, užkandžiai – ne tik saldumynai. Galėtų racioną papildyti kuo nors iš daržovių”, – siūlė direktorius. Anot jo, šiuo metu mokykloje organizuojama mokinių, tėvų bei pedagogų apklausa dėl tokių automatų reikalingumo švietimo įstaigoje. Ar su UAB “Angolita” mokykla sudarys sutartį, paaiškėti turėtų vasario viduryje. Jei vis dėlto bendruomenė tam pritars, R.Grilauskas teigė automatų statytojų pageidausiantis papildyti racioną augančiam organizmui reikalingesniais produktais. Šiuo metu už įmestas monetas iš automato galima nusipirkti ne pačių maistingiausių produktų: šokoladinių batonėlių, bulvių lazdelių, guminukų, ledinukų, sausainių, kramtomosios gumos, javainių, jogurto, kelių rūšių gėrimų.
R.Grilausko teigimu, pastačius užkandžių automatą valgančiųjų mokyklos valgykloje nesumažėjo. Tačiau bufete, kur parduodamos panašios prekės, perkančiųjų saldumynus gerokai mažiau. Anot direktoriaus, prie automato eilės taip pat gerokai trumpesnės, nei buvo vos juos pastačius. Vis dėlto direktorius pripažino, jog saldumynais užkandžiauja dažniausiai mažieji – 3-7 klasių – mokiniai: vyresnius prie automato pamatyti – retenybė.
J.Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas tvirtino, jog nuo rugsėjo mokykloje stovintis užkandžių automatas nėra labai populiarus. “Daug juo nesinaudoja – pas mus besimokantieji atskiria kas yra kas: prie traškučių, saldainių mūsų vaikai tikrai nepuola”, – pažymėjo įstaigos vadovas. Jo teigimu, automatas naudingas ilgiau užsibūnantiems mokykloje: apie 16-17 val. panorėjus užkąsti nereikia kentėti urzgiančiu pilvu.
Nors direktorius tvirtino nenusivylęs automato teikiamų užkandžių kokybe, tačiau jo statytojams teigė siūlęs, jei galimybės leistų, racioną papildyti sūreliais, sumuštiniais. “Nesu didelis šalininkas, tačiau tie automatai nei trukdo, nei ką”, – svarstė direktorius. Be to, pasak jo, dar per anksti prognozuoti, kiek ilgai automatai stovės mokykloje. “Kažkada buvęs kavos aparatas iškeliavo, jei šis neneš pelno – taip pat iškeliaus”, – sakė direktorius. Anot jo, iki šiol rentabilus tik kavos aparatas mokytojų kambaryje.
Vertina prieštaringai
Panevėžietė aštuntoko mama Veronika Tuskienė tvirtino prieštaraujanti, kad mokyklose būtų statomi užkandžių automatai. “Maistas juose nėra pats naudingiausias vaikams. Būčiau nieko prieš, jei iš automatų būtų galima nusipirkti kakavos, arbatos, bet tik ne traškučių ar saldumynų”, – pabrėžė V.Tuskienė. Anot moters, sukontroliuoti vaikus, ką jie perka – nėra paprasta, tuo labiau kad kiekvienas jų labiau linkęs pasmaguriauti skanėstais užuot pavalgęs karštus sočius pietus.
Tačiau dvyliktokę dukrą turinti Irena Baranauskienė nemato nieko blogo, jog mokyklose vaikai gali įsigyti greitų, nors ir nelabai maistingų, užkandžių. Anot ponios Irenos, vaikai tokį maistą mėgsta, ir geriau, kad pinigėlius išleistų jam nei blogiems dalykams. I.Baranauskienė teigė, kad tokiu maistu mėgstanti užkąsti ir jos dukra, kuri karšto maisto mokykloje atsisakanti.
Realizacijos laikas neaiškus
Maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto priežiūros skyriaus vedėja Violeta Krivickienė teigė vienpusiškai vertinti mokyklose stovinčių užkandžių automatų negalinti. “Kaip maisto priežiūros specialistė, galiu tvirtinti, jog šių produktų realizacija galima. Jie nėra kenksmingi. Kaip higienistė, galiu pasakyti, kad tokia mityba – neracionali. Tuo labiau kad vaikai dar nemoka rinktis, kas tinkamiausia. Automatų siūlomi produktai – saugūs, bet nesveiki”, – pabrėžė V.Krivickienė.
Pasak vedėjos, kadangi automatuose parduodamus produktus realizuoti leidžiama, Visuomenės sveikatos centras jų uždrausti negali, todėl mokykloms pačioms paliekama teisė spręsti, statyti juos, ar ne. Patikrinti automatuose laikomus produktus specialistams galimybės taip pat labai ribotos – aparatą atrakinti gali tik vadybininkas. Pasak V.Krivickienės, visiškai atsitiktinai prieš Naujuosius metus atvykus tikrinti “Žemynos” mokyklos valgyklą buvo patikrinti vadybininko į automatą dedami produktai. Pažeidimų neišvengta – vaikams parduodamas maistas buvo neženklintas – nenurodytas realizacijos laikas.
Pasak V.Krivickienės, kai tokie užkandžiai “po akimis”, vaikai jais alkį numarinti susigundo daug greičiau. Tačiau iš tokio pasisotinimo nauda ne pati didžiausia – negaunamos maistinės medžiagos, reikalingos normaliai vystytis. “Kartojasi sena istorija, kai mokyklose buvo pastatyti kokakolos aparatai, juos švietimo įstaigos vėliau išgyvendino. Laikas parodys, ar toks pat likimas neištiks ir šių automatų”, – akcentavo vedėja.
Bijo konkurentų
Tačiau užkandžių ir gėrimų automatų mokyklose statytojai įsitikinę, jog pagrindinė priežastis, kodėl jie nepageidaujami kai kuriose švietimo įstaigose, – aiški konkurencinė kova. Pasak UAB “Angolita” Panevėžio skyriaus vadovo Germino Skeiverio, automatai buvo siūlomi visoms 20 miesto bendrojo lavinimo mokyklų, sutiko tik pusė iš jų. “Mes – mokyklų, turinčių savo valgyklas ar bufetus, konkurentai”, – įsitikinęs G.Skeiverys.
Pasak jo, kai kurios švietimo įstaigos bendrovės atstovų netgi nesiryžo įsileisti pasikalbėti. “Vos ne pro durų plyšį teko bendrauti”, – prisiminė vadovas. Anot jo, tai, kad kioskai, esantys šalia automatus turinčių mokyklų, skundžiasi pirkėjų sumažėjimu – įrodymas, kad tokie greiti užkandžiai iš tiesų reikalingi. “Mūsų siūlomos prekės ir pigesnės, ir šviežios”, – tikino G.Skeiverys. Pasiteiravus, kaip atsitiko, jog “Žemynos” vidurinėje mokykloje į automatą buvo dedamos neženklintos prekės, vadovas tvirtino, jog tai tebuvo atsitiktinumas per klaidą. Pasak G.Skeiverio, kadangi smulkūs daiktai automatui netinka, ledinukus ant pagaliukų bei kramtomąsias gumas teko sufasuoti po du, o perpakuojant per neapsižiūrėjimą užmirštą užklijuoti realizacijos lipduko.
Vadovui neįtikinamai atrodė ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos rašte išdėstyti argumentai dėl moksleivių sergamumo virškinamojo trakto ligomis. “Sergančiųjų peršalimo ligomis ar patyrusių traumas tikrai didesnis procentas”, – įsitikinęs G.Skeiverys. Jo teigimu, švietimo įstaigas pasiekusiame rašte neaišku, kodėl buvo performuluotas tarnyboje vykusio pasitarimo tikslas. “Iš tiesų buvo svarstyta automatų įrengimo mokyklose galimybės ir maisto produktų juose asortimentas, o ne, kaip teigiama, ar jis gali užtikrinti tinkamą mitybą. Nieko mes neužtikriname – nemokome kotletukų nevalgyti”, – pabrėžė vadovas. Be to, jam nesuvokiama, kodėl mokyklos taip jautriai reagavo į Švietimo ir mokslo ministerijos atsiųstą raštą, kuris, anot G.Skeiverio, tėra rekomendacinis.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
