Vienas didžiausių Panevėžio galvos skausmų – didelis
nedarbo lygis – pastaraisiais metais tampa vis mažesne blogybe. Apie tai byloja
Panevėžio darbo biržos skelbiami duomenis.
“Pas mus situacija, kaip ir visoje Lietuvoje, gerėja. Šalies ekonomika kyla, atsiranda vis daugiau naujų darbo vietų. Įdarbinta daugiau žmonių, tam įtakos turi ir gyventojų migracija į Vakarų šalis”, – “Sekundei” sakė Juozas Mėlynavičius, Panevėžio darbo biržos direktorius.
Išryškėjo nedarbo mažėjimas
2004 metais Panevėžio regiono darbo rinka pasižymėjo mažėjančia darbo jėgos pasiūla ir tuo, kad sumažėjo bedarbių. Panevėžio darbo biržos atstovai sako, kad tai atspindi bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis. 2004 metų pradžioje šis rodiklis buvo 9,1 proc., o štai 2005 metų sausio 1 d. siekė tik 6,5 proc.
Regioninės darbo biržos skaičiavimais, per praėjusius metus vidutinis bedarbių ir darbingo amžiaus žmonių santykis buvo 7,9 proc. Tai yra beveik ketvirtadaliu mažiau negu 2003 metų rodiklis.
“Nedarbo lygio mažėjimo tendencija atsirado jau 2002 metais, tačiau ypač išryškėjo šiemet”, – pabrėžė J.Mėlynavičius.
Ankstesniais metais nedarbas Panevėžio regione nuolat kilo ir didžiausias jis buvo 2002 metais – 13,2 proc. Bet nuo to laiko neturinčių darbo asmenų procentas ėmė mažėti.
Kas skatino užimtumą
Darbo biržos specialistų teigimu, darbo jėgos užimtumo augimą 2004 metais skatino keturi faktoriai. Visų pirma, tai – teigiamos ekonominės tendencijos pramonės, paslaugų ir statybos sektoriuose.
Antra priežastis – sąlygų dirbti kitose Lietuvos vietovėse susidarymas. Mat 9 proc. įregistruotų darbo vietų Panevėžio darbo biržai pasiūlė kitų miestų įmonės.
Trečia priežastis – gerokai paspartėjęs emigracijos procesas. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, panevėžiečiai ėmė aktyviau ieškoti darbo Vakarų Europoje. Dauguma jų įsidarbino Anglijoje, Airijoje.
Ketvirtasis užimtumo augimo faktorius, pasak J.Mėlynavičiaus, yra sėkmingi Darbo biržos veiksmai, aktyvinant sunkiausiai integruojamas bedarbių grupes ir keliant nedirbančiųjų kompetenciją, plečiant teikiamų paslaugų spektrą.
Dauguma bedarbių – iš paslaugų
sferos
Per 2004 metus Panevėžio darbo biržoje įsiregistravo 10 579 bedarbiai. Tai – 20 proc. mažiau negu užpernai. Keturi penktadaliai pernai besikreipiančiųjų registravosi pakartotinai.
Daugiau nei pusė šių bedarbių tarp registracijų turėjo darbą. Maždaug 20 proc. jų buvo įsidarbinę sezoniniems darbams, tačiau dauguma paliko šias laikinas darbovietes dėl netinkamų jiems sąlygų.
51 proc. bedarbių kreipėsi į Darbo biržą po trumpesnės negu vieneri metai pertraukos. Tarp neseniai – mažiau nei prieš metus – darbą praradusių asmenų kas antras yra dirbęs paslaugų sferoje. Net 69 proc. jų išėjo iš darbo savo noru, o atleisti darbdavio iniciatyva sudaro vos 8,7 proc.
Darbo biržos duomenimis, daugiausia žmonių kreipiasi iš prekybos įmonių, nes ten darbuotojų kaitos intensyvumą lemia dideli darbo tempai ir krūviai.
Jauni ir seni bedarbiai
1432 pernai įregistruoti bedarbiai į Darbo biržą kreipėsi pirmą kartą. Palyginti su 2003 metais, šis rodiklis smuktelėjo 27 proc. Tai lėmė, kad 2004-aisiais ketvirtadaliu sumažėjo besikreipiančiųjų absolventų srautas.
“Ši tendencija rodo augantį darbdavių pasitikėjimą jaunais specialistais, atsakingesnį jaunų žmonių požiūrį renkantis profesiją, taip pat ir kai kurių sričių specialistų stygių rinkoje”, – pažymėjo J.Mėlynavičius.
2004 metais penktadalį visų besikreipiančiųjų į Darbo biržą sudarė jaunimas iki 25 metų. Palyginti su užpernai, nedirbančio jaunimo skaičius sumažėjo daugiau kaip ketvirtadaliu. Darbo biržos specialistai šią tendenciją paaiškina tuo, jog šioje amžiaus grupėje bedarbių skaičiaus mažėjimui daugiausia įtakos turėjo emigracija ir jaunimo kėlimasis į kitas Lietuvos vietas.
Asmenys, kuriems daugiau nei 55 metai, sudaro 7,5 proc. visų pernai įregistruotų bedarbių. Palyginti su užpernai, šiai amžiaus grupei priklausančių nedirbančiųjų sumažėjo 16 proc.
Tarp didmiesčių – paskutinėje
vietoje
J.Mėlynavičius sakė, kad 2005 metų sausio 1 d. 57,2 proc. registruotų Panevėžio darbo biržoje bedarbių yra moteris (6 366). Teigiama, jog didesnis moterų nei vyrų bedarbių skaičius liudija apie geresnę ekonominę padėtį, nes ekonominės krizės metu daugiausia bedarbių yra vyrai.
Šalies Darbo birža paskelbė, kad 2004-ųjų pabaigoje nedarbas Lietuvoje siekė 6 proc. Tai yra beveik ketvirtadaliu mažiau nei prieš metus, kai nedarbo lygis buvo 7,7 proc.
Mažiausiai bedarbių buvo tarp Elektrėnų (1,9 proc.), Trakų rajono (2 proc.) bei Vilniaus miesto (3 proc.) savivaldybių darbingo amžiaus gyventojų. Deja, nepaisant visų minėtų teigiamų pokyčių, Panevėžiui nepavyko aplenkti kitų didmiesčių. Tarp stambiausių šalies miestų daugiausia gyventojų bedarbiais įregistruota mūsų mieste.
Romanas Zinčenka
tel. 511223, roman@sekunde.com
