EKONOMIKA
Kopas sunaikinusios bangos gali užlieti ir populiarų kurortą. Palangos kurortui gresia rimtas pavojus. Baigiančios naikinti paplūdimius ir kopas Baltijos jūros bangos gali užlieti gatves. Tai trečiadienį pareiškė mokslininkai, apžiūrėję uragano “Ervinas” nuniokotą pajūrį. Aktyviai prasidėjęs žiemos audrų sezonas Aplinkos ministerijos valdininkus šią savaitę paskatino imtis ryžtingų priemonių. LR
Kol specialistai diskutuoja, ką daryti, gamta toliau naikina pajūrį. Tik vakar pastebėta, kad praūžusi audra pralaužė apsauginį Šventosios pakrantės molą. Per jį pradėjęs sunktis jūros vanduo ėmė naikinti pliažus. Į pajūrį susirinkę Aplinkos ministerijos specialistai, mokslininkai ir vietinės valdžios atstovai tarėsi, bet nesutarė, kaip gelbėti stichijos niokojamą Lietuvos pajūrį nuo erozijos. R
Mokslininkai ir valdininkai nesutaria, kaip nuo pražūties išgelbėti Palangos paplūdimius. Po kiekvienos stipresnės audros jūra pasiglemžia vis daugiau kranto, tad nuogąstaujama, kad po kelių dešimtmečių bangos gali priartėti prie kurorto bažnyčios. Per savaitgalį siautėjusį uraganą Erviną Palanga neteko maždaug hektaro pakrantės. Tuo metu vandens lygis jūroje ties Palanga pakilo iki pusantro metro, o bangų aukštis siekė nuo 3,5 iki 4,2 metrų. LŽ
Aplinkos ministerijos atstovai ir krantotvarkos specialistai kol kas iki galo nesutaria, kokių priemonių reikėtų imtis siekiant apsaugoti visos Lietuvos, o ypač Palangos, paplūdimius nuo erozijos. Vakar Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje susirinkusiems specialistams daugiausiai diskusijų sukėlė apsauginės bunos ties senuoju Palangos tiltu statyba. VE
Aplinkosaugininkai, mokslininkai, valdininkai aiškinasi, kaip likviduoti uragano pasekmes pajūriui.Tam per dvejus metus, aplinkosaugininkų vertinimu, reikės išleisti apie 6 milijonus litų.Labiausiai nuo uragano Ervinas” nukentėjo Palangos pajūris. Niekas iš mokslininkų neprieštarauja, kad pajūrio žemyninę dalį, ypač Palangos kurorto ruože, reikia skubiai gelbėti. Tačiau dėl priemonių nuomonės nesutapo. K
Šiemet, prieš šv.Kalėdas, mūsų valstybėje sprogs ekologinė bomba – tarp Vilniaus ir Kauno, Elektrėnuose, baltarusiai jau sumontavo monstrišką agregatą, kuriame bus deginamos automobilių padangos, o nuodinguosius dioksinus vėjas barstys ne tik apylinkėse, bet ir didžiuosiuose šalies miestuose. Tačiau Elektrėnų savivaldybės meras K.Vaitukaitis šią gamyklą vadina baltarusišku stebuklu. Padangoms deginti pastatyta gamykla skleis baisius uodus. “Respublikos” dienos tema: Nuodų bomba guli Elektrėnuose. R
Ūkio ministras Viktoras Uspaskichas neabejoja rinkimų kampanijos metu žadėtų ekonomikos stebuklų realumu. Darbo partijos lyderis, duodamas interviu “Kauno dienai”, sutiko paaiškinti kai kuriuos savo sumanymus. “Mes principingai ir nuosekliai laikomės Darbo partijos programos, kuriai rinkimuose pritarė 28 procentai balsavusiųjų. Dabar tai – ir Vyriausybės programa”,- teigė “Kauno dienai” V.Uspaskichas. KD
Lietuvos ūkio subjektai turi realią galimybę pasiimti dalį pinigų iš 150 mln. EUR sumos, kurią Europos Sąjunga skyrė Valstybės sienos apsaugos tarnybai, kad ši užtikrintų Šengeno zonos sienų tvirtumą. Specialistai kviečia Lietuvos verslo atstovus aktyviai dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose ir mano, kad daugiausiai šansų juos laimėti turi statybininkai. VŽ
FINANSAI
Valdžios užuominos apie naujus mokesčius jau virto oficialia Vyriausybės pozicija. Nauji mokesčiai bei jų didinimas numatyti vakar Vyriausybės parvirtintoje konvergencijos programoje. Ji skirta pasirengti įvesti eurą Lietuvoje jau po dvejų metų. Verslininkai netrukus mokės didesnius žemės bei nekilnojamojo turto mokesčius. Gyventojų pečius užguls dar vienas naujas mokestis – už turimą nekilnojamąjį turtą. LR
Pasak Vyriausybės atstovų, bus siekiama ir sumažinti gyventojų pajamų mokestį gyventojams, ir kartu mažinti biudžeto deficitą. Abiem atvejais valstybei prireiktų papildomų pajamų, todėl neatsisakoma planų įvesti naujus mokesčius. Vakar finansų ministras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad atėjo laikas mažinti pajamų mokestį gyventojams. Pasak jo, netenkamas pajamas valstybė kompensuotų kitais mokesčiais. LŽ
Lietuvos draudimo bendrovių išmokos savaitgalį šalyje siautėjusio uragano “Ervinas” padarytiems nuostoliams atlyginti sieks kelis milijonus litų ir bus didesnės nei prieš šešerius metus išmokėtos kompensacijos dėl uragano “Anatolijus” padarytos žalos. Kokia tikroji žala, nežinoma, nes tik apie 7 proc. gyventojų apdraudę savo būstus. KD
ĮMONĖS
Kauno UAB “Elinta”, pramonės automatinės įrangos kūrėja ir gamintoja, tapo antrąja Kauno LEZ investuotoja. Įmonė planuoja statyti išnuomotame sklype patalpas, tinkamas gamybai, investicija siektų apie 3,5 mln. Lt. Kauno LEZ valdymo bendrovė derasi su kitais potencialiais investuotojais. Jei derybos bus sėkmingos, laikinai gali susidaryti padėtis, kad žemės Kauno LEZ ims trūkti. VŽ
Vienintelė Lietuvoje pieno konservų gamykla “Marijampolės pieno konservai” šiemet tikisi pasiekti 216,7 mln. Lt apyvartą, arba beveik pusantro karto didesnę nei praėjusiais metais. 2004-aisiais, negalutiniais duomenimis, bendrovės apyvarta buvo 147,61 mln. litų – 2,5 karto didesnė nei 2003-aisiais. VŽ
PASLAUGOS
Draudikams naująją ligoninių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo rinką vertinant iki 20 mln. litų, medikams gali nepakakti pareigūnų žadamų 16 mln. litų. Šį draudimą gali branginti ne tik neapibrėžta rizika, bet ir konkurencijos stoka. Didėjant įmokoms, ligoninėms gali tekti branginti savo paslaugas. LŽ
PREKYBA
Didžiausią statybos, remonto ir buities prekių tinklą Baltijos šalyse valdanti bendrovė “Senukai” pernai pasiekė 295 mln. EUR (1,019 mlrd. Lt) apyvartą – 50,5 proc. didesnę nei 2003-iaisiais (196 mln. EUR). VŽ
Juodųjų metalų pardavėja Šiaulių UAB “Metalo prekyba”, pernai pradėjusi bendradarbiauti su žaliavų tiekėjais Kinijoje, šiemet iš šios šalies importuos apie 50 proc. visų savo parduodamų metalo gaminių. Pasak bendrovės vadovų, kiniška produkcija tampa alternatyva iš Rusijos ar Ukrainos tiekiamam metalui. VŽ
RŪPYBA
Iki visiško išsekimo motinos namuose badu marintas penkiametis Nedas Navickas trečiadienį išvyko gyventi į Prancūziją. Berniuką įsivaikino prancūzų šeima. Prieš išvykdamas į Prancūziją mažasis Nedas su įtėviais ir įsesere antradienio popietę apsilankė Kuršėnų globos namuose, kuriuose jis gyveno. LR
Globotinio Nedo išleistuvėse dalyvavę globos įstaigos darbuotojai prisipažino buvę maloniai šokiruoti, kai išgirdo, kad Nedas su naujuoju tėveliu bendrauja tik prancūziškai. Badu marintas Nedukas atsisveikino su Lietuva – jis gyvens Prancūzijoje, savo šeštąjį gimtadienį vasario 12 d. jis švęs savo įtėvių Kler ir Žano Bufjė namuose. R
STATYBA
Kai kurie uostininkai skeptiškai vertina laivų krovos bendrovės “Klaipėdos Smeltė” ketinimus statyti dar vieną konteinerių terminalą, nors krova Klaipėdos uoste nuolatos didėja. Manoma, kad tą pačią “antklodę” turėtų tampyti jau ne du, o trys terminalai ir kad iš to didelės naudos kompanijoms nebūsią. R
Palyginti nedidelė, bet sparčiai auganti Lietuvos bendrovė “Murena” Sibiro statybos rinkoje per kelerius metus užsidirbo neįkainojamą autoritetą. Ši bendrovė laimi darbų konkursus, stipriausios Rusijos naftos kompanijos pačios siūlo darbus norėdamos prisijaukinti kokybiškai ir patikimai dirbančius lietuvius. “Jukos” naftos kompanijos užsakymus Sibire vykdžiusi lietuvių statybininkų bendrovė nukonkuravo vakariečių firmas ir pelnė “Sibneft” bei “Lukoil” palankumą. KD
TRANSPORTAS
Vilniaus savivaldybės pasiūlytas alternatyvus greitojo europinės vėžės geležinkelio “Rail Baltica” maršrutas per Alytų supykdė marijampoliečius, bet nudžiugino dzūkus, nes šiems geležinkelio ryšys su Europa atvertų naujas plėtros galimybes.2008 metais turėtų būti pradėtas tiesti greitasis europinės vėžės geležinkelis “Rail Baltica” maršrutu Varšuva-Kaunas-Ryga-Talinas. Vilniaus šiame projekte kol kas nėra. LŽ
Privatizuojamai AB aviakompanijai “Lietuvos avialinijos” (LAL) pavyko trejiems metams pratęsti švediškų lėktuvų “Saab 2000” nuomą 30 proc. mažesne kaina nei iki šiol. VŽ
VERSLAS
Brangiai kainuojančius vartotojų rinkos tyrimus užsienyje Lietuvos įmonės gali atlikti ir pačios bei kukliomis lėšomis: kasmet Vokietijoje vykstanti tarptautinė paroda “Žalioji savaitė” yra pigiausias būdas sužinoti pirkėjų nuomonę apie savo produkciją. Šiemet šia galimybe pasinaudos 9 Lietuvos įmonės, tarp jų pirmą kartą dalyvaus ir tekstilės įmonė UAB “Namų tekstilė”. VŽ
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LA – “Lietuvos aidas”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
