Į viešumą iškilus faktams apie kas mėnesį iš tikinčiųjų
renkamus pinigus Šiaulių vyskupijos parapijose, visuomenėje kilo ažiotažas: vien
kalba apie privalomus mokesčius kelia nepasitenkinimą ir didžiulę prieštaravimų
audrą. Panevėžio vyskupijos kurijos generalvikaras Robertas Pukenis
tikinčiuosius užtikrino: “Jokių mokesčių bažnyčioms išlaikyti rinkti
nesirengiame”. Per visuotinį gyventojų surašymą daugiau kaip 80 procentų
Lietuvos gyventojų save įvardijo Romos katalikais. Tačiau kai kalbama apie
pinigus – tikėjimas ir tikėjimo auka tampa diskutuotinu dalyku. “Jei reikėtų kas
mėnesį susimokėti už mišias, bažnyčios ištuštėtų”,- prognozavo “Sekundės” kalbinta panevėžietė Regina.
Panevėžio rajono parapijų klebonai tikino, jog rinkliavos bažnyčiai neprivalomos, tačiau jei tokį mokestį būtų galima rinkti, mielai tuo pasinaudotų – kaimo bažnyčios skursta.
Gyvena prasčiau nei
per kolektyvizaciją
Miežiškių parapijos klebonas Kostas Balsys pasakojo, jog kol kas bažnyčia verčiasi iš gera valia parapijiečių paaukotų lėšų. Dvasininkas neslėpė: kaimo bažnyčios išgyvena ne pačius geriausius laikus. “Taip sunku buvo per kolektyvizaciją, kai buvo kuriami kolūkiai”,- dabartinę situaciją apibūdino K.Balsys. Kaimo žmonės, pasak klebono, gyvena sunkiai, todėl net pamąstyti apie nuolatinį bažnyčiai išlaikyti skirtą mokestį parapijos vadovas nedrįsta. “Žmonės ateina pas mane prašydami paskolinti porą litų vaistams, yra senučių, gaunančių vos 80 litų pensiją ir iš tų pinigų gyvenančių visą mėnesį. Kiek iš jų bažnyčia gali pareikalauti?”- apie varganą kaimo tikinčiųjų padėtį kalbėjo dvasininkas. Tai, kad per žiniasklaidos priemones nuskambėjo tokių rinkliavų organizatoriai iš Šiaulių vyskupijos bažnyčių, K.Balsys pavadino išpūstu burbulu. “Jei kunigas per pamokslą paprašo paremti bažnyčios statybos ar remonto darbus 3 ar 5 litais, tikinčiojo valia – duoti pinigų ar ne”,- kalbėjo Miežiškių parapijos klebonas. Bažnyčios negelbsti ir tai, kad dirbantys tikintieji 2 procentus savo pajamų mokesčio gali pervesti bažnyčiai. Dažniausiai tie procentai nusėda mokyklų ir darželių sąskaitose. “Mums iš to jokios naudos – kaimo žmonės neturi darbo, iš ko jie perves”,- sakė “Sekundės” pašnekovas. Bažnyčios aukomis neremia ir Miežiškių ūkininkai. “Iš ko jie rems – sėdi bankų kišenėse, prasiskolinę”,- paaiškino klebonas.
Ėriškių ir Ramygalos parapijų klebonas Saulius Kalvaitis rinkti kasmėnesinio mokesčio iš tikinčiųjų nežada. “Kol kas dar laikomės. Per pamokslus skelbiame – norintieji galėjo bažnyčiai skirti 2 proc. savo pajamų. Taip surinkome 7 tūkst. litų. Tačiau įstatymai netobuli – į tuos du procentus pretenduoja ir biudžetinės įstaigos, išlaikomos iš visų mokesčių mokėtojų pinigų. Turintieji mokyklinio amžiaus vaikų mieliau rėmė mokyklą nei bažnyčią”,- sakė dvasininkas.
“Kol kas išsiverčiu”,- priežastį, kodėl iš parapijiečių nereikalauja nuolatinio mokesčio, pasakė Raguvos parapijos klebonas K.Baronas. Tačiau dvasininkui visai priimtina, jei toks mokestis būtų – bažnyčioms ne patys geriausi laikai. “Gelbsti rinkliava ir kalenda. Tačiau jei būtų nuolatinės pajamos, lengviau planuotume išlaidas”,- aiškino dvasininkas. Kalėdoti pas parapijiečius jis nevažiuoja – neleidžia sveikata. Supratingi tikintieji patys aplanko kleboną ir kiek kas išgali aukoja bažnyčiai.
Generalvikaras R.Pukenis teigė, kad mokėti bažnyčiai dvasininkai primygtinai nereikalauja – galbūt prašo tikinčiųjų paremti, kai vyksta bažnyčių remonto darbai. “Nežinia kodėl bažnyčių renovaciją, jų priežiūrą žmonės suvokia tik kaip paramą tikėjimui. Juk tai – didelę išliekamąją meninę vertę turintys architektūriniai paminklai, visos tautos nuosavybė. Kai Vyriausybė ar savivaldybės skiria lėšų bažnyčioms paremti, manoma, kad tie pinigai skiriami kunigams išlaikyti”,- sakė dvasininkas. Jis pripažino, kad kaimo parapijoms išgyventi iš tikinčiųjų aukų nelengva, ir geru žodžiu minėjo Panevėžio rajono ir Kupiškio savivaldybes, skyrusias lėšų bažnyčioms.
Nori aukoti laisva valia
Panevėžiečio Petro Šipelio privalomas mėnesinis mokestis bažnyčiai nenudžiugintų. “Nežinau, ar galėčiau mokėti – pensija nedidelė, neturiu iš ko”,- paaiškino ponas Petras. Jis nemanąs, kad toks mokestis reikalingas – į pamaldas susirinkę tikintieji aukoja laisva valia. “Kaskart atėjęs į bažnyčią aukoju litą, manau, kad to užtenka”,- įsitikinęs pensininkas.
Panevėžietei Irmai negaila bažnyčios labui kas mėnesį skirti kad ir 10 litų. “Nesu prieš. Jei būtų privaloma – mokėčiau”,- neišsigando mergina.
Nijolė Jančienė, apsilankiusi bažnyčioje, į aukų dėžutę įmeta 5 litus, bet jei tai būtų privaloma – vargu ar apsidžiaugtų. “Užtenka ir taip tų mokesčių, jei dar bažnyčiai tektų mokėti…”- nė girdėti apie papildomas išlaidas nenorėjo ponia Nijolė.
Dvi draugės pensininkės Reginos nė už ką nesutiko kas mėnesį keletą litukų atiduoti bažnyčiai. “Yra aukų dėžutės, kas nori ir gali – aukoja”,- mano panevėžietės. Jų nuomone, toks mokestis gal ir reikalingas kaimo parapijose, kur žmonės gyvena skurdžiau ir neišgali paremti bažnyčios. Pensininkės nė neabejojo: jei toks mokestis būtų įvestas, bažnyčios ištuštėtų – tai, kas privaloma, žmones bene labiausiai atgraso. “Neduosiu nė cento. Tegul taupo. Kunigai gali gyventi kukliau”,- buvo kategoriškas studentas Vilius.
Įteisinti neįmanoma
Finansų ministro patarėjas Ričardas Slapšys nemano, kad tokias kasmėnesines rinkliavas būtų galima įteisinti. “Kaip atskirti – kuris katalikas, kuris ne”,- sakė R.Slapšys. Jo abejonės turi pagrindo – kyla natūralus klausimas: ar nesusimokėjusiesiems už mišias bus užvertos bažnyčių durys? Juk bažnyčia – ta vieta, į kurią einama laisva valia ir bet kokia prievartinė duoklė tikinčiųjų akyse šventovę paverstų verslo įstaiga. Kaip išeitį iš sunkios padėties finansų ministro patarėjas siūlo bažnyčioms pasinaudoti įstatymų numatytais atvejais pritraukti tikinčiųjų lėšas – žmonės, matydami sunkią parapijos finansinę būklę, gali 2 proc. savo pajamų pervesti parapijos reikmėms. Į kunigų priekaištus, esą didžiąją dalį šio pyrago pasiima iš valstybės biudžeto finansuojamos biudžetinės įstaigos, R.Slapšys atsakė, kad tai nėra statymų spraga – visi turi teisę rinktis, ką paremti. “Dvasininkai turi daugiau stengtis, kad palenktų tikinčiuosius į savo pusę. Pagaliau tuos du procentus galima dalyti per pus – vieną skirti mokyklai, o kitą – bažnyčiai. Nemanau, kad čia problema. Viską lemia tikinčiųjų požiūris”,- teigė ministro patarėjas. Jis nemano, kad ateityje atsiras dar vienas mokestis – bažnyčiai. “Vyriausybė kasmet skiria lėšų religinėms bendrijoms. Šių metų biudžete joms numatyta 2,879 mln. litų. Didžioji dalis lėšų tenka Vyskupų Konferencijai. Dar 1,3 mln. litų skirta paminklinei Prisikėlimo bažnyčiai”,- informavo Finansų ministro patarėjas.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
