Sudaręs sutartis su ne viena Panevėžio įmone dėl statybinių medžiagų pirkimo bernatoniškis Regundas Stulpinas su bendrovėmis liko neatsiskaitęs – šios nesulaukė nei pinigų, nei produkcijos. Už sukčiavimą, turto pasisavinimą ir turtinės žalos padarymą apgaule nuteistas Bernatonių kaime (Panevėžio r.) registruotos “Berstos” direktorius jau atlieka bausmę, tačiau jos laikas netrukus bus pailgintas. Sausio pabaigoje R.Stulpinas išklausys dar vieną nuosprendį – jam pareikšti analogiški kaltinimai.
Tūkstančius išleido ne pagal paskirtį
Aiškinantis “Berstos” direktoriaus R.Stulpino veiklą nustatyta, kad 1997-ųjų liepos viduryje jis iš UAB “Auridos įranga” gavo 50 tūkstančių litų. Pasirašius pirkimo ir pardavimo sutartis dėl 5,5 tonos plieno įrenginiams gaminti įsigijimo, pinigai buvo pervesti į “Berstos” sąskaitą. Pervedusi pinigus “Auridos įranga” produkcijos taip ir nesulaukė. Vėliau, prašydamas palaukti ir leisti skolą atlyginti dalimis, verslininkas karštligiškai ieškojo būdų atsiskaityti, todėl pasirašė susitarimą papildomai sumokėti 10 tūkst. litų. Tik šis įsipareigojimas liko popieriuje.
R.Stulpinas pabrėžė pats buvęs suklaidintas, apgautas ir tikino, kad nieko apgaudinėti neketinęs ir nenorėjęs pasisavinti svetimo turto. Dėl nenusisekusio verslo jis kaltino Maskvos OAO “Specavtomatika”. Iš šios bendrovės turėjęs gauti užsakytą kiekį plieno vyriškis sakė krovinio nesulaukęs: anot jo, pinigus rusams sumokėjo iš anksto, kaip ir pridera, pasitikėjo partneriais, tačiau šie kategoriškai neigė juos gavę.
Atliekant “Berstos” ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimą paaiškėjo įdomų dalykų: pasirodo, šios bendrovės sąskaitoje atsidūrę 50 tūkst. litų buvo ne grąžinti už nepateiktą produkciją, bet išleisti “Berstos” reikmėms. Tai dokumentais pagrindė reviziją atlikusi finansininkė. Nesėkmingi verslininkui buvo ir keleri metai – įsipareigojęs tiekti produkciją kitoms bendrovėms R.Stulpinas blaškėsi tarp skolų. Imdamas avansą senosioms kamšyti prisidarė naujų, o iš banko gavęs dvi paskolas bendrovių pinigus išleido mokėdamas palūkanas ir delspinigius.
Prarado partnerių pasitikėjimą
2000-ųjų rugsėjo pabaigoje R.Stulpinas sudarė dar vieną sau pražūtingą verslo sutartį. Pagal ją UAB “Panevėžio gelžbetonis” keletą kartų verslininkui pateikė figūrinių ir spalvotojo betono trinkelių, vejos bordiūrų, plokščių ir padėklų. Už 54 tūkstančiais litų įvertintą produkciją R.Stulpinas vėl neatsiskaitė. Nors jis tvirtino visa tai nusipirkęs ir gavęs neapibrėžtus įgaliojimus su statybinėmis medžiagomis elgtis savo nuožiūra, tačiau sąskaitos faktūros liudijo ką kita.
Tą patį mėnesį betono trinkelės buvo nuvežtos į R.Stulpino nurodytą teritoriją. Joms nugabenti vyras pasinaudojo UAB “Kranvalda” teikiamomis paslaugomis ir išsinuomojo automobilinį kraną bei vilkiką KRAZ. Už jų nuomą bernatoniškis liko bendrovei skolingas 1 tūkst. 628 litus, bet lapkritį sudarė sutartį su UAB “Presbetonas” dėl trinkelių pirkimo. Jas nuvežė į “Vekados” teritoriją Pušaloto g.
Sudarydamas patikimo verslo partnerio įvaizdį R.Stulpinas susirado pirkėją ir gruodį pasirašė pažymą, kad už produkciją gaus avansą. Pažadėjęs Rimantui B. parduoti beveik tris šimtus kvadratinių metrų grindinio trinkelių, R.Stulpinas avansu gavo 7 tūkst. litų. Tačiau užsakovas netrukus liko apgautas: nesulaukęs pinigų “Presbetono” direktorius jas iš “Vekados” teritorijos išsivežė. R.Stulpinas ir dėl šio fakto turėjo pasiteisinimą: esą Rimantas B. atvežtą produkciją atsisakė priimti – pareiškė, kad trinkelės brokuotos.
Apgaudinėti nenorėjo
Kaip vėliau paaiškėjo, dalis šių statybinių medžiagų buvo realizuota – betono gaminius R.Stulpinas pardavinėjo daug pigiau nei savikaina. Dalį vejos bordiūrų ir betono trinkelių jis pardavė kooperatyvui “Gegužinės agroservisas”. Būtent šis faktas verslininkui bausmę sumažino – dėl sukčiavimo jis buvo išteisintas.
Apeliacine tvarka šią bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija nutarė, kad produkcijos pardavimas mažesne kaina nėra siekimas pasipelnyti, todėl baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Nors pagal surinktus įrodymus R.Stulpino kaltumu teisėjų kolegija neabejojo, bet verslininko paaiškinimus išklausė.
“Berstos” direktorius sakė negalėjęs atsiskaityti su kreditoriais, bet net ir sustabdžius bendrovės veiklą teikė tarpininkavimo ir paslaugas, užsirekomendavo kaip sąžiningas darbuotojas. Cituodamas, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolas draudžia įkalinti asmenį dėl skolos, R.Stulpinas tikino pinigų negrąžinęs dėl sunkios materialinės padėties. Išteisinusi jį dėl sukčiavimo teisėjų kolegija laisvės atėmimo bausmę sumažino iki 3 metų – pirmos instancijos teismas buvo skyręs kalėti pusmečiu ilgiau.
Rita Misiūnienė
tel.(8-655)04725, rita@sekunde.com
