Elektros, dujų ir kitų monopolininkų prekių brangimas
gali padidinti infliaciją tiek, kad Lietuva neįvykdytų vieno iš penkių Mastrichto sutartyje numatytų kriterijų eurui įvesti.
Tokiu atveju 2007 metų sausį planuojamą euro įvedimą turėtume atidėti mažiausiai iki 2009-ųjų.
“Elektra, dujos, civilinės vairuotojų atsakomybės draudimas, sveikatos paslaugos ir panašiai – šios prekės ir paslaugos sudaro reikšmingą vartotojų išlaidų dalį. Jei šios prekės brangsta, infliacija padidėja tiesiogiai. Netiesiogiai ją dar padidins dėl šių praktiškai kiekvienos įmonės sąnaudose esančių prekių kainų augimo pabrangusios ir kitos prekės”, – Eltai sakė Lietuvos banko Pinigų politikos departamento direktorius Raimondas Kuodis.
Anot jo, mėsos gamintojai jau viešai svarsto, kiek branginti savo produkciją. Dažnai, pasinaudojant pretekstu, kad didėja sąnaudos, prekės branginamos gerokai daugiau nei padidėjo šios sąnaudos.
R. Kuodis teigė, kad vien elektros kainos, kurias šiems metams skirstomieji tinklai gyventojams padidino maždaug 2 centais už kilovatvalandę, infliaciją padidins 0,3 procentinio punkto.
Statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija 2004 metų lapkričio mėnesį sudarė 3 procentus. Toks infliacijos lygis, R. Kuodžio nuomone, praktiškai yra netoli Mastrichto ribos, kuri neleidžia trijų mažiausią infliaciją turinčių ES šalių vidurkio viršyti daugiau kaip 1,5 procentinio punkto.
R. Kuodžio teigimu, nors Mastrichto kriterijus akademinių ekonomistų laikomas pernelyg griežtu greitai besivystančioms ES naujokėms, laikantis lygiateisiškumo principo jis taikomas visoms ES šalims vienodai.
“Jei nesilaikoma bent vieno Mastrichto kriterijaus, 2005 metų makroekonominių duomenų pagrindu 2006 metų viduryje parengtas Konvergencijos raportas gali konstatuoti, kad Lietuvos ekonomika nėra pakankamai stabili, kad būtų galima įsivesti eurą, ir euro įvedimas gali atsidėti iki kito raporto 2009-aisiais. Jei šalis nori išvengti šio nemalonaus įvykio, valdžia turėtų atidžiai žiūrėti, ar monopolijos pagrįstai kelia kainas”, – sakė R. Kuodis.
Jei euro įvedimas būtų atidėtas, šalis dar dvejus metus negalėtų naudotis visais bendros valiutos teikiamais privalumais.
Analitiko manymu, vien valiutos keitimo sąnaudų išnykimas gali atnešti nuo 0,25 iki 0,5 procentinio punkto bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą. R. Kuodžio manymu, tikėtina, jog Lietuvos gaunama nauda dėl didesnio mūsų ekonomikos atvirumo gali būti arčiau viršutinės intervalo reikšmės.
Kiti vieningos valiutos naudos šaltiniai yra mažesnės palūkanos, didesnė prekybos ir finansų integracija.
“Šia nauda iš esmės jau pasinaudojome, kadangi esame susieję litą su euru”, – tvirtina R. Kuodis.
Nuo sausio 1 dienos 3 centais pabrango kubinis metras dujų ir maždaug 2 centais – kilovatvalandė elektros. Už sunaudotą kubinį metrą dujų gyventojai, kurie dujas naudoja tik maistui ir per metus jų sunaudoja iki 90 kubinių metrų, moka 1,13 lito (buvo 1,10 lito), gyventojams, dujas naudojantiems šildymui, nuo 2005 metų sausio kubinio metro dujų kaina didėja nuo 52 iki 55 centų. Gyventojams ir naudojantiems elektros virykles elektra pabrango 2-3 centais: gyventojams – nuo 29 iki 31 cento už kilovatvalandę (kWh), naudojantiems elektros virykles – nuo 24 iki 27 centų. Vienkainis tarifas įmonėms padidėjo nuo 26 iki 28,6 cento už kWh.
Šios kainos yra mažesnės nei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytos maksimalios, todėl teoriškai gali būti dar didinamos.
Anksčiau skelbta, kad euras vietoj lito turėtų būti įvestas 2006 metų pabaigoje arba 2007 metų pradžioje. Lietuva, šių metų gegužę įstojusi į ES, taip pat įsipareigojo įsivesti eurą. Analitikai yra kalbėję, kad euro įvedimas atneš teigiamų padarinių, kuriuos visuomenės akyse galėtų sumenkinti įmonės, galinčios padidinti kainas prisidengdamos šios valiutos įvedimo data.
ELTA
