FINANSAI
Finansų ministerija (FM), remdamasi preliminariais duomenimis, išplatino žinią, kad antrus metus iš eilės valstybės biudžeto pajamų planas įvykdytas ir viršytas – jis net 68 mln. litų didesnis, nei buvo planuota. Praėjusiais metais į valstybės biudžetą planuota surinkti 10,335 mlrd. litų (be ES paramos). Išankstiniais duomenimis, gauta – 10,403 mlrd. litų. Tačiau kita žinia – liūdnesnė: mažiausiai penktus metus iš eilės pridėtinės vertės mokesčio (PVM) planas neįvykdytas. FM kol kas nesuskaičiavo, kiek tiksliai praėjusiais metais surinkta PVM. Biudžeto plane buvo numatyta surinkti 4,629 mlrd. litų šio mokesčio. Per 11 praėjusių metų mėnesių į biudžetą surinkta vos 3,72 mlrd. litų PVM. Ekspertams didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad Lietuvos ūkis sparčiai auga, o PVM surenkama mažiau nei planuota. LR
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai mano, kad jei valdžia ir toliau nemažins mokesčių, šalis konkurencinėje kovoje dėl investicijų gali pralaimėti ne tik Europos Sąjungos šalims, bet ir būsimosioms jos narėms. Nebe pirmą kartą grįždamas prie mokesčių, kurie apima visus sektorius, LLRI siūlo mažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą iš esmės – iki 15 proc., kad kapitalo ir darbo pajamos būtų apmokestinamos vienodai. Ekspertai siūlo priimti įstatymą, ribojantį valdžios išlaidavimą, kuris ne tik didina biudžeto deficitą, bet gali gulti dar didesne mokesčių našta ant gyventojų pečių. Institutas taip pat siūlo atsisakyti planų didinti minimalų darbo užmokestį, nes jis iškraipo darbo jėgos rinką, užkrauna papildomą naštą verslui – priversti didinti tokį užmokestį darbdaviai gali suskubti mažinti darbo vietų skaičių ir taip padidinti nedarbą. VŽ, KD
Nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą ekspertai laiko absoliučiai nepagrįstu. “Valstybė nori gyventoją apmokestinti dvigubai – juk jis moka gyventojų pajamų mokestį, dar jam gresia nekilnojamojo turto mokestis, o jis apims ne tik turtinguosius”, – stebisi Giedrius Miliauskas, LLRI ekspertas. Jis mano, kad valstybė taip siekia prisidurti prie biudžeto, nes pati nuolat didina išlaidas. Tarp būtinų žingsnių, kuriuos šiemet turėtų žengti politikai ir valstybinės institucijos, institutas mini nereformuotus sektorius – sveikatos apsaugą, švietimo sistemą, taip pat sritis, susijusias su natūraliomis monopolijomis, tarp kurių – energetika, telekomunikacijų reguliavimas, Klaipėdos uosto problemos. VŽ, KD
ĮMONĖS
Klaipėdos laivų remonto bendrovę pradeda valdyti ją įsigijusios statybos bendrovės “Eika” ir koncerno “Achemos grupė” atstovai. Vakar išrinkti nauji Klaipėdos laivų remonto bendrovės valdybos nariai. Įmonei ir toliau liks vadovauti Alvydas Butkus. Tuo tarpu norvegų ir vokiečių kompanijos rengia bendrovės teritorijos tvarkymo pasiūlymus, kurie po trijų mėnesių bus pristatyti viešai aptarti Klaipėdos visuomenei. Norint sutvarkyti 7 ha teritoriją prie kruizinio terminalo ir piliavietės, naujiesiems savininkams teks investuoti žymiai daugiau nei 30 mln. litų, kurie numatyti privatizavimo sutartyje. K
AB “Šiaulių stumbras”, didžiausia ir seniausia odų perdirbimo įmonė Lietuvoje, prieš 1,5 m. išgyvenusi finansinę ir valdymo krizę, praradusi beveik visus užsakovus, šiemet, palyginti su 2004 m., tikisi apie 30 proc. padidinti apyvartą ir išsiropšti iš nuostolių duobės. Atsigauti ir grįžti į rinkas įmonei padeda aktyvi rinkodara. Pasak Vytauto Slaninos, bendrovės generalinio direktoriaus, šiauliečiai šiemet 2-3 kartus planuoja padidinti pardavimus Lietuvoje, didesnių užsakymų tikimasi iš pagrindinių šalies avalynės gamybos įmonių – “Lituanicos”, “Apaviktos”, “Sabalin”. Tarp perspektyvių rinkų regima ir Kinija. Šiuo metu įmonėje dirba 205 žmonės. VŽ
Kauno UAB “Ryterna”, vartų gamintoja, tikisi ateityje vartų gaminti pustrečio karto daugiau. Apie 50 proc. produkcijos eksportuojanti įmonė augti planuoja toliau plėsdama eksportą, o Vokietijos mieste Fuldoje rengiasi pradėti statyti sandėlį ir terminalą. Vytauto Rinkevičiaus, UAB “Ryterna” direktoriaus, teigimu, pernai įmonės apyvarta siekė apie 30 mln. litų, šiemet planuojama augti 55-60 proc. Lietuvai tenka maždaug pusė įmonės apyvartos, užimama apie pusė šalies rinkos. Įmonės eksportas į Vakarų Europą užpernai siekė 5 mln. litų, o pernai ūgtelėjo trigubai. “Ryterna” turi atstovybes Vokietijos Fuldos, Danijos Odensės bei Olandijos Alteno miestuose, veikia įmonės padalinys Varšuvoje. 5 antrinės bendrovės įmonės įkurtos Rusijoje, Baltarusijoje, Latvijoje bei Ukrainoje. “Ryterna” – lietuviško kapitalo įmonė, jos vadovas yra vienas iš pagrindinių įmonės akcininkų. VŽ
Per ateinančius trejus metus Lietuvos įmonės į atmosferą nemokamai galės išmesti 36,8 mln. tonų anglies dvideginio – taip nutarė Europos Komisija (EK). Tokia kvota yra 5 mln. tonų (arba 12 proc.) mažesnė, negu to pageidavo 93 Lietuvos įmonės. LR
PREKYBA
Uostamiesčio prekybos centrų atstovai pripažįsta, kad praėjusios šventės buvo labai pelningos. Prekybininkai vieningai daro išvadas, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja. “Avitelos” generalinio direktoriaus Jono Dirginčiaus teigimu, prekybos apimtys per šventes išaugo 2-2,5 karto. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, spalvotus televizorius turi 94 proc. miestuose gyvenančių šeimų. Šaldytuvus turi 97 proc. namų ūkių, dulkių siurblius – 77 proc., mobiliuosius telefonus – 66 proc., automatines skalbimo mašinas – 58 proc., vaizdo magnetofonus ir muzikos centrus – po 32 proc., mikrobangų krosneles – 30 proc., asmeninius kompiuterius – 22 proc. Tokie yra 2003 metų tyrimo apie ilgalaikio naudojimo prietaisus šalies namų ūkiuose duomenys. Duomenų apie 2004 metus Statistikos departamentas dar neturi. VE
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos (VNMPI) Klaipėdos skyriaus specialistai anksčiau nei kolegos iš JAV pastebėjo itin pavojingą ir kokybės standartų neatitinkantį žaislą. Stumiamas žaislas – varlė “Push Along Frog”, Lietuvoje paskelbtas pavojingu praėjusių metų lapkritį, o Amerikos Vartotojų produktų saugos komisija šį žaislą savo rinkoje aptiko tik paskutinę praėjusių metų savaitę. Kinijoje pagamintas žaislas gali rimtai sužaloti juo žaidžiančius vaikus. “Push Along Frog” yra netvirto korpuso, todėl žaislinė varlė skyla į mažas detales, kuriomis galima užspringti arba susižeisti. VNMPI Klaipėdos skyriaus specialistės pavojingą žaislą rado vienoje iš Kretingos parduotuvių. Šio gaminio importuotoja – L. J. Rabikauskienės individuali įmonė – jau nubausta pinigine 3000 litų bauda. VE
Per praėjusius metus Lietuvoje buvo rasti ir iš rinkos pašalinti 32 tipų pavojingi žaislai. Vien tik Klaipėdos apskrityje inspektoriai aptiko 17 nesaugių žaislų. Pavojingų gaminių didmiesčių prekybos centruose beveik nėra, tačiau jų pilna rajonų parduotuvėse. VE
RŪPYBA
2005 metai prasidėjo ir geromis žiniomis: šiemet gandrų aplankytoms šeimoms padidintos vienkartinės gimdymo išmokos, o visiškos negalios invalidai gaus didesnes slaugos pašalpas. Tačiau kol Lietuvoje tik planuojama visiems vaikams kas mėnesį iki pat pilnametystės mokėti 50 litų, kitose šalyse, taip pat ir kaimyninėje Latvijoje, jos mokamos jau seniai. Nuo kitų Europos Sąjungos šalių skiriamės ir tuo, kad pas mus už vaikus iki trejų metų mokama didesnė – 93,75 litų išmoka. Vėliau ji sumažėja iki 50 litų. Kitose šalyse ši išmoka yra arba pastovaus dydžio, arba didėja vaikui augant. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos šeimai skyriaus vedėjos pavaduotojos Aušros Gratulevičienės, ateityje, kai visiems vaikams iki 18 metų bus skiriamos išmokos, bus didinama ir jų suma, nors tyrimai rodo, kad ir dabar Lietuvoje mokamos išmokos yra pakankamo dydžio. Paprastai išmokos už vaikus siekia apie 5-10 procentų vidutinio darbo užmokesčio. K
STATYBA
Seniausią – 1906 metais pastatytą Vilniaus Žvėryno tiltą remontuojančios įmonės “Tilsta” atstovų teigimu, šio tilto konstrukcijos buvo tokios surūdijusios, kad bet kada galėjo įlūžti ne vien šaligatviai, bet ir statinio važiuojamoji dalis. Šiuo metu specialistai pagal išlikusius Sankt Peterburgo inžinierių, suprojektavusių tiltą, 1902 metų brėžinius renovuoja statinį. Tiltą remontuoja įmonių “Viadukas” ir “Tilsta” konsorciumas. Statinio remontas kainuos daugiau negu 4,5 mln. litų. LR
TRANSPORTAS
Privatizavimo komisija vakar pritarė nacionalinės oro bendrovės “Lietuvos avialinijos” (LAL) privatizavimo programai. 100 proc. LAL akcijų paketo pradinė pardavimo kaina – 9,3 mln. litų. Potencialiam pirkėjui nustatytus reikalavimus ekspertai vadina liberaliais, tačiau yra ir tvirtinančiųjų, jog vargu ar šis LAL privatizavimo konkursas sulauks didesnio užsienio oro bendrovių susidomėjimo nei nesėkme pasibaigęs pirmasis. Pagal programą, LAL pirkėjas per dvejus metus nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo turės investuoti į bendrovę ne mažiau kaip 10 mln. litų didinant įmonės įstatinį kapitalą. Dvejus metus po sutarties sudarymo jis be Vyriausybės leidimo negalės kitiems asmenims parduoti ar kitokiu būdu perleisti LAL akcijų ir turės vykdyti tą pačią LAL veiklą. O vienerius metus – išsaugoti ne mažiau kaip 70 proc. darbo vietų. VŽ
Lietuvos laivų savininkai moka vos ne didžiausias Europoje jūrininkų socialinio draudimo įmokas – 31 proc. atlyginimo. Dar 3 proc. savo atlyginimo “Sodrai” moka patys jūrininkai, dirbantys laivuose su Lietuvos vėliava. Išlaidos įgulų atlyginimams ir socialinio draudimo įmokos sudaro daugiau kaip pusę visų laivų savininkų išlaidų laivams išlaikyti. Todėl esama realios grėsmės, kad Lietuvos laivybos kompanijos, pastatytos į nelygias konkurencines sąlygas ir netekusios galimybės atnaujinti laivyną, anksčiau ar vėliau bus išstumtos iš tarptautinės jūrinio transporto rinkos. K
ŽEMĖ
Dėl nesiliaujančio lietaus Nemuno žemupyje kai kurie Šilutės rajono kelių ruožai tapo neįveikiami autobusams ir lengviesiems automobiliams: vanduo yra pakilęs ir 40 cm virš kelio. Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, vakar 9 valandą buvo užtvindyti Rusnės-Galzdonų-Plaškių kelių ruožai (nuo 2 iki 20 km ilgio) bei maždaug aštuoni Juknaičių-Tatamiškių kelio kilometrai. Šiose gyvenvietėse autobusai reguliariai nekursuoja, todėl didžiausių nepatogumų patiria ūkininkai. Tačiau, pasak uostamiesčio autobusų stoties viršininkės Danutės Kubilienės, dėl padidėjusio vandens lygio autobusų eismas nėra nutrauktas. K
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
