Dėl sudėtingos Panevėžio ligoninėje besigydančio pusbrolio sveikatos būklės susirūpinęs panevėžietis Jonas J. (pavardė redakcijai žinoma) “Sekundei” pasakojo, kad jaučiasi bejėgis ir nesuprastas. Pasak pono Jono, jo pastangas padėti giminaičiui pasveikti medikai pavertė niekais.
Ligonio artimųjų nerimą dar labiau sustiprino žinia, kad Kraujo perpylimo skyriuje trūksta jų slaugomam giminaičiui reikalingos grupės kraujo. “Nieko nelaukęs nuvažiavau į Pasvalio rajoną ir atvežiau į Panevėžį donorus, sutikusius duoti kraujo be atlygio”, – pasakojo panevėžietis. Pasirodo, beveik 200 km jis sukorė veltui – vyriškio teigimu, medikai nepanoro pasinaudoti nemokamų donorų paslaugomis.
Geriau mokėti pinigus, nei imti už
dyką
“Žmonės, sutikę duoti kraujo, gaišo laiką veltui. Tiesa, jų kraujas netiko pusbroliui – grupė ne ta. Tačiau kodėl medikai nepasinaudojo proga – donorai už kraują pinigų neprašė, netiko mūsiškiui, gal būtų pravertęs kitiems ligoniams. Pasuose įrašyta kraujo grupė, galėjo iš karto sakyti, kad tokios grupės kraujo nereikia, bet ne – padavė anketas ir tik jas užpildžius pasakė, kad kraujas netinkamas. Iš kur žino, kad netinkamas? Jaunus, sveikus vyrus atvežiau”, – medikų nepaaiškinamu elgesiu stebėjosi ponas Jonas.
Vyriškiui buvo skaudu matyti, kai Kraujo perpylimo skyriuje mielai sutikdavo kiekvieną, atėjusį kraujo parduoti už pinigus, o jo prikalbintųjų ir iš toli atvežtų donorų paslaugų atsisakyta dorai nepaaiškinus kodėl. “Vadinasi, geriau sumokėti, nei gauti už dyką”, – tokią išvadą apie donorų skirstymą padarė panevėžietis.
Laukia išskėstomis rankomis
Panevėžio ligoninės Kraujo perpylimo skyriaus vedėja Rūta Vaitkienė atmetė pono Jono kaltinimus. “Mes laukiame visų, galinčių duoti kraujo. Ypač laukiami žmonės, už paaukotą kraują neprašantys jokio atlygio”, – tvirtino gydytoja. Ji prisiminė Intensyviosios terapijos skyriuje gydomą pono Jono pusbrolį – šiam ligoniui reikėjo perpilti kraujo ir artimųjų buvo prašoma pasirūpinti donorais. “Vyriškiui galbūt apmaudu dėl sugaišto laiko. Neneigiu, jis daug padarė – reikėjo prikalbinti žmones, kainavo ir kelionė, tačiau atvežtųjų žmonių kraujas netiko”, – teigė R.Vaitkienė.
Medikė paaiškino, kad donoru gali tapti tik visai sveikas žmogus. Kliūtis donorystei gali būti per mažas svoris (mažesnis nei 50 kg), amžius (vyresni nei 60 metų donorais būti negali), persirgtos ligos. Kraujo duoti negali ir vartojantieji vaistus, turintieji didelį kraujospūdį. Atsisakoma ir operuotųjų, jei per operaciją buvo pašalintas organas (pvz., šlapimo pūslė) paslaugų. Donorėmis negali būti motinos, maitinančios krūtimi, moterys, kai dar nepraėjo metai po gimdymo. Kraujo perpylimo skyriaus medikai kraujo neims ir iš asmenų, kurie darėsi tatuiruotes, vėrėsi auskarus ir nuo šių procedūrų nepraėjo metai. “Perpilant iš tokių žmonių paimtą kraują galima įnešti hepatito C virusą”, – paaiškino skyriaus vedėja.
Prieš imdami kraują medikai pirmiausia potencialiam donorui duria į pirštą ir, paėmę keletą kraujo lašų, atlieka tyrimus. “Ištiriame, ar žmogus neserga mažakraujyste, galbūt kraujyje per daug leukocitų – vadinasi, jo organizme vyksta uždegiminiai procesai”, – nelengvą kelią iki tikrosios donorystės aiškino gydytoja R.Vaitkienė. Atrodanti menka smulkmena – sugedęs dantis – gali būti leukocitų padaugėjimo kraujyje priežastimi. Toks žmogus taip pat negali būti donoras. “Jei kraujo atėjo duoti ką tik cigaretę surūkęs donoras, jo kraujo mes niekur nepanaudosime, nes bus daugybė iš rūkalų pritrauktų nuodų. Tokį kraują perpilti kūdikiams – tas pats, kaip į jų veidus pūsti dūmų kamuolius”, – vaizdžiai palygino skyriaus vedėja. Rūkalių, duodančių kraują, prašoma, kad į Kraujo perpylimo skyrių jie ateitų iš ryto nerūkę – nuo paskutinio rūkymo turi būti praėjusios ne mažiau kaip 12 valandų.
Ligoniu pasirūpinta
Gydytojos nuomone, pono Jono atvestųjų paslaugų buvo atsisakyta tikrai ne dėl to, kad jų kraujas – netinkamos grupės, juolab kad vyrams kraujas iš piršto nebuvo paimtas. “Jie užpildė anketas. Jose – daugybė klausimų apie persirgtas ligas ir kiekvienam žmogui pakankamai intymius dalykus. Jei žmogus kraują duoda be atlygio, jam nėra ko slėpti, ir šie vyrai, aš tikiu, atsakė nuoširdžiai”, – sakė “Sekundės” pašnekovė. Kadangi anketose pateikti duomenys – konfidencialūs, analizuojant juos viešai būtų pažeisti įstatymai. Tačiau įvertinę jose įrašytus pageidaujančiųjų tapti donorais atsakymus medikai nusprendė, kad pono Jono surasti žmonės negali duoti kraujo. Galbūt apie tai vertėjo pasikalbėti su nepasitenkinimą pareiškusiu panevėžiečiu ir paaiškinti, kodėl jo pastangos liko neįvertintos.
Medikė garantavo, kad ligoniu, dėl kurio taip stengėsi artimieji, pasirūpinta – reikiamos grupės kraujo surasta. “Mūsų ligoninėje dar nebuvo, kad čia besigydantieji mirtų dėl perpilti reikalingo kraujo trūkumo. Jei nėra pas mus, padeda kaimynai iš Šiaulių ar Vilniaus”, – tvirtino R.Vaitkienė.
Donorų daugėja, kraujo paklausa
didėja
Kokios grupės kraujo Panevėžyje trūksta labiausiai, R.Vaitkienė negalėjo pasakyti. “Tai sunku prognozuoti. Viską lemia tai, kiek ir kokių ligonių sulaukiame”, – sakė gydytoja. Tačiau kaupti kraujo atsargų medikai neturi galimybės. Kraujas sensta. Jį išlaikyti galima nuo 35 iki 42 dienų.
2004-aisiais Panevėžio apskrities donorai kraują davė 5794 kartus. Nemokamai – 726 kartus. Tai yra 12 procentų viso gauto kraujo kiekio. Pernai Kraujo perpylimo skyriui savo kraujo pasiūlė 2695 žmonės.
Beje, “išbrokuotas” ne tik minėtų pasvaliečių kraujas. Pernai toks pat likimas ištiko net 1436 panorusius tapti donorais asmenis. “Jų paslaugų laikinai atsisakėme. Pagrindinės priežastys – mažakraujystė, įvairios persišaldymo infekcijos. Pagerėjus sveikatai šie žmonės vėl galės tapti donorais”, – pasakojo skyriaus vedėja.
R.Vaitkienė pasidžiaugė, kad donorų daugėja. Tačiau daugėja ir ligonių, kuriems reikia perpilti kraują. “Medicina tobulėja – atliekama vis daugiau sudėtingų operacijų ir reikia perpilti kraują, – pasakojo gydytoja. – Donorų skaičiaus augimas yra tiesiog proporcingas mūsų skyriaus specialistų pastangoms, o jų reikia nemažai, kad būtų surasta donorų”0′.
Kol kas Kraujo perpylimo skyrių gelbsti mokami donorai. Už 450 mililitrus kraujo valstybė moka 40 litų. Skyriaus vedėja neslėpė, jog savo kraują parduoda skurdžiai gyvenantys atsidūrę žmonės. Ji viliasi, kad ateityje donorystė taps nemokama. “Jokio atlygio už kraują nereikalaujantis donoras anketą užpildo sąžiningai – jam nėra tikslo nuslėpti persirgtas ligas ar ką nors nutylėti. O gaunantieji už šią kilnią misiją pinigų parduoda save – jų anketos tiesiog blizga, nėra prie ko prikibti”, – neatlygintinos ir mokamos donorystės skirtumus aiškino R.Vaitkienė.
Kraujo paieškos – rajono
miesteliuose
Beje, donorų nuslėptus ar nesąmoningai į anketas neįrašytus faktus medikai patikrina. Ką tik paimtas kraujas nenaudojamas gydyti. Jis kruopščiai tiriamas. “Neteisūs manantieji, kad kraują, jei jo prireiks sergančiam giminaičiui, suspės duoti bet kada. Nuo kraujo paėmimo iki jo atidavimo naudoti praeina ne mažiau kaip pusantros paros – tiek laiko užtrunka visi tyrimai”, – sakė “Sekundės” pašnekovė.
Ne vienam ligoniui gyvybiškai svarbaus donorų kraujo Kraujo perpylimo skyriaus medikai ieško visur – organizuojamos akcijos, vykstama į organizacijas, apskrities miestus. “Neseniai pradėjome donorų ieškoti mažesniuose miesteliuose. Buvome Raguvoje, Naujamiestyje. Žmonėms sudėtingiau atvykti į miestą, nei mums nuvažiuoti pas juos”, – apie naujas donorystės propagavimo formas pasakojo R.Vaitkienė. Sausio 11-ąją Kraujo perpylimo skyriaus medikai lankysis Ramygaloje. “Naujamiestyje buvo vos vienas kitas, panoręs tapti donoru. Tas pats buvo, kai Raguvoje lankėmės pirmą kartą, per antrąjį vizitą donorų padaugėjo. Tikimės, kad palengva pralaušime ledus”, – optimizmo neprarado gydytoja.
Vakar iki 12 val. Kraujo perpylimo centre apsilankė 27 donorai. Didžioji dauguma už patikėtą kraują panoro gauti užmokestį. “Gera diena, kai turime 50 donorų”, – trečiadienio rezultatai nedžiugino skyriaus vedėjos.
Kraują duoti pasiryžęs jaunuolis pageidavo išlikti nežinomas, nors šią misiją atlieka jau dešimtą kartą. “Ateinu kas du mėnesius. Visai nebijau”, – besiruošdamas procedūrai kalbėjo vaikinas. “Donorystės nereikia gėdytis – tokie žmonės verti didžiausios pagarbos”, – dėl netikėto korespondentų vizito suglumusį jaunuolį drąsino R.Vaitkienė.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
