ENERGETIKA
Praėjusių metų antrąjį pusmetį nuolat brango ir benzinas, ir dyzeliniai degalai. Šiemet dyzelinių degalų kainos pralenkė populiariausio 95 benzino kainas. Didmeninės benzino ir dyzelino degalų kainos skiriasi net 12 centų už litrą, o mažmeninės – kol kas 6-iais. “Degalinėse – neįprastos kainos”. LR
FINANSAI
Lietuvos įmonių ir viešųjų ūkio subjektų iš ES struktūrinių fondų prašomos paramos suma priartėjo prie 1 mlrd. litų – iki 2004 m. pabaigos įregistruotos 289 paraiškos, tarp jų dominuoja projektai pagal priemonę “Tiesioginė parama verslui”. Daugiausia pareiškėjų yra iš Vilniaus, mažiausias pretendentų į struktūrinių fondų paramą aktyvumas pastebimas Utenos, Marijampolės, Telšių bei Tauragės apskrityse. Buvusio ūkio ministro Petro Čėsnos įsakymais patvirtinta ir parama skirta 17 projektų – 183,6 mln. litų. Gruodžio mėnesį su projektų vykdytojais pradėtos derinti sutartys, 8 jau pasirašytos – 36 mln. litų sumai. Tačiau naujasis ūkio ministras Viktoras Uspaskichas pareiškė peržiūrėsiąs paramos gavėjų sąrašą pagal savus kriterijus. Jis rengiasi tai padaryti po atostogų. VŽ
Ką daryti su PHARE parama Lietuvos smulkiajam ir vidutiniam verslui? Ši problema jau pusantrų metų kamuoja Finansų ministeriją. Pinigai yra skirti, tačiau dalis jų nenaudojama, nes nesutvarkyti reikiami formalumai. “Milijonai litų – tarp žemės ir dangaus”. LR
ĮMONĖS
Didžiausių bendrovių augimas lenkia BVP rodiklius, konstatuoja specialistai. “Verslo žinios” skelbia 9 mėnesių 500 didžiausių šalies bendrovių rezultatus, kurie rodo, kad per 3 ketvirčius jos vidutiniškai ūgtelėjo 27 proc. Naujiena – 1.534 proc. pajamas per tą laikotarpį pernai padidinusi elektronikos detalių importuotoja UAB “Ertresa”. VŽ
AB “Klaipėdos Smeltė” sausį pradeda statyti maždaug 150 mln. litų vertės įvairių krovinių ir konteinerių terminalus ir žada pritraukti dvigubai daugiau krovinių negu dabar. Pasak Aro Petrausko, AB “Klaipėdos Smeltė” (KS) generalinio direktoriaus padėjėjo bendrovės vystymui, kol kas mažiau nei pusę teritorijos išnaudojanti bendrovė pradeda investicijų maratoną, truksiantį penkerius metus. Pastačiusi naujus terminalus bendrovė planuoja krauti apie 6 mln. t krovinių per metus, dvigubai daugiau negu dabar, valstybės biudžetas kasmet gaus apie 3 mln. litų papildomų pajamų. Šįmet įmonė krovė per 2 mln. t krovinių, 8 proc. daugiau negu pernai, kitąmet planuojama augti maždaug tiek pat. Nuo 2006 m., pastačius didžiuosius terminalus, įmonės apyvarta turėtų kasmet didėti 25-30 proc. VŽ
Panevėžio laidų gamintoja AB “Lietkabelis” pradeda pirmą bendradarbiavimo su Vokietijos laidų gamintojais ir pardavėjais etapą, ši partnerystė gali lemti, jog vokiečiai gamybą perkels į Lietuvą ir čia investuos. Praėjusiais metais 50 proc. padidinusi apyvartą bendrovė toliau ieško naujų rinkų ir gamybos atnaujinimo galimybių. Pernai “Lietkabelis” ėmė sėkmingai dirbti su latviais, apie 0,5 mln. litų vertės instaliacinių laidų per mėnesį išvežama į Ukrainą. Šiemet planuojama investuoti 15 mln. litų. VŽ
Dėl muitinės savivaliavimo pirmąją Naujųjų metų darbo dieną kai kurios įmonės negalėjo įforminti prekių muitinės dokumentų, o Registrų centre vėl rikiavosi eilės. Pirmadienį juridinio asmens kodą iš septynženklio į devynženklį šalyje panoro pasikeisti per 1.000 įmonių. Kaip jau pranešta, ignoruodamas Vyriausybės nutarimą, Muitinės departamentas verčia įmones pakeisti juridinio asmens kodą iš septynženklio į devynženklį, nors Vyriausybė nėra numačiusi termino, iki kurio reikėtų pasikeisti kodą, o tik įteisino tokią galimybę. Muitininkų savivaliavimas išrikiavo “Registrų centre” verslininkų eiles, jos neatslūgo tiek paskutinę metų savaitę, tiek pirmąją 2005 m. darbo dieną. Jonas Miškinis, Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas, nemano, kad įmonės diskriminuojamos ar verslui sudaromos kliūtys. VŽ
Valstybės įmonės “Registrų centras” primena, kad apie numatomą kodų keitimą visos suinteresuotos institucijos buvo informuotos dar 2003 m. pabaigoje. Daugelis jų savo duomenų bazes sukūrė taip, kad jose būtų galima naudoti tiek septynženklį, tiek devynženklį kodą. Išskyrus Muitinės departamentą. Pagrindinė naujo devynženklio kodo įdiegimo priežastis yra ta, jog septynių skaitmenų variacijų senajame kode artimiausiu metu būtų pristigę registruojant naujus juridinius asmenis. VŽ
PREKYBA
Praėjusią savaitę Šiaulių miesto savivaldybė aukcionuose pardavinėjo žemės sklypus, kuriuose planuojama statyti viešbučius bei ledo rūmus. Dėl dviejų sklypų viešbučiams statyti vyko atkakli kova, viename iš aukcionų varžėsi 4, kitame – 8 pretendentai. Vieno iš šių sklypų kaina, palyginti su pradine, padidėjo 24 proc., kito – 2,5 karto. Kol nepasirašytos pirkimo-pardavimo sutartys, miesto savivaldybė nenurodo konkrečių nugalėtojų, tik informuoja, jog abiejuose iš šių aukcionų laimėjo šiauliečiai. Šie sklypai buvo vieni iš didžiausių Šiauliuose per keletą paskutinių metų aukcionuose pardavinėtų komercinės paskirties žemės sklypų. Manoma, jog miesto Dainų parke esančių sklypų ledo arenai bei viešbučiui statyti vertę kilstelėjo ir lapkričio mėnesį iš ES struktūrinių fondų skirta maždaug 42 mln. litų parama 5.500 vietų krepšinio arenai statyti. VŽ
Dėl prasto derliaus gali bent dešimtadaliu šoktelėti kavos kaina, tačiau verslininkai tikisi, kad nauji produktai šiemet padės išlaikyti tokį pat rinkos kilimą, kaip ir pernai. Tokį kavos brangimą prognozuoja ir Baltijos šalyse “Merrild” kavą parduodančios bendrovės “Sara Lee Baltic” atstovas Dzintars Licis. Jo manymu, kavos žaliava dar brangs apie porą metų maždaug 20-30 proc. Lietuvoje vienas gyventojas per metus vidutiniškai suvartoja apie 2 kilogramus kavos. LŽ
RŪPYBA
Neseniai paskelbti Lietuvos statistikos departamento gyventojų užimtumo tyrimo duomenys nuteikė optimistiškai – paskutinį metų ketvirtį nedarbo lygis šalyje buvo pats mažiausias per pastaruosius metus. Bedarbių skaičius gerokai sumažėjo ir Klaipėdoje. Gruodžio pradžioje biržoje buvo įregistruoti 8386 bedarbiai. Tai sudaro 5,5 proc. nuo darbingo amžiaus gyventojų. Pernai tuo pačiu laikotarpiu uostamiestyje šie skaičiai buvo atitinkamai 10887 ir 7,2 proc. Tikimasi, kad ši tendencija išliks ir ateityje. Nedarbo lygis Lietuvoje šiuo metu toks pat, kaip kitose Baltijos šalyse, – 10,6 proc. Jis tik vienu procentu didesnis už Europos Sąjungos šalių nedarbo vidurkį, kuris siekia 9 proc. K
Nuo sausio 1-osios įsigaliojus Lygių galimybių įstatymui, kontrolieriai jau pirmosiomis metų dienomis sulaukė kelių skundų dėl šio įstatymo pažeidimų. Skunduose lietuviai rašo, jog yra diskriminuojami dėl amžiaus. Anot šios tarnybos kontrolierės Aušrinės Burneikienės, pagrindinė įstatymo esmė yra ta, jog su įvairių formų diskriminacijos atvejais susidūrę asmenys galės gauti nemokamą tarnybos pagalbą jau po dviejų mėnesių nuo skundo padavimo. Naujas Lygių galimybių įstatymas užtikrins, kad būtų įgyvendintos šalies Konstitucijoje įtvirtintos žmonių lygios teisės bei uždrausta bet kokia tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų. VE
Naujojo Lygių galimybių įstatymo nereikėtų painioti su jau keturis metus Lietuvoje galiojančiu Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymu. VE
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija džiaugiasi lietuvių dosnumu: į prašymą padėti nukentėjusiesiems nuo žemės drebėjimo ir cunamio Pietų Azijos šalyse atsiliepė netikėtai daug žmonių. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos duomenimis, vakar iki pietų specialioje banko sąskaitoje buvo paaukota 166 tūkst. litų. Norintieji paremti cunamio aukas prašomi pervesti lėšas į specialią sąskaitą “Vilniaus banke” su nuoroda “Nukentėjusiems Azijos šalyse”. VE, LR
STATYBA
Klaipėdoje atliekami Herkaus Manto gatvės viaduko, pastatyto prieš 28 metus, atraminių sienelių rekonstrukcijos darbai. Tam numatyta skirti 900 tūkst. litų. VE
AB “Panevėžio statybos trestas” praėjusius metus baigė ne tik rekordine apyvarta, bet ir įgijusi sudėtingų darbų patirties. Anot bendrovės vadovų, laikai, kai žiemą statybos sustodavo – praeityje: dabar ir žiemą kyla Valdovų rūmai, nauji pramogų centrai. Panevėžyje jau įsibėgėjo 30.000 kvadratinių metrų didžiausio šiaurės Lietuvoje pramogų ir prekybos centro “Babilonas” statybos. Statinio užsakovas – bendrovė “Ogmios centras” . Apie 60 mln. litų investicija bus viena iš didžiausių Panevėžio apskrityje nuo nepriklausomybės atkūrimo. Panevėžio statybininkai mano, kad 2004 m. pasiekė rekordinę apyvartą – 150 mln. litų. Tai rodo 11 mėn. rezultatai – statybininkai atliko darbų ir paslaugų už 136,5 mln. litų, 11,5 proc. daugiau nei per tą patį 2003 m. laikotarpį. VŽ
Jau 50 metų tęsiasi tendencija: Vilniuje galima statyti be projektų ir leidimų. Laiko, pinigų ir sąžinės stokojantys asmenys nelegaliai stato, užiminėja vis naujas statyboms draudžiamas teritorijas, o jų statiniai anksčiau ar vėliau įteisinami. Tema: “Didysis Vilniaus kolonizavimas”. LŽ
VERSLAS
Aplinkos ministerija šią savaitę planuoja iš naujo paskelbti 1,55 mln. litų vertės konkursą plastikinės pakuotės atliekoms tvarkyti. Sausį bus paskelbti ir dar trys konkursai dėl popierinės, metalinės ir stiklinės pakuotės tvarkymo, kurių laimėtojai – atliekų surinkėjai ir perdirbėjai – iš viso išsidalys apie 2,4 mln. litų. Pasak Dovilės Montvilaitės, Aplinkos ministerijos Ekonomikos ir planavimo skyriaus vyriausiosios specialistės, dalyvauti konkurse galės surinkėjai ar perdirbėjai, turintys vienų metų atliekų tvarkymo patirtį arba kurių techniniai pajėgumai leidžia atliekas surinkti. Pagal konkurso sąlygas, 2005 m. įmonė turės surinkti ne mažiau kaip 100 t plastikinės pakuotės atliekų. VŽ
ŽEMĖ
Žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė pasirašė įsakymą dėl 20 Lietuvos žvejų laivų likvidavimo. Jų savininkai, gavę kompensacijas iš Europos Sąjungos fondų, paliks žvejybos verslą. Žuvininkystės departamento Klaipėdos žvejybos kontrolės skyriaus vadovo Vaclovo Petkaus teigimu, 15 laivų savininkams už nurašytus tralerius kompensacijos bus išmokėtos 2005 metais. Joms skirta apie 16 mln. litų. Likusių 5 laivų savininkams išmokų greičiausiai teks palaukti iki 2006 metų. Likusiems versle žvejams bus erdviau švartuotis žvejų prieplaukoje, jiems atiteks ir nurašytų senukų laivų menkių sugavimo kvotos. K
Pamario krašte vėl kyla potvynio grėsmė. Vakar Šilutės rajone buvo apsemta apie 6 kilometrai kelių, tačiau sodybų vanduo kol kas nepasiekė. Pasak Šilutės civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjo Romualdo Renčeliausko, gelbėtojai pasirengę potvyniams ir padės žmonėms, kai tik prireiks. Kasmet per potvynius pamario krašte vanduo apsemia 6 iš 11 seniūnijų teritoriją – 30 tūkst. hektarų plotą, vandens gniaužtuose įkalinamas 31 kaimas, kur gyvena 3290 žmonių. LŽ
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD
– “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R –
“Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
