Seimo narys Henrikas Žukauskas siūlo įstatymu įpareigoti kelionių organizatorius kompensuoti nuostolius, kuriuos turistai patiria dėl stichinių nelaimių.
Parlamentaras rengia Turizmo įstatymo papildymo projektą, pagal kurį keliautojams, patyrusiems stichinę nelaimę, taip pat susiklosčius kitoms nenumatytoms aplinkybėms, kurios atsiranda ne dėl jo ar kelionės organizatorių kaltės, būtų padengiamos išlaidos.
Pagal dabartinę Turizmo įstatymo redakciją organizuotos
turistinės kelionės organizatorius turi užtikrinti turisto grąžinimą į pradinę
išvykimo vietą ir turisto sumokėtų pinigų grąžinimą proporcingai nesuteiktų
paslaugų vertei, jei paaiškėja, kad kelionės organizatorius negalės vykdyti
turizmo paslaugų teikimo sutarties. Ši nuostata galioja tiek prieš kelionę, tiek
jai jau prasidėjus.
Kaip numato įstatymas, šios kelionės organizatoriaus prievolės turi būti užtikrintos laidavimo draudimu. Kiekvienas kelionių organizatorius turi individualiai pasirašyti laidavimo draudimo sutartį su draudimo įmone, kuri įsipareigoja nustatyta suma kompensuoti trečiojo asmens nuostolius, atsiradusius dėl kelionės organizatoriaus prievolių neįvykdymo.
Kelionės organizatoriaus prievolės papildomai gali būti užtikrintos Kelionių garantijų fondo suteikiama garantija. Šį fondą sudaro kasmetiniai savanoriški kelionių organizatorių įnašai.
Remiantis dabar galiojančiomis teisės nuostatomis, turizmo agentūros savo klientui neatsako už netinkamą kelionės sutarties vykdymą, jei taip atsitinka dėl nenugalimos jėgos, vadinamos force majeure, arba įvykio, kurio jos nenumatė ir negalėjo numatyti.
Civilinis kodeksas ir Turizmo paslaugų teikimo sutarties standartinės sąlygos taip pat nenumato dėl stichijos patirtų nedraudžiamųjų nuostolių kompensavimo.
H. Žukausko manymu, nors stichinės nelaimės nepriklauso nei nuo keliautojų, nei nuo turizmo agentūrų, išlaidas už negautas paslaugas turėtų kompensuoti “tie, kurie ima pinigus”, t. y. kelionių organizatoriai.
Be to, anot Seimo nario, įstatymas turėtų įpareigoti turizmo agentūras pasirūpinti stichinės nelaimės ištiktais keliautojais – užtikrinti telefoninį ryšį, nugabenti juos į saugią vietą, kompensuoti už prarastą turtą.
Parlamentaras ketina per artimiausias dienas surinkti informaciją, kaip šios problemos sprendimas reglamentuojamas kitose valstybėse, ir įregistruoti Turizmo įstatymo papildymo įstatymą.
Po savaitgalį Pietryčių Aziją sukrėtusio žemės drebėjimo ir vėliau maždaug dešimt šalių nusiaubusio cunamio būriui Lietuvos turistų teko nutraukti arba atidėti keliones į šiuos kraštus. Pagal šiuo metu galiojančias nuostatas turistai, už keliones į egzotiškus Azijos kraštus sumokėję po kelis ar keliolika tūkstančių litų, kompensacijų gali tikėtis, tik jei apdraudę sveikatą patyrė sužalojimų ar prarado apdraustą bagažą.
Tačiau vartotojų teisių gynėjai tvirtina, jog cunamio sugadintas atostogas Pietryčių Azijoje lietuviams kelionių agentūros turėtų kompensuoti. Anot jų, šiuo atveju būtų padėjęs jau prieš kelerius metus siūlytas, bet iki šiol neįkurtas Kelionių garantijų fondas.
Kai kurie keliautojai, turėję nutraukti atostogas Pietryčių Azijoje, jau pareiškė ketinantys reikalauti kompensacijų iš turizmo agentūrų.
ELTA
