Vakar atėjusi atsiimti batsiuviui patikėtų taisyti batų
panevėžietė Diana nežinojo verkti ar juoktis. Avalynę atidavusi prie autobusų
stoties esančiame kioskelyje besidarbuojančiam meistrui ponia Diana nė nemanė,
kad kai reikės atsiimti, kils papildomų rūpesčių. Tai, ką išvydo atėjusi prie
batsiuvio dirbtuvėlės, moterį šokiravo. Batsiuvys niekur nedingo. Jis sėdėjo
savo darbo vietoje, tačiau į klientės prašymą grąžinti sutaisytus batus niekaip nereagavo.
“Atvažiuokite ir pažiūrėkite. Jis savo būdelėje sėdi girtutėlis”,- kvietė žurnalistus panevėžietė. Pasak moters, batsiuvys, pravėręs apavui priimti ir išduoti skirtą langelį, ramiai sau sėdėjo savo darbo vietoje, tačiau į kantrybę praradusių klientų prašymus grąžinti sutaisytus batus atsakyti nepajėgė. Matyt, audringai švęstos Kalėdos meistro sveikatai turėjo lemiamos įtakos. Nebeišlaikęs švenčių maratono jis užmigo tiesiog darbo vietoje. “Miega. Budinome, šaukėme, beldėme, viskas veltui”,- pasakojo ponia Diana.
“Sekundės” korespondentai garsųjį batsiuvį rado ten, kur jis ir turi būti, – darbo vietoje. Galima tik spėlioti, ar ją vyriškis pasiekė “autopiloto” padedamas, ar įgimto pareigos jausmo skatinamas. Batsiuvys ramiai sau pūtė į akį. Klientai, pasisukioję šalia jo dirbtuvėlės ir riktelėję į aplinką nereaguojančiam meistrui keletą įžeidžiamų žodžių, patraukdavo savo keliais. Paauglys, ilgai šalęs, neiškentė – atsidarė dirbtuvėlės duris, padėjo meistro duotą numerėlį ant stalo ir, pasiėmęs savo batus, nuskubėjo. Batsiuviui tai buvo nė motais – panorėję jo darbovietėje galėjo tvarką daryti visi.
Tik blykstelėjus fotoaparatui žmogus šiek tiek sureagavo ir plačiai atmerkė akis. Deja, korespondentų pastangos sužinoti darbščiojo ir pareigingojo batsiuvio vardą nuėjo niekais – kalbos dovanos vyriškis vis dar negalėjo atgauti, o pro atlapas kioskelio duris vienas po kito veržėsi klientai.
Gretimuose kioskeliuose dirbantys prekybininkai apie auksinių rankų ir ne ką prastesnės gerklės meistrą nieko pasakyti negalėjo – galbūt suveikė solidarumo principas. “Sekundei” pavyko išsiaiškinti kioskelyje uoliai vakar besipagiriojančio batsiuvio vardą ir pavardę. Kad aplinkui stotį besisukiojantys ilgapirščiai nepasinaudotų pono Stasio bejėgiška būkle, “Sekundės” korespondentai iškvietė policiją – kas jei ne pareigūnai gali ištiesti pagalbos ranką erdvės ir laiko nebesuvokiančiam batsiuviui. Panevėžiečių, meistrui Stasiui patikėjusių savo apavą, didžiam džiaugsmui reikia pasakyti, kad policijos pagalbos neprireikė – į stotį atvykę patruliai jo kioskelį rado tvarkingai užrakintą, o kur pats meistras – tik jam vienam žinoti. Belieka tikėtis, kad per Kalėdas gerokai padauginusiam batsiuviui jo klientai bus atlaidūs – tokia proga paūžti būna tik kartą per metus.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
