“Dirbame kaip ir anksčiau, tik štabas išsikėlė į
Šiaulius”,- mieste sklandančias kalbas apie aviacijos bazės Pajuostyje
panaikinimą iš karto paneigė bazės vado pavaduotojas Viktoras Krivobokas. Po
reorganizacijos pirmoji ir antroji Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) bazės
sujungtos į vieną. Dėl to, kaip teigia V.Krivobokas, bazės administracija
išsikėlė į Šiaulius. Koks likimas laukia Pajuostyje likusių aviatorių, bazės
vado pavaduotojas prognozuoti nedrįso: “Viskas priklauso nuo Krašto apsaugos
ministerijos sprendimų”.
Vykdo paieškos ir gelbėjimo darbus
Pajuostyje dislokuoti aštuoni sraigtasparniai. Jie atlieka paieškos ir gelbėjimo darbus, skraidina krovinius, karius, aukštus valstybės pareigūnus. “Veikia du paieškos ir gelbėjimo postai – Nemirsetoje, netoli Klaipėdos, ir Vilniuje”,- pasakojo V.Krivobokas. Šiais metais, pasak bazės vado pavaduotojo, gelbėjimo darbų nebuvo itin daug. Aviatorių nuomone, jų technika pagelbėti galėjo dažniau, tačiau jie į orą pakyla tik sulaukę įsakymo. Pajuosčio lakūnams teko transportuoti organų donorus. Šios operacijos atliekamos laikantis slaptumo – taip elgtis įpareigoja įstatymai.
Didžiausias darbymetis sraigtasparnių pilotams – žvejybos ant ledo sezonas. Užkietėję žvejai nepaiso elementariausių saugumo taisyklių – plonas, skilinėjantis ledas Kuršių mariose, Baltijos jūroje jiems pateikia nemalonių staigmenų. V.Krivobokas pasakojo, jog per pačią didžiausią žvejų gelbėjimo operaciją nuo ledo lyčių buvo išgelbėta 80 žmonių. Net ir numanydami apie gresiančius pavojus žvejybos fanatikai leidžiasi į avantiūrą, galinčią kainuoti gyvybę. Išgelbėtieji savo pomėgių neišsižada, juolab kad išlaidų jiems padengti nereikia, o jos tikrai nemažos – viena sraigtasparnio skraidymo valanda valstybei kainuoja 1600 litų.
Prezidentiniu sraigtasparniu naudojasi ne tik prezidentai
Sraigtasparnių dislokavimo aikštelėje tuo metu, kai aviacijos bazėje lankėsi “Sekundės” korespondentai, stovėjo trys sraigtasparniai. Vieną jų drąsiai galima pavadinti prezidentiniu – mat šia susisiekimo priemone naudojasi aukščiausi šalies vadovai. Pasak V.Krivoboko, bene dažniausiai prezidentiniu sraigtasparniu yra tekę skraidyti šalies prezidentui Valdui Adamkui. “Jo kadencija tęsiasi ilgiausiai”,- paprastai šį faktą paaiškino bazės vado pavaduotojas. Tuo sraigtasparniu V.Adamkus skrido į įvairius Lietuvos miestus. Sraigtasparniu per savo trumpą prezidentavimo kadenciją naudojosi ir Rolandas Paksas. Pajuosčio lakūnų technikos ir pagalbos dažnai prireikia ir kitiems aukštiems valstybės pareigūnams – neseniai prezidentiniu vadinamu Mi-8 į susitikimą skrido aukšti Krašto apsaugos ministerijos vadovai.
Parengti oro laivą skrydžiui aviatoriai gali ir per pusvalandį. Kaip “Sekundei” paaiškino V.Krivobokas, pilotų ir technikos pasirengimo laiką lemia gauta užduotis: “Viskas priklauso nuo to, kiek laiko skirta užduočiai pasirengti. Todėl tai gali trukti nuo pusvalandžio iki keturių valandų”. Žiemą laiko prireikia daugiau, mat sraigtasparniai stovi po atviru dangumi. “Jei būtų angaruose, mažiau laiko reikėtų juos šildyti prieš skrydį”,- sakė bazės vado pavaduotojas.
Pajuosčio aerodromu naudosis bent dvejus metus
V.Krivobokas Pajuosčio lakūnams artėjančių Naujųjų metų proga linkėjo saugių skrydžių. Paklaustas, ar šiais metais aviatoriai patyrė ekstremalių, pavojingų situacijų, bazės vado pavaduotojas šyptelėjo: “Pavojai tyko visada. Pavojinga vos metrą nuo žemės pakilus”.
Su Panevėžiu dar neatsisveikinantis V.Krivobokas miestelėnams palinkėjo nebūti piktiems. Į “Sekundės” klausimą, ar panevėžiečiai tikrai pritvinkę pykčio, bazės vado pavaduotojas patvirtino: “Tikrai pikti” ir savo nuostatos išsamiau neaiškino.
Lėktuvų kilimo takai Pajuostyje, anot “Sekundės” pašnekovo, žole neturėtų užželti bent dvejus metus – tiek laiko čia dar planuoja likti aviatoriai.
“Pajuosčio aerodromo ir ten dislokuotų karinių oro pajėgų likimas yra sprendžiamas derybose su NATO vadovybe”,- teigė Krašto apsaugos ministro atstovė spaudai Rūta Apeikytė. Pasak jos, galutinis sprendimas dar nepriimtas. Jis priklausys ne tik nuo Lietuvos, bet ir nuo NATO poreikių. Krašto apsaugos ministro atstovės spaudai tvirtinimu, artimiausiu metu Pajuosčio aerodromo uždaryti neplanuojama – ten ir toliau bus dislokuojama sraigtasparnių eskadrilė.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
