FINANSAI
Nekilnojamojo turto mokestis gyventojams bei rinkliava už automobilius – ne vieninteliai mokesčiai, kuriuos gali įvesti ši Vyriausybė. Finansų ministerija taip pat svarsto galimybę keisti dabar galiojantį nekilnojamojo turto mokestį įmonėms, tai pripažįsta ir Algirdas Butkevičius, finansų ministras. Tačiau jis atsisako paaiškinti detales. Anot ministro, mokestis turėtų būti subalansuotas taip, kad verslininkus skatintų kurtis provincijoje, kur nekilnojamojo turto mokesčiai būtų mažesni. Pasak A. Butkevičiaus, apie mokesčių sistemos pakeitimus aiškiau bus galima kalbėti, kai Finansų ministerija Vyriausybei pristatys 2005-2007 m. Lietuvos konvergencijos programą. Joje bus aptarti pagrindiniai šalies ekonomikos rodikliai, siūloma valstybės finansų politikos strategija. Anot jo, dokumento projektas ministrų kabinetui bus pristatytas sausio pradžioje, tuomet esą bus galima parengti ir konkrečią Vyriausybės veiksmų programą. VŽ
Tačiau Remigijus Šimašius, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas, abejoja, ar dabartinį nekilnojamojo turto mokestį įmonėms verta keisti. Pasak jo , “ir dabar mokestis, skaičiuojamas nuo turto vertės, atspindi regionų skirtumus. Jį iš esmės lemia žemės, ant kurios stovi statinys, kaina. Todėl reiktų rimtai analizuoti, ar verta dar labiau didinti šią disproporciją”. “Tai paprasčiausias mokesčių didinimas, o ne skatinimas. Jau ir taip įmonės mieste dabar daugiau moka negu įmonės rajone”, – piktinasi Andrius Nikitinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas. Straipsnis “Gamyklos mokės už sienas”. VŽ
Vilniaus vertybinių popierių biržoje apyvartos lyderio pozicijas išlaiko “Lietuvos telekomas”. Jo akcijų antradienį parduota už 559.531 litų, o kaina smuktelėjo centu, iki 2,11 lito. Nepertraukiamosios prekybos metu telekomo vertybiniai popieriai buvo atpigę ir iki 2,09 lito. Investuotojų dėmesio taip pat netrūksta “Vilniaus Vingiui”, “Invaldai”. Specialistų teigimu, investuotojai skuba investuoti lėšas dar iki metų pabaigos, todėl akcijų prekyba biržoje šią savaitę būsianti aktyvi. VŽ, LŽ
ĮMONĖS
“Achemos grupei” priklausanti Šiaulių konditerijos AB “Naujoji Rūta” (NR) šiemet nepasieks 2003 m. apyvartos, tačiau tikisi, jog finansinis rezultatas nebus prastesnis nei pernai. Bendrovė neskelbia, ar uždirbs pelno, ar patirs nuostolių. Mat pasak Edmundo Strodomsko, NR generalinio direktoriaus, pagrindinis įmonės tikslas – išgyventi. NR apie 80 proc. visos produkcijos parduoda didžiosiose prekybos sistemose, 28 proc. saldumynų išveža į užsienį. Bendrovės atstovai prognozuoja, jog dėl didėjančio prekybininkų spaudimo mažinti kainas ir toliau stiprėjančios konkurencijos gali pasipilti Lietuvos konditerijos įmonių bankrotai. E. Strodomsko nuomone, įtampa konditerijos rinkoje artimiausiu metu dar sustiprės. VŽ
Šalies gyventojai geriausiai vertina bendrovę “Švyturys-Utenos alus”, jie taip pat mano, kad pastaroji sukūrė ir geriausią įvaizdį Lietuvoje. Ši bendrovė nugalėtoja gyventojų apklausos metu išrenkama antrus metus iš eilės. Tyrimą šiemet atliko sociologinių tyrimų bendrovė “TNS Gallup”: siekta išsiaiškinti įvairių Lietuvoje veikiančių įmonių įvaizdį. Apklausoje dalyvavo 15-74 metų amžiaus 1.000 šalies gyventojų įvairiuose miestuose ir kaimuose. Įmonės “Švyturys-Utenos alus” vertinimo vidurkis siekė 8,80 balo iš 10 galimų. Alaus gamintojai pralenkė “Kraft Foods Lietuva” ir “Omnitel”, pasidalijusias, kaip ir pernai, 2-3 vietas. VŽ
PASLAUGOS
Norintys Kalėdas ar Naujuosius metus sutikti kaimo turizmo sodybose gali nebespėti – laisvų vietų liko nedaug. Dauguma jų buvo išnuomotos jau rugsėjo pabaigoje. Dabar visos vidutinio dydžio sodybos nuomos kaina svyruoja nuo 1,7 iki 4 tūkst. litų – be papildomai užsakomų programų ar pramogų. Šiuo metu Lietuvoje yra registruotos 437 kaimo turizmo sodybos. LR
Kartais Kalėdų seneliai dirba nekokybiškai, ateina “su kvapeliu”, iš po kailinaičių kyšančiais džinsais, ir vaikai rėkia: “Jis netikras!” Tačiau nusivylusieji jų paslaugomis neturi kur kreiptis, tokiais atvejais bejėgiai ir vartotojų teises ginantys specialistai. Nors Lietuvos Respublikos įstatymai numato, kad Kalėdų seneliai privalo įsigyti verslo liudijimą, vykdyti buhalterinę apskaitą ir neužmiršti pateikti metinės pajamų deklaracijos, niekas nekontroliuoja, ar tikrai šias paslaugas norintys teikti asmenys gali tai daryti profesionaliai. Kalėdų seneliai ima muzikanto paslaugų arba diskotekų vedėjo veiklos liudijimus, kurie kainuoja atitinkamai 400 ir 800 litų. Tačiau iki šiol “legaliais” Kalėdų seneliais Klaipėdoje yra nusprendę tapti vos devyni asmenys. Taigi užsisakydami šventėms šį malonumą, būkite atsargūs: nors Kalėdų senių dabar visur pilna, gerų – trūksta. VE
PREKYBA
Didžiausia Baltijos šalyse mažmeninės prekybos tinklo operatorė “VP Market” vakar Marijampolėje atidarė naują prekybos centrą “Maxima”. Į jo statybą, įrengimą ir infrastruktūros gerinimą investuota beveik 21 mln. litų. Šio prekybos centro plotas – beveik 2.700 kvadratinių metrų. Tai jau 25-as prekybos centras “Maxima” Lietuvoje ir penktas bendrovės centras šiame mieste. R
Klaipėdoje baigėsi dvyliktasis gražiausios, originaliausios kalėdinės vitrinos konkursas. Vakar komisija nusprendė, kad įdomiausiai ir skoningiausiai savo vitriną išgražino dailės salonas “Urtė”. Norą dalyvauti konkurse buvo pareiškę 22 pretendentai. VE
RYŠIAI
Per Kalėdas ir Naujuosius metus lietuviai išsiunčia penkis kartus daugiau laiškų nei paprastai. Šiuo metu Lietuvos paštas gauna ir apdoroja apie 10 tonų korespondencijos per dieną. LŽ
RŪPYBA
Šiemet trečiąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, privačiame sektoriuje atlyginimai padidėjo 10,6 proc. (iki 1226 litų per mėnesį). Valstybės sektoriuje per šį laikotarpį jie pakilo 9,5 proc. (iki 1306 litų). Pernai uždarbis privačiame sektoriuje taip pat didėjo sparčiau nei valstybiniame, tačiau buvo beveik penktadaliu mažesnis už vidutinį atlygį valstybiniame sektoriuje (1201 lito). Nepaisant to, darbą privačiame sektoriuje renkasi vis daugiau šalies žmonių. Statistikos departamento duomenimis, pernai, palyginti su 2002-aisiais, privačiame sektoriuje dirbo 3,7 proc. daugiau darbuotojų. Pernai realusis darbo užmokestis Lietuvoje padidėjo 9,3 proc., o sparčiausiai kilo prekyboje (11,4 proc.) bei statyboje (7,5 proc.). Tačiau išliko labai didelis atlyginimų skirtumas tarp miestų ir provincijos. Daugiausiai Lietuvoje uždirbo bankininkai ir finansininkai. Jų vidutinis atlyginimas šalies vidurkį pralenkė daugiau nei du kartus. LŽ
Uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklai padovanojo mikrobangų krosnelę, kurios pageidavo patys vaikai. Ją meras nupirko savo asmeninėmis lėšomis. Į internatinę Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo įstaigą uostamiestyje suvažiuoja turintieji klausos negalią iš visos apskrities. Šiuo metu čia mokosi 68 vaikai, iš kurių 3 yra našlaičiai. VE
Šią savaitę “Vilniaus mėsa” pradžiugino dešimt vaikų auginančią melnragiškių Virginijos bei Vido Račinskų šeimą. Ją aplankęs bendrovės vadybininkas Klaipėdos regione Marius Stonkus apdovanojo vaikus kalėdinėmis kepuraitėmis ir saldainių rinkiniais, o jų mamai įteikė “Vilniaus mėsos” produkcijos. Bendrovės “Vilniaus mėsa” atstovai prieš Kalėdas lankosi penkių didžiųjų Lietuvos miestų gausiausiose šeimose, kuriose iš viso auga 59 vaikai, ir dovanoja įvairių savo gaminių. VE
ŽEMĖ
Trakų mieste nuo 1991 metų nebuvo sugrąžinta žemės nuosavybė nė vienam teisėtam savininkui – vietos gyventojui. Vilkinimo priežastis – valdžios noras atsiriekti gardų sklypą sau karaimų sostinės prestižinėse vietose. Tema: “Valdžios interesai gožia teisingumą Trakuose”. LŽ
Šiandien Seimui tvirtinti bus pateikta parlamento Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininko kandidatūra. Komisijos nariai į šį postą vakar išrinko Darbo partijos frakcijos atstovą Bronių Paužą. 63 metų vilnietis B. Pauža yra įgijęs agronomo specialybę. Prieš tapdamas Seimo nariu jis dirbo Vilniaus miesto Maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotoju. Manoma, kad naujoje srityje jam bus sunkoka. Dar gerai, kad jūrų uostą, laivybą ir žuvininkystę ne iš nuogirdų pažįsta komisijos nariai: Klaipėdos, Neringos ir Palangos atstovai. K
Gamtosaugininkai įtaria, kad, prisidengiant moksliniais tyrimais, Kuršių mariose brakonieriaujama. Vakar Kuršių mariose buvo patikrinti du mokslo tikslais žvejoję laivai. Gamtosaugininkai aptiko 4 tonas karšių, 20 kilogramų lydekų, 6 kilogramus kuojų ir 3 kilogramus žiobrių. Dokumentas liudijo, kad sužvejota tik 2 tonos ir 250 kilogramų žuvų. Patikrinimą organizavęs Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento direktorius Kęstutis Šiliauskas teigė, kad drauge su gamtos inspektoriais tikrino informaciją apie mokslinės žvejybos ypatumus. Kalbų apie tai, jog verslininkai, užuot darę, kas sutarta su ichtiologais, dirba sau į kišenę, būta jau anksčiau. Pagautiesiems vyrams gresia iki 600 litų baudos, be to, jiems teks atlyginti gamtai padarytą žalą, o mokslui – apsieiti be šių vyrų paslaugų, jiems nebus pratęstas leidimas žvejoti lengvatinėmis sąlygomis. VE
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
