EKONOMIKA
Lietuvos ekonomika auga ne taip sparčiai kaip prognozuota. Pasak analitikų, tai lemia ne vien infliaciją šokdinanti degalų kaina, tačiau ir valdžios neveiklumas pritraukiant investicijas. Ekonomiką pristabdo ir ne tokia sparti kaip pernai kai kurių ūkio sektorių, ypač transporto, plėtra. Finansų ministerijos (FM) makroekonomikos specialistai mažesnę ūkio plėtros prognozę argumentuoja tuo, kad šių metų trečiąjį ketvirtį sumažėjo paskolų įmonėms prieaugis bei ilgiau nei tikėtasi atlikti darbai, finansuoti iš ES struktūrinių fondų, privačiame sektoriuje. FM šalies BVP augimą sumažino puse procentinio punkto – iki 6,5 proc. Iki tokio pat lygmens prognozę praėjusią savaitę pakoregavo ir Lietuvos bankas, tik nurodė kiek kitokias priežastis: ankstesnės 7,5-7,7 proc. prognozės buvo per optimistiškos, o neigiamos įtakos ūkio augimui turėjo didelės naftos kainos, dėl kurių padidėjo infliacija ir sumažėjo vidaus rinkos paklausa. VŽ
FM prognozuoja, kad šiemet vidutinė metinė infliacija bus 1,2 proc., o gruodžio metinė infliacija (gruodį, palyginti su praėjusių metų gruodžiu) – 2,9 proc., 0,2 procentinio punkto didesnė nei prognozuota anksčiau. VŽ
ENERGETIKA
“Mažeikų nafta” neteko pagrindinio savo užnugario: Rusija vakar aukcione pardavė didžiausią buvusios naftos milžinės “Jukos” gavybos padalinį “Juganskneftegaz”, kurį aukcione įsigijo nežinoma rusų bendrovė “Baikalfinansgrup”. Ji laimėjo aukcione, pasiūliusi 9,37 mlrd. JAV dolerių, arba apie 700 mln. dolerių daugiau nei nustatyta pradinė “Juganskneftegaz” kaina. Tačiau manoma, kad šios sumos nepakaks daugiau nei 25 mlrd. dolerių “Jukos” mokesčių skolai padengti. Todėl, pasak specialistų, Rusija gali siekti parduoti ir kitą “Jukos” turtą, taip pat ir “Mažeikių naftą”. Tokiu atveju naujai Lietuvos Vyriausybei reikės rasti būdą, kaip apsaugoti Mažeikių įmonę nuo problemų, keičiantis jos savininkams, ir užtikrinti, kad naftos tiekimas į Lietuvą nenutrūktų. LŽ
“Mažeikių nafta” moka daugiausia mokesčių į Lietuvos biudžetą, sukuria apie 2 proc. bendrojo šalies vidaus produkto (BVP) ir užtikrina apie 17 proc. viso Lietuvos eksporto. Analitikų teigimu, nors dabar Lietuvos ekonomika ir eksportas yra daug mažiau priklausomi nuo Rusijos, “Mažeikių naftos” problemos neišvengiamai atsilieps ir visam šalies ūkiui, kuris iki šiol augo sparčiausiai visoje ES. LŽ
Praėjusią savaitę važinėdamas po Vilnių, Klaipėdos miesto mero pavaduotojas Vidmantas Plečkaitis pastebėjo, kad sostinės gatvės blogiau apšviestos nei uostamiesčio. Mat 2002 metais savivaldybė paėmė 2,5 mln. litų paskolą, kurią panaudojo gatvių apšvietimui gerinti. Planuota senas gyvsidabrio lempas pakeisti moderniomis natrio lempomis. Tuomet energetikai pasiūlė: jeigu švies visos uostamiesčio gatvių lempos, savivaldybė gaus 10 proc. elektros kainos nuolaidą. Projektas baigtas šių metų gruodžio 1-ąją, o jo efektas jau dabar vertinamas puse milijono litų. K
FINANSAI
Per praėjusią savaitę Vilniaus vertybinių popierių biržoje (VVPB) pasiekta didelė – 11,64 mln. litų – apyvarta. Į rinką vėl grįžo optimistiškai nusiteikę investuotojai, kurių pirkimas lėmė 26 bendrovių kursų kilimą. Rinkos lyderio pozicijos atiteko likvidžiausiai VVPB bendrovei – “Lietuvos telekomui”. Prekybos telekomo akcijomis apyvarta praėjusią savaitę siekė 2,36 mln. litų, o jų kaina šoktelėjo 4,88 proc. – iki 2,15 lito. “Mažeikių naftos” akcijų kursas smuktelėjo 0,24 proc. – iki 4,19 lito, akcijų apyvarta buvo 962 tūkst. litų. Prekybos aktyvumas ir brangstančios akcijos praėjusią savaitę sietinos su didesnį kapitalą valdančių investuotojų pasirodymu biržoje. R, LR
Kitų metų valstybės biudžeto išlaidas, numatytas Prezidentūrai, Seimui ir Vyriausybės kanceliarijai, galima vadinti rekordinėmis: 2005-aisiais Seimui žadama skirti beveik 71 mln. litų, Vyriausybės kanceliarijai – per 27 mln., Prezidentūrai – daugiau kaip 16 mln. litų. Kitąmet jų išlaikymas mokesčių mokėtojams iš viso atsieis daugiau kaip 114 mln. litų. Taip pat neatmetama galimybė, kad 2005-ųjų vasarą tikslinant biudžetą šios institucijos prašys dar papildomų lėšų. Šiemet Prezidentūrai iš viso buvo atseikėta per 15 mln. litų. LŽ
ĮMONĖS
UAB “Kelmės duona” ateinančiais metais tieks duoną ir pyrago gaminius visiems Lietuvos kariuomenės daliniams. Kariškių užsakymas sieks beveik 1,2 mln. litų ir sudarys apie 40 proc. Kelmės kepyklos apyvartos. “Kelmės duona” (KD), konkurse įveikusi didžiąsias šalies kepyklas bei tiekėjus, tarp kurių – “Vilniaus duona plius”, “Klaipėdos duona”, “Fazer Gardėsis”, “Sanitex”, šiomis dienomis turėtų būti paskelbta konkurso nugalėtoja. Per metus kariškiai planuoja suvalgyti apie 800 t duonos ir pyrago gaminių. VŽ
Įmonė “Jurbalita” prieš šventes į užsienį išgabeno 180 tūkst. iš natūralių medžiagų pagamintų vainikų, skirtų Kalėdoms bei Naujiesiems metams. Šventiniams vainikams bei kitiems gaminiams įmonė sunaudojo apie 65 tūkst. žvakių, 20 kilometrų kaspinų, apie 100 tonų kėnių šakų, 30 tonų šiaudų, 12 tonų kankorėžių, pagamino 30 tūkst. medinių dėžučių vainikams supakuoti. Jurbarkiečių gaminiai vos tilpo į 32 vilkikus. Prieš dvejus metus “Jurbalitą” įkūrę 3 danai kol kas gamina tik užsienio rinkai skirtus gaminius. Įmonės pynėjoms už vieną nupintą vainikėlį mokama po 45 centus. LR
Klaipėdos uosto plėtojimo taryba penktadienį nutarė skelbti konkursą dėl rezervinių 32 ha (iš 92 ha) uosto teritorijų, kur galėtų kurtis naujos pakavimo, perdirbimo gamyklos, keleivių terminalas, šaldytos produkcijos sandėliai, naudojimo. Konkursas dar nepaskelbtas, bet pretendentai jau žinomi. Galimybių pelnyti didesnę teritoriją turi “Bega”, “Klaipėdos nafta”, “Klaipėdos Smeltė” ir “Transfosa”. VŽ
Šalies valstybės institucijų galvos skausmas – didžiulis kiekis Klaipėdos jūrų uoste įstrigusios buivolienos. Kaip jau pranešta, gavę informacijos, kad šaldyta buivoliena laivais buvo plukdoma iš Indijos, kur siaučia galvijų snukio ir nagų liga, uostamiesčio muitininkai sulaikė 21 konteinerį su įtartinais mėsos produktais. Galvijų mėsa iš Indijos priskiriama prekėms, kurias draudžiama įvežti į Europos Sąjungos valstybes. Iš viso Klaipėdoje įstrigo 307 tonos indiškos buivolienos. Mįslinga mėsos siunta domisi Muitinės kriminalinė tarnyba. LR
PASLAUGOS
“Sampo bankas” naujame banko skyriuje Klaipėdoje įrengė šokolado kavinę. Šiame neįprastame banko skyriuje vienoje erdvėje greta visas finansines paslaugas teikiančių bankininkų veikia jauki rankų darbo šokolado skanėstų parduotuvė ir kavinė. VŽ
PREKYBA
Penktadienį prekybos tinklas “Iki” pakvietė radviliškiečius į pirmosios Radviliškyje “Iki” parduotuvės atidarymą. Šios parduotuvės prekybos plotas – apie 1.100 kvadratinių metrų, šalia įrengta daugiau nei 130 vietų apšviesta mašinų aikštelė. Parduotuvės Radviliškyje atidarymu prekybos centras “Iki” baigia 2004-ųjų plėtros Lietuvoje maratoną. Nuo šių metų rugsėjo tinklas atidarė naujas parduotuves Šilutėje, Pakruojyje, Ukmergėje, Mažeikiuose, Tauragėje, Klaipėdoje ir Vilniuje, atnaujino – Druskininkuose ir Kaune. R
RŪPYBA
Seimo daugumos atstovai pasipriešino Vyriausybei, siūliusiai didinti 1991 metų sausio 13-ąją Atkuriamąjį Seimą apgynusių žmonių pensijas. Praėjusią savaitę Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) nepritarė Vyriausybės siūlymui, kad 1991 metų sausio 11-12-ąją nukentėję asmenys, turintys invalidumą, bei žuvusių žmonių artimieji gautų dvigubai didesnes pensijas nei iki šiol. Motyvas – negalima didinti valstybinių pensijų, jeigu drauge nedidėja kitos. Parlamento teigimu, komitetas paprašė Vyriausybės, kad ši pateiktų visų išmokų sistemą, o ne rūpintųsi viena, kad ir ypatinga, socialine grupe. Pasak Seimo komiteto narės konservatorės Irenos Degutienės, “įdomiausia, kad Seimo naujokai – Darbo partijos, “valstiečių” atstovai – balsavo prieš Vyriausybės siūlymą, o jį palaikė opozicija”. LŽ, LR
Gariūnų turgavietės prekeiviai skurdžiai gyvenantiems sostinės vaikams išdalijo užsilikusius džinsus, striukes, batus bei žaislus. Du dovanotų drabužių ir batų prikrauti mikroautobusai pasiekė globos namuose “Gilė” bei 1-ojoje specialiojoje internatinėje mokykloje gyvenančius vaikus. LR
TRANSPORTAS
“Respublika” skelbia turinti duomenų, kad Metų automobilio rinkimai, kuriuos rengia Lietuvos žurnalistų autoklubas, tampa grupelės asmenų pasipelnymo šaltiniu. Šiemet rinkimuose dalyvavo rekordinis automobilių skaičius, nes prekybininkai esą bijojo, jog jeigu nedalyvaus, jų automobiliai gali būti paskelbti blogiausiais. Dienos tema: “Metų automobilio rinkimų užkulisiai”. R
VERSLAS
Lietuvos verslininkai vis dar mato perspektyvų uždirbti Ukrainoje, nors įvairiomis priemonėmis bando apsisaugoti nuo galimų nuostolių, gresiančių, pavyzdžiui, nuvertėjus grivinai. Kęstutis Masalskis, Lietuvos komercijos atašė Ukrainoje, teigia, kad dabar verslas jau grįžta į savo vietas. Tiesioginės Lietuvos investicijos Ukrainoje, balandžio 1 d. duomenimis, siekė 66,74 mln. litų ir sudarė 16,45 proc. visų Lietuvos įmonių investicijų šioje šalyje. Lietuvos verslininkai investavo į apdirbamąją pramonę, didmeninę ir mažmeninę prekybą, statybas bei kitokią veiklą. Tarp daugiausia investavusiųjų – bendrovės “Nemuno bangos grupė”, “Mažeikių nafta”, “Narbutas ir Ko”, “Sanitex”, “Preventa”, “Norvelita”, “Kraitenė”, “Snaigė”, “Galinta ir partneriai”, “Panevėžio keliai”. Ukrainos nekilnojamojo turto rinkoje planuoja plėstis bendrovė “Hanner”. VŽ
ŽEMĖ
Lietuva metus vėluoja pradėti įgyvendinti ISPA lėšomis finansuojamą projektą dėl pavojingų atliekų deginimo įmonės ir ilgalaikio sąvartyno statybos. Nors kitąmet turėtų prasidėti statybos, nei deginimo įrenginys, nei sąvartynas net nepradėti projektuoti. Pasak Vitaliaus Skaržinsko, Ūkio ministerijos Gaminių techninio reglamentavimo skyriaus vedėjo, problemų kyla dėl pagrindinio projekto vykdytojo pasirinkimo: “Pinigai dideli – 18,758 mln. eurų (64,768 mln. litų), projektas sudėtingas – reikės pastatyti atliekų deginimo įrenginį Auštrakiuose, šalia Šiaulių. Taip pat numatyta statyti sąvartyną pavojingoms atliekoms laidoti”. Specialistų tikinimu, techninės užduoties parengimą stabdo ir tai, jog įmonės nenori nurodyti susidarančių pavojingų atliekų kiekį. Finansinis memorandumas, pasirašytas 2003 m. gruodžio 22-ąją, galioja iki 2008 m. gruodžio 31-osios – tuomet pavojingų atliekų sistema turi realiai veikti. VŽ
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
