Spalio 22-ąją valstybinė komisija pasirašė Panevėžio
seniūnijos Daukniūnų gyvenvietėje įgyvendinto vandentvarkos projekto priėmimo
aktą, tačiau iki šiol gyventojai negali vartoti vandens, nes jame esantis
amoniakas du kartus viršija leistinas normas, daug yra ir geležies.
Daukniūniečiai linkę kaltinti darbus atlikusią UAB “Panevėžio melioracija”,
kuriai tuomet vadovavo dabartinis rajono meras Povilas Žagunis. Gyventojų
teigimu, pagal projektą turėjo būti 150 metrų gylio gręžinys, tačiau
melioratoriai iškasė tik 50 m.
Panaudota 1,2 milijono litų
Daukniūnų bendruomenės iniciatyva įgyvendintas vandentvarkos projektas buvo finansuojamas iš SAPARD programos lėšų, jo sąmatinė vertė – 1,2 milijono litų. Buvo pakloti vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai, įrengtas vandens gręžinys, sumontuoti nuotekų valymo įrenginiai. Priduodant objektą valstybinei komisijai Daukniūnų bendruomenės pirmininkė Regina Šidlienė džiaugėsi melioratorių darbu ir sakė, kad prie šių tinklų savo sistemas galės prijungti apie 60 proc. gyventojų. Ji tada akcentavo, kad trasoms kloti ir įrenginiams montuoti buvo naudojamos tik Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančios medžiagos.
Vandeniu nesinaudoja
Tačiau atrodo, kad priduodant objektą džiūgauta buvo per anksti – net praėjus dviem mėnesiams gyventojai negali naudoti vandens. “Sekundei” skambinęs Jonas Motuzas tvirtino, kad vandenyje esantis amoniakas du kartus viršija leistinas normas. Anot jo, žmonės įtaria, kad tai gali būti dėl to, kad melioratorių darytas gręžinys tris kartus seklesnis, nei numatyta projekte. J.Motuzas sakė, kad apie didelę amoniako koncentraciją jį informavusi bendruomenės pirmininkė ir pasakiusi, kad tokio vandens vartoti negalima.
Didelės problemos nemato
R.Šidlienė “Sekundę” tikino didelės problemos nematanti ir kol nebaigti rengti visi dokumentai Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kol objektas neperduotas viešajai įstaigai Velžio komunaliniam ūkiui, gyventojai negali savo sistemų prijungti prie gyvenvietėje paklotų vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų. R.Šidlienė patvirtino, kad gręžinys turėjo būti pusantro šimto metrų gylio, tačiau melioratoriai, pasiekę reikiamą vandens debitą, gyliau nebekasa. Ji patvirtino, kad šulinio vandenyje esanti amoniako ir geležies koncentracija viršija leistinas normas.
“Didelės problemos nėra, ieškoma būdų padėčiai ištaisyti, bendradarbiaujama su rajono vadovais, – aiškino R.Šidlienė. – Bendromis jėgomis ieškome sprendimų, bendruomenė viena nepaliekama. Kiekviena problema yra išsprendžiama, manau, kad išsispręs ir ši”.
Vanduo dvokė degančia guma
Apsilankius Daukniūnuose kiti kalbinti gyventojai taip optimistiškai nebuvo nusiteikę. Jų nuomone, po žeme palaidota daugiau kaip milijonas litų, tačiau prieš pradedant darbus niekas nepasidomėjo vandens kokybę. Vieno vyriškio teigimu, ką tik iškasus gręžinį dar vykstant darbams vanduo dvokė degančia guma, todėl turėjo būti aišku, kad jis užterštas. Žmonės manė, kad to priežastis – nepakankamai gilus šulinys.
Eimuliškio gatvės 10-ojo namo savininkas Edvardas Nemanis sakė, kad tik ketvirtadienį savo sistemas prijungęs prie naujųjų vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų. Jis pasakojo tik kasdamas tranšėjas tinklams iš kaimynų sužinojęs, kad neva vanduo užterštas amoniaku. Vyriškis teigė pats vandens kol kas nevartojęs, todėl nežinantis, ar jis kokybiškas. E.Nemanis sakė: būtų nelabai malonu sistemoms prijungti sukišus 2 tūkst. Lt ir toliau vartoti vandenį iš asmeninio šachtinio šulinio.
Gręžinys – reikiamo gylio
Daukniūnų vandentvarkos projektą įgyvendinusios UAB “Panevėžio melioracija” tuometis vadovas P.Žagunis teigė, kad melioratoriai dėl šulinio užterštumo niekuo dėti ir kasdami gręžinį negalėjo įlįsti į 60 metrų gylį. Mero teigimu, visame rajone geležies koncentracija viršija leistinas normas, o įgyvendinant Daukniūnų vandentvarkos projektą vandens gerinimo priemonių nebuvo numatyta. P.Žagunis akcentavo, kad Liūdynėje įgyvendinus šias priemones ir pastačius vandens valymo stotį dabar ten vanduo geriausias rajone. Meras nė neabejojo, kad gyventojai kaltina darbus atlikusius melioratorius, tačiau jie niekuo dėti.
Paminėjus gyventojų teiginius, kad gręžinys turėjo būti bene tris kartus gilesnis, P.Žagunis aiškino, kad šulinio veikimą lemia ne jo gylis, o vandens debitas. Anot jo, reikiamam debitui pasiekti pakako 60 m gręžinio. Meras sakė kalbėjęsis su Visuomenės sveikatos centro specialistais, geologais, tačiau niekas negalėjo pasakyti, iš kur tas amoniako kvapas galėjo atsirasti.
Kitame šulinyje vanduo geras
“Prieš pradedant eksploatuoti gręžinį buvo paimti mėginiai, atlikti vandens tyrimai, tada ir paaiškėjo, kad jis užterštas amoniaku, – sakė P.Žagunis. – Keistas dalykas: beveik prie pat naujo gręžinio stovi senasis vandens bokštas, tačiau ten vanduo švarutėlis. Prašiau praplauti sistemas ir, atrodo, padėtis gerėja. Gal savaime tas kvapas išnyks”.
Pasiteiravus, kokių bus imamasi priemonių, P.Žagunis sakė, kad įdėjus tiek lėšų būtina ką nors daryti, galbūt rajono lygiu bus numatytos vandens kokybės gerinimo priemonės.
Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai teigė Daukniūnų gyvenvietėje vandens kokybės netikrinę. Pasak jų, didesnė amoniako koncentracija vandenyje gali sukelti apsinuodijimus. Amoniaku užterštas vanduo ypač pavojingas vaikams.
Gintautas Subačius
tel. (8-655) 04726, gintas@sekunde.com
